Nėštumas ir vaiko gimimas - tai ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Tačiau kartu tai gali būti ir iššūkis, ypač derinant darbą ir motinystę. Lietuvoje yra numatytos įvairios garantijos ir išmokos, skirtos padėti būsimoms ir esamoms mamoms.
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Maždaug 7 nėštumo mėnesį nėščioji gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Šios atostogos trunka maždaug 70 dienų iki numatomo gimdymo ir 56 dienos po jo. Jeigu gimdymas komplikuotas ar gimsta du ar daugiau vaikų, po gimdymo, atostogos gali trukti 70 kalendorinių dienų.
Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
Per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Ši išmoka skiriama ir mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.
Motinystės išmoka priklauso, jeigu nėščioji yra apdrausta motinystės socialiniu draudimu ir iki pirmosios nėštumo bei gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Jei nėščioji neturi teisės gauti motinystės socialinio draudimo išmokos, ji gali gauti vienkartinę išmoką nėščiajai siekiančią 257 eurus. Ji mokama, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų. Taip pat, gimus vaikui, priklauso 440 eurų vienkartinė išmoka.
Vaiko priežiūros atostogos
Šios atostogos gali prasidėti vos pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų, tačiau vaiko priežiūros išmoka gavėjo pasirinkimu mokama metus arba dvejus.
Pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sukaks vieneri, kas mėnesį mokama 77,58 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, o pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sukaks dveji, pirmais metais ji siekia 54,31 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, antrais metais - 31,03 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“ (išmoka nemažėja įsidarbinus).
Vaiko priežiūros išmoką turi teisę gauti vienas iš tėvų ar globėjų ar kuris nors iš senelių. Išmoka priklauso, jeigu einantis atostogų žmogus yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Jeigu vaiko tėvai neturi reikiamo stažo, nes mokosi ar studijuoja, mokymosi ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokymosi baigimo dienos vienam jų gali būti mokama 234 eurų per mėnesį išmoka studijuojančio ar besimokančio asmens vaiko priežiūrai. Išmoka ilgiausiai gali būti mokama, kol vaikui sukaks 2 metai.
Darbdavys turi užtikrinti darbuotojai teisę po nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis nei buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį. Taip pat turi užtikrinta iš šių atostogų grįžusio darbuotojo teisė naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias darbuotojas būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs, įskaitant ir teisę į darbo užmokesčio padidėjimą.
Tėvystės išmoka
Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteiktos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos.
Konkretų tėvystės atostogų laiką asmuo gali rinktis, tačiau pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka vieneri metai.
Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka negali būti mažesnė nei 234 eurai, o maksimali negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
Garantijos dirbant nėščiai
Nėščioji gali pasirinkti dirbti ne visą darbo laiką, o vėliau sugrįžti dirbti visą darbo laiką. Tuo gali pasinaudoti ir darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, taip pat darbuotojai pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl jų sveikatos būklės, neįgalumo ar būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį.
Šie asmenys ne viso darbo laiko režimu gali naudotis tiek, kiek jiems reikia, o grįžimas į viso darbo laiko režimą yra nepriklausomas nuo darbdavio valios - įspėjus darbdavį prieš dvi savaites, o darbdaviui sutikus - ir anksčiau.
Nėščioji gali dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis turi tenkinti nėščiosios prašymą dirbti nuotoliniu būdu bent penktadalį visos darbo laiko normos.
Jeigu darbas iš namų įmanomas, o darbdavys jo nesuteikia, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją. Suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu darbdavys taip pat turi neseniai pagimdžiusiai, krūtimi maitinančiai darbuotojai, auginantiems vaiką iki trejų metų ar vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
Darbdavys negali atleisti nėščiosios. Kai nėščioji informuoja darbdavį įteikdama jam gydytojo pažymą apie nėštumą, darbuotojos nėštumo faktas laikomas oficialiai patvirtintu. Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus.
Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus.
Nėščiosios atostogų gali eiti anksčiau ir turi pirmumą. Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei 6 mėnesius. Taip pat nėščiosios turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų eilę.
Kaip užtikrinama sauga ir sveikata
Darbdavys turi įvertinti riziką. Tiek apie nėštumą, tiek apie neseniai įvykusį gimdymą ar apie maitinimą krūtimi darbdaviui reikia pranešti pateikiant sveikatos priežiūros įstaigos pažymą. Ją gavęs darbdavys vertina profesinę riziką šių darbuotojų sveikatai. Apie vertinimo rezultatus ir kokų veiksmų bus imtasi, informuoja pačias darbuotojas, supažindina su vertinimo dokumentais.
Pavojingoms darbo sąlygoms priskiriamas darbas su medžiagomis, kurios sukelia vėžį, fizinis darbas, galintis pažeisti vaisių ar placentą, smūgiai, vibracija, sunkių krovinių kilnojimas, triukšmas, jonizuojanti spinduliuotė, elektromagnetiniai laukai, labai didelis šaltis ar karštis, keliavimas, nepalanki darbo poza, protinis ir fizinis nuovargis, kiti fiziniai sunkumai.
Nėščiosioms draudžiama dirbti esant pertekliniam slėgiui, pavyzdžiui, darbai aukšto slėgio patalpose ar povandeninio nardymo darbai; darbai su toksoplazmos ir raudonukės virusais, nebent darbuotojos imunizuotos; darbai su švinu ir jo junginiais ir kt.
Jeigu pakeitus darbo sąlygas neigiamo poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją jos sutikimu į kitą darbo vietą toje pačioje įmonėje. Čia darbuotojai turi būti mokamas ne mažesnis kaip anksčiau gautas darbo užmokestis.
Kai nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbo vietą, kur nebūtų neigiamo poveikio, darbuotojai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Jų metu mokamas jai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis.
Kai nėra galimybės į neigiamo poveikio neturinčią darbo vietą perkelti neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, jai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytos motinystės socialinio draudimo išmokos. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis.
Viršvalandžiai, darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir komandiruotės - tik darbuotojos sutikimu. Jeigu šios darbuotojos nesutinka dirbti naktį arba pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną.
Jeigu nėščiosios neįmanoma perkelti į dieninį darbą, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, o jeigu tai krūtimi maitinanti ar neseniai pagimdžiusi moteris - jai suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis.
Pasyvus budėjimas ar budėjimas namuose galimas tik nėščiosios sutikimu.
Krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį.
Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai darbo metu reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką mokamas darbo užmokestis.
Išmokų dydžiai ir trukmė
Motinystės išmoka yra 77,58 proc. nuo atlyginimo “ant popieriaus”. Uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal mamos pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur. Jei nėštumo ir gimdymo atostogų metu yra gaunamos papildomos pajamos (Lietuvoje ar užsienyje), motinystės išmoka yra atitinkamai sumažinama.
Kaip ir motinystės išmoka, tėvystės išmokos dydis yra 77,58 proc. nuo atlyginimo “ant popieriaus”. Uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal tėvo pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį.Tėvystės išmoka negali būti mažesnė nei 228 Eur ir ne didesnė nei 2026,86 (pagal 2020, I ketv.).
Vaiko priežiūros išmoka yra mokama iki vaikui sueina vieneri arba dveji metai. Tėvai gali pasirinkti, kiek ilgai norės gauti išmoką, nuo ko ir priklausys išmokos dydis:
- Vienus metus: iki vaikui sukaks vieneri metai, išmokos dydis bus 77.58% nuo gavėjo atlyginimo “ant popieriaus”.
- Du metus: iki vaikui sueis vieneri metai, išmokos dydis bus 54.31%, o antraisiais metais iki vaikui sueis 2 metai - 31.03% nuo gavėjo atlyginimo “ant popieriaus”.
Bet kuriuo atveju, išmokos suma per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur. Pasirinkus išmokėjimą per vienerius metus, vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė nei 2026,86 eur. Pasirinkus išmokėjimą per du metus, ji negali būti didesnė nei 1418,9 eur pirmais metais ir 810,69 eur antrais metais (palei 2020, I ketv. rodiklius).
Nepriklausomai nuo pasirinkto varianto, jei pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais išmokos gavėjas gaus papildomų pajamų, išmoka bus atitinkamai mažinama. Jei pasirenki išmoką gauti du metus, papildomos pajamos antraisiais vaiko auginimo metais išmokos dydžiui įtakos neturi - 31.03% dydžio išmoka bus mokama bet kokiu atveju.
Išmokų dydžiai ir trukmė
| Išmoka | Trukmė | Dydis |
|---|---|---|
| Motinystės išmoka | 126 kalendorinės dienos (gimdymas nuo 31 savaitės) | 77,58% nuo atlyginimo "ant popieriaus" |
| Tėvystės išmoka | 30 kalendorinių dienų | 77,58% nuo atlyginimo "ant popieriaus" |
| Vaiko priežiūros išmoka (1 metai) | Iki vaikui sukaks 1 metai | 77,58% nuo atlyginimo "ant popieriaus" |
| Vaiko priežiūros išmoka (2 metai) | Iki vaikui sukaks 1 metai (1 metai)Iki vaikui sukaks 2 metai (2 metai) | 54,31% nuo atlyginimo "ant popieriaus" (1 metai)31,03% nuo atlyginimo "ant popieriaus" (2 metai) |
Kaip informuoti darbdavį ir SODRĄ
Norint išeiti bet kurių su vaiko priežiūra susijusių atostogų, reikia atitinkamai informuoti darbdavį bei SODRĄ.
Prižiūrinčiam gydytojui nustačius atostogų pradžios datą (ne anksčiau nei suėjus 30 pilnų nėštumo savaičių), gydytojas išduoda elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Gydytojui išdavus pažymėjimą, darbdavys bus informuotas automatiškai.
Prašymą darbdaviui dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo būtina pateikti ne vėliau kaip 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Įvaikinimo atveju - ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Prašymą SODRAI dėl išmokos skyrimo būtina pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko priežiūros išmokų pabaigos.
Pagal darbo kodeksą, nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutarties. Išskyrus atvejus, jei sutartis nutraukta šalių susitarimu, mamos iniciatyva, mamos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui. Tai galioja net ir bandomajam laikotarpiui priimtai būsimai mamai. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą, todėl jei ruošiesi pranešti darbdaviui apie nėštumą, patartina jį turėti su savimi.
Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) yra nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis su jais negali būti nutraukta darbdavio valia. Panaši apsauga galioja ir visiems darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki trejų metų, bet nebūtinai esantiems vaiko priežiūros atostogose - šie negali būti atleisti darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų yra apdrausti ir tris kartus ilgesniu įspėjimo terminu, palyginus su kitais darbuotojais.
Ką daryti, jei grįžus po vaiko priežiūros atostogų mano darbo vietos nebėra?
Darbo kodekse aiškiai nurodyta, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos.
Nepaisant to, vis pasitaiko atvejų, kai mamai ar tėčiui, grįžus po ilgesnių vaiko priežiūros atostogų, neišlaikoma darbo vieta arba siūlomos kitos prastesnės pareigos. Kaip jau minėjau, Lietuvos darbo kodeksas yra gana palankus tėvams, auginantiems mažus vaikus. Šiems yra taikomos keletą lengvatų, apie kurias reikėtų žinoti:
- Nuotolinis darbas. Tėvai auginantys vaiką iki 3 metų arba iki 14 metų, jei vaiką augina vienas, arba iki 18 metų, jei vaikas yra neįgalus, gali prašyti penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu. Išimtys galioja, jei tai nėra įmanoma dėl darbo pobūdžio arba jei tai darbdaviui sukelia per dideles sąnaudas.
- Viršvalandžiai ir komandiruotės. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar žindančias mamas skirti viršvalandiniams darbams, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siųsti jas į komandiruotes darbdavys gali tik su jų sutikimu.
- Papildomos darbo pertraukos. Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti mama turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, gaunant atlyginimą už tą laiką. Jei darbuotoja maitina krūtimi, jai turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas 3 val. ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti. Šios pertraukos yra apmokamos ir gali būti perkeltos į dienos pabaigą ar prijungtos prie pietų pertraukos.
- Darbas kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę prašyti būti perkeltos į kitas pareigas ar darbą (didesniu ar tokiu pačiu atlyginimu), jei esamame darbe negali būti sudarytos saugios ir sveikos sąlygos.
- Mamadieniai ir tevadieniai. Asmenys, auginantys 2 ir daugiau vaikų ar neįgalius vaikus, pretenduoja į papildomus apmokamus laisvadienius.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtinos Gimdymo Patirtys Alytuje: Tikros Atsiliepimų Istorijos, Kurios Jus Nustebins!
- Sužinokite viską apie gimdymo riziką po akių operacijos – svarbiausi faktai ir patarimai
- Kodėl neprasideda gimdymas? Svarbiausi faktai ir efektyvūs patarimai laukiančioms mamoms
- Įspūdingi Darbeliai Vaikams su Dažais: Kūrybinės Idėjos Kūrybai ir Linksmybėms
- Vaiko gimimas santuokoje Lietuvoje: svarbiausi teisės aktai, kuriuos privalote žinoti!