Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) - tai funkcinė žarnų liga, pasireiškianti pilvo skausmu ar diskomfortu bei tuštinimosi ar išmatų konsistencijos pakitimais, nesant struktūrinių ar biocheminių pakitimų žarnose.
Dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) paplitimas ir ekonominė reikšmė
Europos šalyse DŽS paplitimas siekia nuo 5% iki 22% populiacijos. Gastroenterologų darbe jie sudaro 20% - 50% ligonių srauto. Nors į gydytojus kreipiasi tik kas ketvirtas ar penktas DŽS būdingus simptomus turintis žmogus. DŽS problema aktuali dar ir dėl to, kad sergantieji dažnai patiria nereikalingų intervencijų bei operacijų, tokių kaip cholecistektomija, histerektomija ar net nugaros operacijos, vien dėl to kad apie šia ligą nepagalvojama ir laiku nediagnozuojama.
Gyvenimo kokybė sergant DŽS
Lyginant sveikų žmonių bei sergančiųjų DŽS, II tipo cukriniu diabetu, ūmiu miokardo infarktu, arterine hipertenzija ir depresija fizinę, socialinę, psichinę, emocinę, bendrą sveikatos būklę, energingumą, skausmo jutimą buvo pastebėta, kad sergančiųjų DŽS gyvenimo kokybė ryškiai blogesnė nei sergančių cukriniu diabetu, miokardo infarktu, arterine hipertenzija ir tik kai kuriose kategorijose geresnė nei sergančiųjų depresija.
Beje, pastebėta, kad sergantieji DŽS linkę dažniau sirgti psichiatrinėmis ligomis. Įvairių tyrimų duomenimis, net 54%-94% pacietų atitinka diagnostinius kriterijus bent vienam psichiatriniam susirgimui.
DŽS patofiziologija
Tikslūs DŽS patofiziologiniai mechanizmai bei priežastys, nulemiančios DŽS išsivystymą, iki šiol tyrinėjamos bei išlieka iki galo nesuprastos. Žinoma, kad DŽS patofiziologijoje vyrauja šie pakitimai:
- Žarnų motorikos sutrikimai - dažniausiai stebimas tiek plonosios, tiek storosios žarnos padidėjęs atsakas į įvairus dirgiklius, peristaltikos protrūkiai bei peristaltikos ir propulsinių susitraukimų sulėtėjimas ar pagreitėjimas tarp valgymų.
- Padidėjęs visceralinis jautrumas bei hiperalgezija - tai būklė kuomet sumažeja visceralinio skausmo slenkstis ir net normalūs dirgikliai gali būti suvokiami kaip skausmingi. Mechanizmai, lemiantys šiuos pokyčius, kol kas dar tik tyrinėjami, tačiau manoma, kad visceralinio jautrumo padidėjimui įtakos turi įvairių faktorių (genetinių, uždegiminių, vietinių neuroreceptorių mechaninio dirginimo, padidėjusio žarnų judrumo) sukeltas neuroreceptorių bei spinalinių neuronų funkcijos pakitimas.
- Galvos smegenų - žarnyno nervinės sistemos abipusio ryšio pakitimai.
- Paveldimumas - nors tiriant monozigotinius bei dizigotinius dvynius ir buvo pastebėta dvigubai didesnė tikimybė monozigotiniams dvyniams sirgti DŽS, tačiau vieno iš tėvų sirgimas DŽS buvo daug didesnis prediktorius nei kito monozigotinio dvynio sirgimas.
Apibendrinant drąsiai galima teigti, kad DŽS tai biopsichosocialinė liga, kurios etiopatogenezė išlieka iki galo nežinoma.
Klinika ir diagnostika
Kadangi kol kas nėra specifinių biologinių žymenų, kuriais remiantis galima būtų diagnozuoti DŽS, diagnozė nustatoma remiantis tipiniais simptomais, atlikus pilną fizinį ištyrimą bei neradus pavojaus požymių. 2006 metais buvo patvirtinti Romos III kriterijai DŽS diagnozuoti:
Mažiausiai 3 mėnesius per pastaruosius 6 mėnesius jaučiamas pasikartojantis pilvo skausmas ar diskomfortas*, susijęs su bent dviem iš šių požymių:
- Sumažėjantis pasituštinus ir/ar
- Pradžia susijusi su tuštinimosi dažnio pasikeitimu ir/ar
- Pradžia susijusi su išmatų formos (išvaizdos) pasikeitimu
*Diskomfortas, tai nemalonūs jutimai neapibūdinami kaip skausmas
Išmatų formos (išvaizdos) pakitimai
Vertinami remiantis Bristolio išmatų skale:
| Tipas | Apibūdinimas |
|---|---|
| I | Atskiri kieti riešuto pavidalo gabaliukai (sunkiai pasituštinami) |
| II | Dešros pavidalo, susidedanti iš sulipusių gabaliukų |
| III | Dešros pavidalo, bet su sutrūkinėjusiu paviršiumi |
| IV | Dešros pavidalo, lygi ir minkšta |
| V | Minkšti gumulėliai su glotniu paviršiumi (lengvai pasituštinami) |
| VI | Purūs gabalėliai su šiurkščiu paviršiumi, košelės konsistencijos išmatos |
| VII | Vandeningos, jokių kietų gabalėlių |
Romos III kriterijuose DŽS buvo suskirstyta į 4 grupes pagal išmatų formą bei išvaizdą, o ne pagal tuštinimosi dažnį, nes buvo pastebėta, jog didžioji dalis sergančiųjų tuštinasi normaliu dažniu, o stanginimasis, staigus noras tuštintis bei nepilnas pasituštinimas gali būti, nepriklausomai nuo išmatų formos.
DŽS grupės:
- DŽS su dominuojančiu viduriavimu
- DŽS su dominuojančia obstipacija
- Mišraus tipo DŽS
- Neklasifikuotas DŽS
Gimdymo procesas
Pirmojo gimdymo periodo pradžia - reguliarūs gimdos susitraukimai. Pabaiga - pilnas gimdos kaklelio atsivėrimas (~10 cm). Latentinės fazės pradžia sutampa su gimdymo pradžia. Šios fazės metu sąrėmiai būna neintensyvūs, gimdos kaklelis trumpėja, minkštėja ir po truputį veriasi iki 3- 4 cm. Į aktyviąją fazę gimdymas pereina, kada gimdos kaklelis būna atsivėręs 3 - 4cm. Šios fazės metu sąrėmiai suintensyvėja, padažnėja ir pailgėja.
Pirmojo gimdymo periodo metu, veriantis gimdos kakleliui, gimdyvė įprastai pradeda jausti stiprėjantį, buką, maudžiantį skausmą sąrėmių metu. Sąrėmiai - t.y. gimdos raumens susitraukimai, gimdos raumens išemija (t.y. Įprastai 2/3 gimdyvių (t.y. Veriantis gimdos kakleliui pageidautina, kad gimdyvė daugiau judėtų, vaikščiotų, nes tai natūraliai skatina gimdymo veiklą.
Antrojo gimdymo laikotarpio pradžia - pilnas gimdos kaklelio atsivėrimas. Esant pilnam gimdos kaklelio atsivėrimui, gimdyvė pajunta norą tuštintis (nes vaisiaus pirmeigė dalis galvytė pradeda spausti tiesiąją žarną). Pradžioje šis noras atsiranda tik sąrėmių metu, o jam praėjus, noras tuštintis taip pat išnyksta. Stangos - t.y.
Placentinio laikotarpio vidutinė trukmė - 10 - 15 min. Po gimdymo gimdyvė su naujagimiu dar 2 valandas yra stebimi gimdykloje. Rašant kardiotokogramą (KTG) gimdymo metu yra stebimas vaisiaus širdies ritmas ir gimdymo veiklos progresavimas. Atvykus į gimdyklą, gimdyvei ant pilvuko yra uždedami du davikliai: vienas, registruojantis vaisiaus širdies ritmą, dedamas ten, kur yra vaisiaus širdis (priklausomai nuo vaisiaus padėties gimdoje), kitas, registruojantis sąrėmių dažnį ir stiprumą, dedamas ant gimdos dugno (t.y.
Pogimdyminė būsena
Pogimdyminiai emociniai sutrikimai gali pasireikšti įvairiai: nuo pogimdyminio liūdesio iki pogimdyminio nerimo ir potrauminio streso sutrikimo. Svarbu atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos, kad būtų užtikrinta motinos ir vaiko gerovė.
Pogimdyminis liūdesys („baby blues“) pasirodo praėjus kelioms dienoms po gimdymo, ar netgi anksčiau – ypač, jeigu gimdymo patirtis buvo neigiama, gimdymas sunkus, traumuojantis. Viena iš priežasčių, kodėl moteris kelias savaites po gimdymo jaučiasi itin emocinga, irzli, dažnai verkia yra hormoniniai pokyčiai.
Pogimdyminis nerimas dažnai pasireiškia moterims, kurios yra jautrios ar linkusios į perfekcionizmą, OKS (obsesinį konvulsinį sutrikimą), turi depresijos ar mitybos sutrikimų istoriją, skydliaukės f-jos sutrikimÄ…. Ir nors minėtieji yra rizikos faktoriai, ištiesų bet kuri moteris gali patirti pogimdyminį nerimą.
Pogimdyminį potrauminį streso sutrikimą sukelia tiek sudėtinga pastojimo istorija, tiek nėštumo metu patirtos būklės, tiek, žinoma, neigiamos gimdymo patirtys.
Pagalba gimdymo metu
Emocinis artimo žmogaus palaikymas - artimo žmogaus buvimas greta gimdyvės. Šiandiena pasaulyje ir Lietuvoje populiarėja dulų (t.y. Taisyklingas kvėpavimas - gilus įkvėpimas per nosį, iškvėpimas pro burną. Dažniausiai gimdyvei pačiai leidžiama kontroliuoti gimdymo skausmą - t.y. Medikamentinio gimdymo skausmo malšimo tikslas - sumažinti gimdyvės skausmą sąrėmių metu, kada veriasi gimdos kaklelis (t.y. I-ojo gimdymo periodo metu).
Naujagimio priežiūra
Praeinančios naujagimio būklės. Tai būklės, kurios reiškiasi ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu (t.y. pirmoji savaitė po gimimo), kai naujagimis prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų. Kiekviena pastojusi moteris turėtų žinoti, jog jos gyvensena nėštumo metu turi nenuginčijamą svarbą ne tik nėščiosios savijautai, nėštumo eigai, bet ir vaisiaus vystymuisi.
Pirmąsias 2 valandas po gimdymo gimdyvė su naujagimiu yra stebimi gimdykloje. Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm. per dieną Maždaug 10 - 14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtinos Gimdymo Patirtys Alytuje: Tikros Atsiliepimų Istorijos, Kurios Jus Nustebins!
- Sužinokite viską apie gimdymo riziką po akių operacijos – svarbiausi faktai ir patarimai
- Kodėl neprasideda gimdymas? Svarbiausi faktai ir efektyvūs patarimai laukiančioms mamoms
- Anginos Gydymas Nėštumo Metu: Kaip Saugiai Palengvinti Simptomus ir Išvengti Komplikacijų
- Neįtikėtinos Savanorystės Gyvūnų Globos Namuose Patirtys ir Įkvepiančios Atsiliepimų Istorijos