Pastaruoju metu Lietuvoje susiduriama su iššūkiais organizuojant vaikų gydymo paslaugas, ypač regionuose. Joniškio ligoninės situacija atspindi bendras tendencijas, kai dėl įvairių priežasčių mažėja galimybės teikti kokybiškas paslaugas vaikams.
Finansavimo Iššūkiai ir Prioritetai
Valstybinė ligonių kasa (VLK) skelbia, kad 2016 m. PSDF biudžetas siekė beveik 1,44 milijardo eurų ir yra beveik 4 proc. didesnis nei pernai. Pasak laikinai VLK direktoriaus pareigas einančio Gintaro Kacevičiaus, planuojant išlaidas atsižvelgta į prioritetus ir naujoves. Pavyzdžiui, augant slaugos poreikiui, šioms paslaugoms apmokėti iš viso planuojama išleisti 15,5 proc. Todėl, mažėjant stacionarinių paslaugų skaičiui rajono ligoninėse, jos galės teikti daugiau slaugos paslaugų.
Tačiau gydymo įstaigų vadovai situaciją apibūdina visai kitomis spalvomis. Lietuvos ligoninių asociacijos duomenimis, finansavimas mažėja net trims penktadaliams regioninių ir rajoninių ligoninių. Minėtam segmentui planuojamos skirti lėšos apie 3 proc. mažesnės nei pernai ir net 12 proc. mažesnės nei prieškriziniais 2008 m. Taigi nors bendras finansavimas sveikatos priežiūros įstaigoms didėja, tarp įstaigų pinigai pasiskirsto netolygiai.
Pasak jo, Lietuva sveikatos apsaugai skiria apie 7 proc. bendro vidaus produkto (BVP), tačiau ir iš jų tik 3,9 proc. yra viešieji finansai (PSDF lėšos), likę - namų ūkių išlaidos - ar tiesiogiai iš kišenės, ar per papildomus sveikatos draudimus. „Nors Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas šiemet didžiausias per jo egzistavimo istoriją, tačiau periferijoje jis nesiekia prieškrizinio 2008 m. realiai mūsų biudžetas nedidėjo. Dabar Ligonių kasos deklaruoja, kad gydymas nemokamas. Taip nėra.
Viešaisiais finansais valstybė nepajėgi dengti visų išlaidų sveikatos apsaugai, todėl reikėtų aiškiai pasakyti, kokias paslaugas ji gali užtikrinti, o kokias paslaugas turėtų dengti arba papildomas sveikatos draudimas, arba žmogus už jas susimokėtų pats, jei nenori draustis. Aš abejoju, kad mažos įstaigos galėtų išgyventi be priemokų.
Situacija Joniškio Ligoninėje
Joniškio ligoninėje artimiausiu metu greičiausiai neliks Vaikų skyriaus stacionaro. Ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis sako, kad jau dabar didesnė dalis rajono vaikų gydomi Šiaulių ligoninėje, skyrius nerentabilus. Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis, pristatydamas būsimą reorganizacijos planą rajono Tarybos Socialinių ir sveikatos reikalų komitetui, sakė, kad per visą darbo laiką tai pats liūdniausias jo raštas, kuriuo nuo 2017 metų sausio 1 dienos siūloma reorganizuoti Vaikų ligų skyrių.
Pasak vyriausiojo gydytojo, jau dabar didesnė dalis rajono vaikų gydomi Šiaulių ligoninėje. Dėl vidinės šalies migracijos, emigracijos, mažo gimstamumo per pastaruosius penkerius metus Joniškio rajone vaikų sumažėjo 24 procentais (kaimuose net 28 procentais), Radviliškio rajone - 20 procentų, bet ten vaikų ligų skyriaus stacionaras šiemet jau uždarytas. Stacionaraus skyriaus atsisakė ir Kuršėnų ligoninė.
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovai Šiaulių apskrities ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo posėdžiuose ne kartą ragino reorganizuoti apskrities rajonų ligonines uždarant vaikų ligų skyriaus stacionarą ir įsteigti vaikų dienos stacionarą, kadangi šie skyriai visose regionų ligoninėse dirba nepelningai.
E. Baltakis posėdyje aiškino, kad Vaikų ligų skyrius nerentabilus. Vien per šių metų 10 mėnesių patirta daugiau kaip 53 tūkstančiai eurų nuostolio. Skyriuje tik viena gydytoja dirba pirmaeiles pareigas, kiti - antraeiles. Net penki gydytojai atvyksta iš Kauno, Šiaulių, Vilniaus, Pasvalio.
Vyriausiasis gydytojas teigė, kad nelikus Vaikų ligų skyriaus stacionaro, mažuosius pacientus 8-20 valandomis, išskyrus savaitgalius ir šventines dienas, priims Vaikų priėmimo skyrius administracijos korpuso pirmame aukšte.
Joniškio ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Lina Miknevičienė sakė, kad skyrius yra ne „Maxima“, kad gautų pelną. Socialinių ir sveikatos reikalų komiteto narė gydytoja Rita Samienė pastebėjo, kad ligoninės vadovas visada kaudavosi, kad skyriai išliktų, kad būtų įsigyjama gera įranga, patalpos renovuojamos. Komiteto narė Stasė Tamulionė suabejojo, ar bus laiku nugabentas ligonis, jei atvejis labai ūmus, bet jai atsakyta, kad ir dabar specializuoto vaikų reanimatologo Joniškio ligoninėje nėra.
„Lietuva nėra tokia didelė šalis, kad reanimobilis nespėtų nuvežti į Šiaulių ligoninę“, - sakė R. Ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis sakė, kad raštas Savivaldybei, prašant reorganizuoti Vaikų ligų skyrių, pats liūdniausias per visus jo darbo metus.
Nuo spalio 1-os dienos Joniškio ligoninėje turėtų visai nebelikti Vaikų ligų skyriaus. Minėtas skyrius dar šių metų pradžioje buvo reorganizuotas, atsisakant stacionaro paslaugų, mažieji pacientai esant reikalui vežami į Šiaulius. Pasak ligoninės vyriausiojo gydytojo Edmundo Baltakio, jau anksčiau buvo kalbama, kad skyrių reikės uždaryti nuo Naujų metų, tačiau procesą dar labiau paspartino išeinantis ilgametis vaikų ligų gydytojas Vincas Kučinskas.
„Paslaugų mažiesiems pacientams suteikiame vis mažiau. Besikreipiančių paprastai būna vidutiniškai du vaikai su tėveliais per dieną, - paaiškino ligoninės vadovas E. Baltakis. - Dar vis ieškom, ką daryti, bet padėtis rimta. Kalbėsimės įstaigos gydymo taryboje ir kreipsimės į rajono tarybą, kad steigėjas priimtų sprendimą skyrių visai panaikinti. Panašūs dalykai vyksta daugelyje mažesnių šalies ligoninių.
Vyriausiojo gydytojo teigimu, gyventojams didelių problemų neturėtų kilti, nes ir dabar tik labai maža dalis jų kreipdavosi į ligoninę. „Praktiškai tik tiek, kuriuos nukreipdavo pats gydytojas Vincas Kučinskas“, - sakė E. Baltakis. Ligoninės vadovo manymu, „centriukai“ (privačios klinikos - aut. Vyriausiasis gydytojas apgailestauja, kad tenka imtis nepopuliarių sprendimų, tačiau, kai pacientų mažėja, o dar nelieka medikų specialistų, nėra kur dėtis.
Dienos stacionare šiuo metu dirba dvi bendruomenės slaugytojos ir gydytojas pediatras. Jaunų specialistų prisikviesti dirbti į rajoną beveik neįmanoma, nes tolimesni nuo centrų regionai jiems nepatrauklūs. „Į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kuriame, žinote, kokios sudėtingos sąlygos dirbti, atėjo nauja vedėja, gydytoja Raminta Jančiauskaitė, valdanti anglų, vokiečių, italų kalbas. Kaip mums tokius specialistus išlaikyti? Štai, kaimyniniame Akmenės rajone naujiems atėjusiems gydytojams skiriama 15 tūkstančių eurų, Anykščiuose mokamas 2000 eurų atlyginimas ir be jokių budėjimų, be to, suteikiamas žinybinis butas, - „Šiaulių kraštui“ vardijo vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis.
Dėl vidinės šalies migracijos, emigracijos, mažo gimstamumo per pastaruosius penkerius metus Joniškio rajone vaikų sumažėjo 24 procentais (kaimuose net 28 procentais), Radviliškio rajone - 20 procentų, bet ten Vaikų ligų skyriaus stacionaras buvo uždarytas dar anksčiau. Joniškio ligoninės Vaikų ligų skyrius, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, buvo uždarytas nuo šių metų balandžio 1 dienos. Dienos stacionaro paslaugos Joniškio ligoninėje nuo tada buvo ir dar iki rugsėjo 30 dienos bus teikiamos.
Rajono tarybos Socialinių ir sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Marcijonas Urmonas redakcijai sakė kol kas nieko negalintis komentuoti, kol neturi pateiktos pilnos įstaigos vadovo informacijos. „Greičiausiai reikės rinktis Socialinių ir sveikatos reikalų komitetui kalbėtis apskritai dėl ligoninės ateities, nes pastaruoju metu vyriausiasis gydytojas sako, kad nėra chirurgų, anesteziologų, nelieka, kam budėti. O reikia išlaikyti operacines, reanimacijos skyrių.
Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis sako, kad bus kreipiamasi į rajono tarybą su prašymu likviduoti vaikų dienos stacionarą.
Gydytojų Trūkumas ir Atlyginimai
Rajone gydytojas „ant popieriaus“ vidutiniškai gauna nepilną tūkstantį eurų. Tuo tarpu jauni gydytojai sako - jei mokėsite ne mažiau kaip 2 tūkst. eurų, galime kalbėtis toliau. Paklausių specialybių atstovai, kurių rinkoje yra mažiau, elgiasi lygiai taip pat. Taigi kuo labiau regionas nutolęs nuo didžiųjų miestų, tuo sudėtingiau gyventojams gauti visas reikalingas paslaugas.
„Reikia pripažinti, kad nė vienas save gerbiantis gydytojas vien ambulatorine praktika nesitenkina, ypač rajonuose. Jis dirba ir stacionare. Naujų specialistų vien ambulatorinei pagalbai neprisikviečiame, nebent tenkintume jų finansinius įgeidžius. Esant tokiai žmogiškųjų išteklių pasirinkimo situacijai, periferijoje tuoj nebeliks paslaugas teikiančių žmonių - gydytojų ir slaugytojų. Prognozuojama, kad gali ir 10 metų neprireikti, kad kai kuriuose rajonuose visiškai neliktų specializuotų gydymo paslaugų.
„Arba turime mokėti už būsimo gydytojo rezidentūros mokslus, arba, kviesdami jau parengtą gydytoją, turime mokėti jam didesnį atlyginimą. Vidutiniškai pas mus gydytojas, neatskaičius mokesčių, gauna apie 1,5 tūkst. eurų (apie 1150 eurų į rankas), bet yra gydytojų, pavyzdžiui, dirbančių su echoskopais, kompiuteriniu tomografu, konsultuojančių, kurie uždirba ir 2-2,5 tūkst.
Paslaugų Prieinamumas ir Pacientų Srautai
Taigi jeigu jie negauna paslaugos periferijos ligoninėje, turi gauti miesto ligoninėje, o ten eilės. Taigi kuo labiau regionas nutolęs nuo didžiųjų miestų, tuo sudėtingiau gyventojams gauti visas reikalingas paslaugas. Tačiau pas mus užkala duris, o ten tų durų neatidaro. Kur tuomet žmogui dėtis? Tyrimai rodo, kad sergamumas jau optimalus, jis nei ypač smarkiai didėja, nei mažėja. Ir į ligonines žmonės gula ne pramogauti.
Taigi D.Vaigino prognozės dėl paslaugų prieinamumo - liūdnos. Paslaugos nuo periferijos gyventojų nutols, o kad jas gautų, žmonėms teks daugiau išleisti savų pinigų. „Suprantama, kad mažėjant gyventojų gydymo įstaigų šalyje darosi per daug, tačiau turėtų būti ilgalaikė infrastruktūros strategija - kaip vienas ar kitas rajonas atrodys po 5-15 metų.
Pagaliau, kai tam tikros paslaugos žmonės suvažiuoja iš kelių rajonų, susidaro eilės, greitosios pagalbos automobilis, turėdamas daug užsakymų, nespėja parvežti ligonio atgal, todėl jis pats turi galvoti, kaip savo jėgomis grįžti namo. Mediko manymu, viena iš išeičių, galinčių šiek tiek pagerinti gydymo įstaigų padėtį, - įvesti registracijos mokestį einant pas gydytoją. Tyrimų duomenimis, net iki 25 proc. Taigi net jeigu šis mokestis būtų simboliškas, jis gerokai sumažintų eiles. Jeigu šis mokestis būtų šiek tiek didesnis, jis iš tiesų pagerintų finansinę įstaigų padėtį ir galbūt sumažintų korupcijos mastus.
Gydymo Įstaigų Finansinė Padėtis
SAM duomenimis, pernai su teigiamu rezultatu finansinius metus baigė 85 proc. gydymo įstaigų. Tai visos universitetinės ligoninės, 90 proc. respublikinių ir 91 proc. regioninių ligoninių, 91 proc. ambulatorines paslaugas teikiančių įstaigų, 80 proc. rajono ligoninių ir t.t. Likusios 15 proc. gydymo įstaigų kartu patyrė beveik 1 mln. eurų nuostolių.
Joniškio Rajono Vaikų Skaičiaus Pokytis
Dėl vidinės šalies migracijos, emigracijos, mažo gimstamumo per pastaruosius penkerius metus Joniškio rajone vaikų sumažėjo 24 procentais (kaimuose net 28 procentais), Radviliškio rajone - 20 procentų.
| Rajonas | Vaikų skaičiaus sumažėjimas |
|---|---|
| Joniškio | 24% (kaimuose 28%) |
| Radviliškio | 20% |
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- BK Mazametis vaikų treniruotės iki 14 metų: Kaip užtikrinti saugumą ir išvengti baudžiamųjų pasekmių
- Gripolis 2 Arbata Nėštumo Metu: Ar Tikrai Saugus Jūsų Sveikatai?