Klinikinė kosmobiologija - tai mokslo sritis, tirianti įvairių kosmoso reiškinių konkrečią įtaką žmogaus organizmui ir savijautai. Pasirodo, širdies ir kraujagyslių ligos, infarkto ar insulto tikimybė, netgi polinkis į depresiją ar savižudybę gali kilti dėl įvairių kosmoso dalelių, pasiekiančių Žemės planetą. E. Stupelis pastebi, kad, nors ši sritis ir populiarėja, nemažai mokslininkų ją nagrinėja ne visai tinkamai. Pirmiausia tai sritis, reikalaujanti puikiai išmanyti tiek fiziką, tiek mediciną. Bet koks stipresnis mokslininko polinkis viena ar kita kryptimi jau iškreips tyrimo eigą. Pačiam E. Stupeliui pasisekė, nes keletą metų jam teko darbuotis kosminės fizikos ir technologijų srityje. Tad dabar žydų mokslininkas yra vienas iš nedaugelio, gebančių sujungti abu šiuos dalykus.
Kosmoso Dalelių Poveikis Žmogaus Organizmui
Žmogui net sunku įsivaizduoti, kad Saulės vėjas plinta maždaug 400-500 km/s greičiu. Šis kardiologas kosmosu pradėjo domėtis 1967 m., dar gyvendamas Lietuvoje. Netrukus, po trejų metų, su kolegomis Latvijoje jis jau skaitė pirmąjį pranešimą apie tai, kaip miokardo infarktas susijęs su kosminiais orais. Dar po ketverių metų E. Stupelis išvyko gyventi į Izraelį ir užmezgė glaudesnius ryšius su JAV mokslininkais, savo tyrimams medžiagą rinko iš Izraelio, Azerbaidžano ir Lietuvos gydymo įstaigų (ypač iš Kauno klinikų). Šiandien profesorius iš JAV, Suomijos ir Rusijos kasdien gauna naujausių duomenų apie fizikos reiškinius, supančius Žemę. Ypač naudingos informacijos apie Saulės audras, Žemės magnetinio aktyvumo ir kitas prognozes mokslininkas gauna iš JAV oro pajėgų.
Pasak jo, yra ir pavojingesnių nekviestų svečių iš kosmoso - kosminių spindulių, kurie atskrieja iš juodųjų skylių. „Visi šie dalykai susiję su kraštutinėmis kosminio oro būklėmis. Yra keturios magnetinio lauko būklės: rami, vidutinė, aktyvi ir audra. Dauguma tyrinėtojų labai koncentruojasi į audras, bet jos gana retas reiškinys - per 25 metus buvo 400 dienų magnetinių audrų. O apie 42 proc. visų dienų būna ramios“, - pastebi profesorius.
Tada, jo teigimu, ir atsiranda magnetinių laukų antagonistas - kosminiai spinduliai. Jie - pati galingiausia fizinė jėga, kurią mes žinome: „Buvo didelė diskusija, ar kosminiai spinduliai yra mūsų Visatoje, ar ne. Jei mūsų Visatoje, reikia keisti visus fizikos dėsnius, įvesti Planko koeficientą, viską perskaičiuoti. Šiuo metu manoma, kad kosminiai spinduliai, mūsų laimei, atsiranda iš juodosios skylės, kuri yra labai arti, bet ne mūsų Visatoje. Todėl fizika kol kas lieka nepakitusi, bet energija ten yra maždaug 1021-1022 elektronų voltų [eV].“
Todėl, jei analizuojamas kosminių spindulių aktyvumas, skaičiuojami neutronai prie Žemės paviršiaus. Kosminiai spinduliai yra priešingi Saulės aktyvumui ir magnetiniam laukams. Kai Saulės aktyvumas yra žemesnis, magnetiniai laukai labai ramūs, į sceną išeina kosminiai spinduliai ir neutronai. Pasirodo, kad daugybė žmogaus patologijų, liguistų būklių susijusios ne tik su magnetinėmis audromis, kurių kaip sakiau, yra gana nedaug, o su ypač ramia magnetinio lauko būkle, kai atitinkamai auga kosminių spindulių ir jų rodiklių neutronų vaidmuo.
Magnetinės Audros ir Kosminiai Spinduliai
Magnetinės audros, teigia E. Stupelis, susijusios su kraujo krešėjimu, tomis dienomis kyla arterinis kraujo spaudimas. O kosminiams spinduliams „lieka“ staigi mirtis, kuri dažniausiai susijusi su širdies aritmija (širdies skilvelių virpėjimu ar plazdėjimu). Jis sako, kad tyrė apie 19 tūkst. savižudybių ir kelis tūkstančius žmogžudysčių Lietuvoje atvejų ir pamatė, priklausomybė nuo minėtų veiksnių tikrai yra, nes enzimai, kurie reguliuoja hormonų išsiskyrimą, irgi nuo jų priklauso.
„Tyrinėdami pamatėme, kad, kai yra nulinis magnetinis laukas, daugėja miokardo infarktų, insultų, staigių mirčių (tokių, kurios įvyksta per vieną valandą be išankstinių požymių), savižudybių, žmogžudysčių ir hospitalizacijų dėl psichikos susirgimų“, - kalba mokslininkas.
Paklaustas, ar įmanoma nuspėti, kada kosminiai spinduliai pasieks Žemę ir kaip apsisaugoti nuo neigiamo jų poveikio, E. Stupelis pastebi, kad blogai yra visi kraštutinumai: „Geriausia - aukso vidurys. Taigi kosminių spindulių poveikio nustatyti kol kas neįmanoma. Klinikinė kosmobiologija - palyginti naujas mokslas. Tam reikia dar daugiau tyrimų ir patikimų duomenų.
Gimimo Mėnuo ir Ilgaamžiškumas
Šiuo metu E. Stupelį domina ir tai, kaip kosminiai spinduliai susiję su metų laikais. 2000 m. JAV mokslų akademija paskelbė ilgą straipsnį „Gimimo mėnuo ir ilgaamžiškumas“. E. Stupelis kartu su kolegomis nustatė, kad daug sveikesni ir ilgiau gyvena rudenį gimę žmonės. Profesorius pasakoja, kad jie atliko keturis penkis tyrimus. Pirmiausia ištyrė apie 3 700 širdies angina sergančių žmonių. Paskui - 22 tūkst. ligonių iš Kauno medicinos mokslų universiteto. Tada - iš to paties universiteto tyrė daugiau nei 1 200 ligonių, kurie mirė per 24 valandas, ir galiausiai - 44 tūkst. vėžiu sergančių žmonių. Tuo metu Čikagoje pasirodė ir Gavrilovų (žmonos ir vyro) darbas - jie tyrė keletą tūkstančių žmonių, sulaukusių 100-112 metų.
E. Stupelis pristato tyrimą: „Palyginome ligonius, sergančius širdies ir vėžinėmis ligomis, su tais, kurie gyvena 100-112 metų. Pasirodė, kad jų gimimo mėnesiai skirtingi. Daugiausia 100-112 metų žmonių buvo gimę lapkritį, rugsėjį ir spalį. O žmonės, sergantys „didžiosiomis žudikėmis“, daugiausia buvo gimę metų pradžioje“.
Mokslininkas pripažįsta - atsakymo dar nėra. Bet E. Stupelis siūlo atsigręžti į apvaisinimo momentą ir genetiką. Jo hipotezė - kosminiai spinduliai galbūt aktyvesni tam tikru metų laiku, todėl gali daryti įtaką ką tik užsimezgusios gyvybės genetikai.
XX a. pradžioje buvo maždaug užbaigtas žmogaus genomo tyrimų projektas. Mes pripažįstame, kad labai daug žmogaus organizme vykstančių procesų yra susiję su genų funkcija. Kita vertus, tai, ką pasakojau, parodo, kad statistiškai susirgimų ir mirčių pasiskirstymas yra susijęs su fizika, kosminiais aktyvumo rodikliais ir t. t. Pasak jo, iš to galima daryti išvadą, kad, jeigu taip yra, galbūt kosminiai fizikos veiksniai pakeičia genų aktyvumą: „Dabar atsiranda mokslo sritis epigenetika. Žiūrime, kokie praktiniai poveikiai gali keisti genų aktyvumą. Matyt, artimiausi metai parodys, kiek minėti veiksniai gali pakeisti genų funkciją.“
Beje, profesorius džiaugiasi, kad šia tema ledai juda ir Lietuvoje. Grupė mokslininkų, kuriems vadovauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto daktarė Jonė Venclovienė, rašo mokslinius straipsnius apie kosmoso įtaką sveikatai. E. Stupelis netgi viliasi, kad Lietuva taps viena pirmaujančių šalių, užsiimančių šiais tyrimais.
Sezoniniai Veiksniai ir Nuotaika
Žiemą gimę kūdikiai ne tokie sėkmingi. Tyrimų duomenimis, žiemą gimę žmonės dažniau serga šizofrenija, jiems labiau būdingas bipolinis sutrikimas, sezoninis afektinis sutrikimas ir depresija. Grėsmingas rinkinukas, bet, laimei, yra ir atsvara, kuri jį kompensuoja: žiemą gimę žmonės ne tokie irzlūs, kaip gimusieji rudenį.
Moterims, kurios kūdikį nešioja žiemą, kai dienos trumpos, o naktys ilgos, dėl serotonino trūkumo gresia sezoninis afektinis sutrikimas, o tai gali atsiliepti ir kūdikiui.
Štai mokslininkų pateiktos išvados:
- Pavasaris: Pavasarį gimę žmonės labiau linkę į optimizmą, tačiau taip pat gali būti labiau linkę į depresiją.
- Vasara: Vasarą gimusiems žmonėms būdingos hipertimijos apraiškos, tačiau jas gali nustelbti staigi nuotaikų kaita.
- Ruduo: Rudenį gimę žmonės ne tik rečiau serga depresija, bet ir yra mažiau linkę į bipolinį sutrikimą. Vienintelis jų trūkumas - jie yra linkę susierzinti.
- Žiema: Žiemą gimę žmonės dažniau serga šizofrenija, jiems labiau būdingas bipolinis sutrikimas, sezoninis afektinis sutrikimas ir depresija.
žymės:
Panašus:
- Kaip išrinkti geriausią gertuvę vaikui: patarimai ir apžvalga
- Kada geriausia maudyti kūdikį: patarimai tėveliams!
- Geriausios knygos apie žindymą: atraskite ekspertų rekomendacijas ir naudingas apžvalgas
- Neįtikėtini Vaikiško Torto su Baltu Šokoladu Receptai ir Kūrybiškos Idėjos
- Vaikų pilvo skausmas ir pykinimas: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai