„Ilgą laiką gimtadienio nešvenčiau. Dabar vėl norisi pabuvimo ne tik su artimaisiais, bet ir su bičiuliais“, - sakė spalio 2-ąją savo šešiasdešimtmetį minintis žinomas kompozitorius, muzikos prodiuseris, dėstytojas, novatoriškų projektų iniciatorius Gediminas Zujus.
Jis su šypsena prisimena vidurinės mokyklos laikus minėtas „puotas“, kuomet klasiokai varžydavosi, kas bus pakviestas padūkti į didžiulį prie sukaktuvininko namų Kaune, Šančių mikrorajone žaliuojantį sodą. „Turėdavome daug veiklos. Vaikiškas juokas gimtadienio dieną skambėdavo iki vėlumos“, - pasakojo G. Zujus.
Suaugus gimtadienio šventės rėtėjo, kol kilo noras minėti tik jubiliejus, ir tik artimųjų rate. Pavyzdžiui, penkiasdešimtmetį G. Zujus atšventė televizijos bokšte esančiame restorane. Tuomet jį sveikino tik brangiausi, kraujo ryšiu susieti žmonės. O kiek gimtadienių atšvęsta scenoje! Ir ne tik Lietuvos, bet ir užsienio.
„Įsimintiniausia gimtadienio dovana - skrydis oro balionu. Ją man įteikė du kartus: pirmąjį - buvę mokiniai, dabar žinomi muzikos prodiuseriai, o antrąjį - LNK laidoje oreivis, žurnalistas Giedrius Leškevičius. Įspūdžiai - neišdildomi!“, - patikino pašnekovas.
Muzikinės Karjeros Pradžia
Muzikuoti G. Zujus pradėjo visai mažas. Pirmas jo prisiminimas susijęs su tuomet, prieš daugiau nei penkis dešimtmečius bute Karo ligoninės gatvėje veikusiais menininkų susibūrimais. Vieno jame vykusio vakarėlio metu maždaug trimetis Gediminas savo mamos, pianistės Gražinos Zujienės buvo paragintas paskambinti pianinu žymiajai aklai dainininkei Beatričei Grincevičiūtei. Vėliau - meno mokykloje, kur išmoko skambinti fortepijonu.
„Buvau antrasis Lietuvoje, turintis tokį muzikos instrumentą! Tiesa, tarp jo ir fortepijono skirtumas kaip tarp gitaros bei smuiko, bet visko greitai išmokau“, - šmaikštavo G. Zujus. Iki to laiko akademinį atlikėją į savo grupę pakvietė Kęstutis Lušas. „Koncertai, grojimai restoranuose, vestuvėse, privačiuose vakarėliuose... Prasidėjo artima pažintis su džiazu, pop kultūra“, - sakė G. Zujus.
Jo tėčio, aviacijos dėstytojo, inžinieriaus doc. Juozo Zujaus, tuometinio Informacijos instituto direktoriaus supratingumas ir geranoriškumas padėjo įrengti pirmąją Lietuvoje profesionalią, privačią įrašų studiją. Didžioji būtinų darbų dalis tuomet buvo padaryta ir įrangos sukonstruota pačių steigėjų rankomis.
„Klientai plūdo pas mus. Net didžiąsias metų šventes sutikdavau studijoje. Visi skubėdavo į namus su eglutėmis, o aš į studiją troleibusu. Iš pradžių buvo skaudu. Vėliau įpratau. Gal tai ir lėmė vis mažėjantį norą švęsti - gimtadienius, naujuosius, kitas sukaktuves?“ - svarstė G. Zujus.
Trumpa tylos pauzė G. Zujaus karjeroje buvo vienintelė - kai jo pagrindiniai užsakovai sau ir kolegoms „atvėrė“ kelius į užsienį - Egidijus Sipavičius į Olandiją, o Žilvinas Žvagulis - į Dubajų. G. „Bet ji ilgai nesitęsė. Darbų visada užteko“, - kalbėjo „Bravo“ statulėlės už geriausią metų prodiuserio vardą pelnytojas.
Reikšmingi ir Novatoriški Darbai
G. Zujaus karjeroje netrūko ir reikšmingų, novatoriškų darbų. 2016-aisiais jis pirmą kartą nustebino pasaulį įdomiu projektu, kurį pavadino „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“ („Baltic Song Around The Globe“). Tuomet rugpjūčio 23 d. jis organizavo Juodojo kaspino (Baltijos kelio) dienai skirtą virtualų renginį, kuriame gyvai kartu koncertavo žinomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei šių šalių išeivijos atlikėjai.
Jį vainikavo specialiai G. Zujaus sukurtas kūrinys lietuviškų sutartinių pagrindu, realiu laiku sinchroniškai atliktas Vilniuje, Los Andžele, Čikagoje ir Melburne. Iš Vašingtono pokalbiui prisijungė ir Baltijos šalims nusipelnęs kongresmenas John Shimkus, kurį kalbino ambasadorius Ž. Pavilionis.
Dalyvauti šiame unikaliame projekte buvo pakviesti Veronika Povilionienė, Petras Vyšniauskas, a.a. Kęstutis Lušas, Gediminas Laurinavičius, kiti žymūs Lietuvos atlikėjai, Australijos Melburno kolektyvas „Pamesta klumpė“, JAV Los Andželo K. Daugirdo vadovaujama vyrų vokalinė grupė, jauna, bet jau Amerikoje labai žinoma dainininkė Agnė Giedraitytė iš Čikagos. Latvijai atstovavo dainininkė Baiba Skurstenė-Serdiukė, o Estijai - žymioji Sofia Rubin.
Daug dėmesio sulaukė G. Zujaus kūrinio „Trance4notes“ simfoniniam orkestrui, chorams, vargonams, perkusijai ir vokalams premjera „prezidentiniame“ Vasario 16 dienos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje 2017 metais.
Taip pat tarptautinė „Scenos ir estetikos“ mokykla, vykstanti jau 11 metų, kultūrinės edukacijos internetu realiam laike projektas „Virtuali klasė", muzikos ir iniciatyvų festivalis „Šančių kultūros kiemas“.
Naujausias jubiliato darbas - daina „Vienybės banga“, kurią Baltijos kelio 30-mečio koncerto finale 2019 metais atliko lietuvių, latvių ir estų scenos žvaigždės - Merūnas Vitulskis, Samanta Tina ir Ille Saar.
“Jau buvo visko daug ir įdomaus. Neabejoju, kad dar ir bus“, - patikino VTDK dėstytojas, LMTA docentas.
Šančių Kultūros Kiemas
Jaukus pavėsis, naminė gira, gardūs skanumynai ir dvi dienas trukusi itin profesionali nemokama kultūrinė programa - taip norinčiuosius pasiklausyti muzikos, stebėti spektaklius ar dalyvauti filmų peržiūrose savo nuosavo namo kieme sutiko vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių, pedagogas ir prodiuseris Gediminas Zujus.
Nebe pirmą kartą Aukštųjų Šančių medinuko vartus plačiai miestiečiams atveriantis kūrėjas įsitikinęs - jo protėviai norėtų, kad prieš 98 metus pastatyto namo kieme vyktų tai, kas džiugina žmones. „Sklypą šiame Kauno rajone artimieji įsigijo dar anksčiau, tik namo statyba užtruko keturis metus. Jame gyveno ir mano proseneliai, ir seneliai, ir mama. Čia užaugau ir aš. Esu įsikūręs tame pačiame kambaryje, kaip ir vaikystėje“, - pasakoja G.Zujus.
Muzikos mohikanas daug laiko praleidžia Vilniuje, kur dirba ir gyvena, tačiau radęs laisvą minutę skuba į Kauną. „Sostinėje turiu nedidelį butuką, skirtą tik dirbti ir miegoti. O ilsiuosi aš Kaune - čia tiek erdvės, gryno oro bei geros energijos!“, - patikina pašnekovas, išsaugojęs daugybę artimiesiems priklausiusių daiktų, bet namų muziejumi nepavertęs.
G.Zujus pasakoja, kad jo būstą gimtajame mieste kauniečiai jau praminė Šančių kultūros kiemu. Dėl kelis kartus per metus čia rengiamų nemokamų renginių G.Zujus įrengė ir sceną, įsigijo dešimtis sulankstomų kėdžių, žvakių, atbaidančių uodus.
Šįkart, anot jo, festivalį pradėjo patys garbingiausi miestiečiai - jau nuo 2018 metų Servitutų gatvėje besirenkantys Kauno, ir ypač Šančių senoliai, dalinasi prisiminimais, kurie siekia kartais ir 19 amžių. Jie pasakoja apie savo jaunystę, draugus, perteikia tėvų pasakojimus, taip apimdami platų istorijų laiko tarpsnį.
Šančių kultūros kieme viešėjo ir du kartus „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojai - stalo teatro spektaklio „Eglė Žalčių karalienė“ kūrėjai, Kauno styginių kvartetas, solistės Greta Rimdeikaitė ir Oleksandra Zaykova.
Specialiai į šį festivalį atvyko Švedijos kompozitorė, buvusi Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, dainininkė Edita Saaf bei Škotijoje įkurta „Quark Effect“ - bene ryškiausia Lietuvoje šiuolaikinės improvizacinės muzikos grupė, apjungianti akustinės bei elektroninės muzikos principus į vieną bendrą muzikinę kalbą. Švedijos muzikos akademijos alumni Kornelijus Pukinskis - saksofonas, Matas Samulionis - elektronika, Dominykas Snarskis - būgnai.
Antroji festivalio diena buvo pašvęsta Lietuvos džiazo grandams. Kultūros šventės staigmena tapo grupės iš Ukrainos „Ocheretyany Kit“ pasirodymas. Padedant Ukrainos kultūros ministerijai bei labdaros fondui „Kolo“, kolektyvas trumpam atvyko į Lietuvą ir rengia koncertus, kurių tikslas - padėkoti lietuviams už pagalbą bei paramą Ukrainai prieš Rusijos agresiją. Taip pat supažindinti su Ukrainos kultūra.
Savo koncertuose grupė renka lėšas Ukrainos oro pajėgoms, kurios bus skirtos įsigyti reikiamiems aeronavigaciniams prietaisams „Garmin Aera 660“. Vieno tokio prietaiso kaina šiuo metu siekia 954 eurus. Kol kas nupirkti ir Ukrainos oro pajėgoms perduoti vos 4, trūksta dar 25 vienetų.
Ši grupė buvo įkurta 1995 m. „Ocheretyany Kit“ yra Ukrainos roko, folk-roko festivalių dalyvė, išleidusi net septynis albumus. Artimiausias jos labdaros koncertas vyks birželio 29 d. Kaune.
Miuziklas „Kelyje į Laisvę“
„Už tai, ką kartu su komanda jis daro, turėtų gauti medalį“, - tokie atsiliepimai apie žinomą kompozitorių Gediminą Zujų iš publikos skambėjo po to, kai Lietuvos etnografijos muziejuje buvo pristatytas miuziklas „Kelyje į laisvę“. Jis - kūrybinės jaunimo stovyklos, jau septynioliktą kartą subūrusios talentingus lietuvius iš viso pasaulio, rezultatas, rašoma spaudos pranešime.
„Tai - fantastiškas projektas, įrodantis, kiek daug gali talentas ir motyvacija. Per savaitę sukurti miuziklą, pasakojantį nuoseklią istoriją, yra iššūkis. Jis neabejotinai vertas būti pakartotas, nes toks modernus, šiuolaikiškas požiūris į Lietuvos istoriją neturėtų tapti vienkartiniu pastatymu. Esame bendradarbiavę su Gediminu, todėl žinau, kiek vaikų per jo stovyklas yra atradę save“, - po „Kelyje į laisvę“ debiuto kalbėjo aktorius Sakalas Uždavinys.
Jis sako įvertinęs ir savo auklėtinės Liepos Ribokaitės, kartu su Jurga Gailiūtė bei Dominyka Vosyliūtė režisavusios miuziklą, sprendimus, kurių ne vienas pradžiugino ir nustebino. Pagyrimų talentingo lietuvių jaunimo iš viso pasaulio bendram darbui taip pat negailėjo dainininkė Aldegunda ir vokalo mokytoja Daina Bilevičiūtė.
Pastaroji, prieš dešimtmetį įkūrusi dainavimo studiją Londone, sako, jog jos auklėtinės į stovyklą Rumšiškėse atvyksta ne pirmą kartą. Šįmet Emilijai Balsevičiūtei ir Marijai Raimondai Liubšytei kompaniją palaikė lietuviškai pramokęs bei miuzikle vaidmenį gavęs saksofonistas Ajay Adesoji. Jamaikoje gimęs ir augęs vaikinas dabar kartu su lietuvaitėmis studijuoja Didžiojoje Britanijoje bei yra didelis mūsų šalies gerbėjas, nusprendęs dalyvauti stovykloje Rumšiškėse.
Pašnekovų nuomone, kai į sceną žengia jaunimas iš skirtingų pasaulio kampelių, o per savaitę gimsta modernus miuziklas apie Lietuvos laisvę - tai daugiau nei stovykla. Tai - įkvepiantis talentų susibūrimas, įrodantis, ką gali kūryba, bendrystė ir meilė savo šaknims.
Šiemet Rumšiškėse vykstančioje kūrybinėje stovykloje vokalo, šokio ir vaidybos įgūdžius lavino lietuviškų šaknų turintys atlikėjai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinių Arabų Emyratų, Australijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Malio, Airijos, Latvijos ir Lietuvos. Jauniausia dalyvė - dešimtmetė Sofia Koneva atskrido iš Dubajaus. Vyriausiu stovyklautoju buvo devyniolikmetis Ajay Adesoji.
Šių metų miuziklas „Kelyje į laisvę“, kaip sako jo kūrėjai, yra tarsi kelionė per lemtingus Lietuvos istorijos dešimtmečius nuo 1918 iki 1990 metų. Tarpukario viltis, partizanų kova, tremtinių skausmas, sovietinės tylos metas ir Sąjūdžio dainuojanti revoliucija susijungia į vieną pasakojimą apie tai, ką reiškia būti laisviems.
„Miuziklas kviečia pasaulio lietuvių jaunimą prisiminti, kodėl šiandien gyvename laisvoje Lietuvoje - ir kodėl turime ją branginti, saugoti bei kurti kartu. Koks mūsų laisvės kelias“, - sako Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė.
Anot jos, tai, kad išeivijoje gyvenančios šeimos namuose puoselėja tautiškumą, yra labai svarbu. A. Černiauskaitė neabejoja, jog vaikai, augdami girdintys lietuvišką žodį, taps neatsiejama mūsų tautos ateitimi. „Tikimės, jog jie ir toliau atsilieps į kvietimą atvykti į Lietuvą, sudalyvauti stovykloje. Žinoma, nieko nebūtų be šio projekto sielos, idėjos kurstytojo G. Zujaus ir aš džiaugiuosi būdama viso to dalimi,“ - sakė pašnekovė.
Prie miuziklo gimimo prisidėjo ir choreografė Dominyka Vosyliūtė, garso režisierius Albertas Jankauskas. Žinomų Lietuvos autorių kūrinių aranžuotėmis pasirūpino Gediminas Zujus ir Andrius Gružauskas.
„Šie vaikai - ypatingi, - apie stovyklos dalyvius pasakoja G. Zujus, - Jie atvyksta pasiruošę, tiksliai žinodami, ko nori ir ką daro, todėl kartu dirbti lengva bei įkvepia. Esu sakęs ir dar pakartosiu - jie yra išeivijos perlai“.
„Dino Fest“
„Tai - ne apie dinozaurus, o apie dinamitą! Vis dar kuriantį, stebinantį ir turtinantį mūsų kūrybos pasaulį!“, - patikino pašnekovas, pristatydamas atvykusiuosius pas jį į svečius. Nusipelniusius bendražygius ir kolegas G. Zujus pakvietė į Kauną, Šančius.
Tai - jo antrieji, protėvių namai, kurių kieme jau ne vienerius metus organizuojami įsimintini renginiai, rašoma pranešime spaudai. „Prie šimtamečio medinuko yra visos sąlygos koncertams - scena, kėdės, draugiški kaimynai. Jie įpratę, kad kelis kartus per metus Šančių kultūros kieme vyksta veiksmas. Kartais tai buvo nemokami vakarai miestiečiams, o kartais - mūsų pasibuvimai su bičiuliais. Žinoma, pastarieji neapsieina be muzikos, tad, įrašus įkeliame į youtube kanalą - jie būna vieši, todėl prieinami kiekvienam, besidominčiam kultūros pasauliu“, - pasakoja G. „Dino fest“, įsitikinęs, jog būtent dabar pats tinkamiausias laikas tokiam renginiui, jis organizavo pirmą kartą.
Paklaustas, kokius savo karjeros įvykius laiko didžiausiais pasiekimais, nusipelnęs pašnekovas paatviravo - kūrinius, kurių kai kurie laikmetį yra aplenkę trimis dešimtmečiais. Be to, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje yra išleisti du „Muzikos kalbos“ tonai apie muzikos meno struktūros savybes, o kiekviename jų - maždaug trečdalis.
Nors kolegos įvardino ne vieną Lietuvos kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus nuopelną, pats pašnekovas savo pasididžiavimu vadina Šiaulių bigbendo veiklą. „Čia susirinko labai įvairūs žmonės - su labai įvairia muzikine istorija, su skirtingais žmogiškaisiais likimais. Ir kiekvienas yra iš jų - ir komikas, ir tragikas šitame pasaulyje. Be to, didžioji dauguma čia susirinkusių yra iš to laikotarpio, kuriomis vadinamas sovietinis. Jie išgyveno jį ir stengėsi kurti kitokį, pažangesnį skambesį.
Kitąmet 80 - ąjį jubiliejų minėsiantis garsus kūrėjas įsitikinęs, jog neretai tai, kas svarbu autoriui, neatrodo reikšminga visuomenei ar atvirkščiai. „Pastebėjau, jog mano sukakčiai pasirodymus ruošiantys kolegos pasirenka atlikti visai kitus kūrinius nei galvojau.
Spalio pradžioje garbingą jubiliejų minės ir dar vienas iškilus kaunietis - Kęstutis Ignatavičius. Praeityje garsus muzikantas šiuolaikinėje visuomenėje žinomas kaip ceremonmeisteris, sutuokęs dešimtis tūkstančių porų. „Mano karjera visuomet klostėsi dviem pagrindinėmis linijomis - visuomenine bei muzikine. Kuri jų svarbesnė? Abi lygiavertės, nes būtent gerų darbų darymą kitiems žmonėms laikau didžiausiu pasiekimu. Manau, jog tradicijų kurimas ir puoselėjimas galėtų būti to dalis. Kaip ir muzika - neabejotina būtinybė mūsų vidiniam pasauliui“, - sako K.
Paklaustas, kokia jo ir kolegų entuziazmo paslaptis, pašnekovas svarstė - meilė kultūrai, motyvacija būti naudingam, publikos dėmesys, smalsumas. „Kol gyvenime yra naujų patirčių ir tu nuo jų nenusigręži, tol jaunatviškas polėkis širdies neapleidžia“, - įsitikinęs K. Ignatavičius.
Be jau minėtų garbingų svečių „Dino fest“ aplankė ir Vytautas Petrušonis, Vladimiras Teluchinas, Mikas Suraučius, Česlovas Lukenskas, Saulius Pilinkus, Edita Mildažytė, Dalia Stankevičiūtė, Povilas Jaraminas, Virgis Švabas, Artūras Puodžiūkaitis bei kiti.
Kūrybinė Jaunimo Stovykla
Pilnutėlė salė, ašaros akyse, dalinimasis patirtimi, bendraminčiai ir įvairių menų sintezė. Tai septynioliktą kartą G. Zujaus iniciatyva Lietuvoje susitiko jaunimas iš viso pasaulio. Šiemet vykstančioje kūrybinėje jaunimo stovykloje vokalo, šokio ir vaidybos įgūdžius lavino lietuviškų šaknų turintys atlikėjai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Latvijos, Norvegijos, Prancūzijos, Malio, Airijos, Lenkijos ir Lietuvos.
„Šioje užsienio lietuvių lituanistinio ugdymo stovykloje pasitelkiame meninės raiškos priemones, o jas grindžiame lietuvių liaudies kūryba, tuo įprasmindami mūsų paveldą, tradicijas ir kalbą. Mūsų dalyviai yra beveik visi gimę svetur, taigi jiems ypač svarbu rasti jungtį, kuri padėtų nenutolti“, - pasakoja G. Zujus.
Stovykla po truputį auga iš šiemet vietoje 16 dalyvių susirinko 22. Didelė dalis į Lietuvos liaudies buities muziejų semtis atvyksta jau ne pirmą kartą.
„Jie čia augo, tobulėjo, suaugo, ir po pertraukos vėl grįžo. Beveik visi dalyviai. Todėl Lietuva galės džiaugtis ir girtis jau subrendusiais kūrėjais, atlikėjais, kurių laukia išbandymai aukštosiose mokyklose ir pasaulinėse scenose“, - teigia kompozitorius G. Zujus.
Docentas G. Zujus - ne tik muzikos autorius ir prodiuseris, bet ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojas, tarptautinės „Scenos ir estetikos mokyklos“, pirmosios privačios profesionalios garso įrašų studijos Lietuvoje įkūrėjas, Vytauto Kernagio pakrikštytas „Geležiniu Gediminu“.
G. Zujus kartu su išeivijos lietuvių jaunimu miuziklus kuria nuo 2007 metų „Scenos ir estetikos mokyklos“ stovyklose. Iš viso nuo mokyklos įkūrimo stovyklose ir savo talentą lavino virš tūkstančio jaunuolių iš daugiau nei 20 šalių, dalis prisijungė per nuotolį. Šiemet draugystės tiltus tarp jaunų bei kūrybingų lietuvių čia ir užsienyje tiesė 16 jaunuolių iš 6 šalių.
Stovyklą vainikavo folk-miuziklo premjera „LEGENDA APIE...“ premjera. Pasak G. Zujaus, miuziklas šiemet labiau filosofinis, nemažai scenų skirtų pamąstymui. Nors siužetas - tipinė pasaka, bet kūrėjai stengėsi užuominomis atskleisti žiūrovui, leisti jam pačiam susikurti, apie ką ta „Legenda...“
„Esam čia ir dabar, tai, ką darai, mintys yra dabartinėje pasaulio ir artimųjų kaimynų kontekste“, - apie per Onines nuskambėjusį kūrinį pasakoja G.Zujus.
Miuzikle skambėjo originalios aranžuotės lietuvių liaudies motyvais, o vakaro pabaigoje visų laukė netikėtumas - G. Zujaus sukurta daina „Aš tikiu“. Ją lietuviškai ir angliškai atliko stovyklos auklėtiniai.
„Šioje dainoje savo naivumu stengiamės per vaikus padėti „dėdėms“ - pasaulio galingiesiems priimti ryžtingesnius ir greitesnius sprendimus, kurie leistų greičiau ateiti šviesai, nes tamsa užsitęsė. Tuo pačiu, manau, visi tikime, o tą ir dainuojame, kad po nakties visada ateina rytas. Esame nemažų išbandymų etape, visame begaliniame informacijos sraute turime likti ramūs ir konstruktyvūs, būti labai vieningi, palaikyti vieni kitus ir tiesiog mylėti šviesą. „Turime širdyse didžiulę galią...“ Tikime, kad šiuo miuziklu įnešėme į mūsų širdeles dar vieną krislelį tikėjimo ir šilumos“, - kalba G. Zujus.
Premjerą stebėjo ir pilnutėlis Klojimo teatras, ir socialinių tinklų gerbėjai.
Miuziklą režisavo Oskaro Koršunovo kurso LMTA absolventas Deivydas Valenta, kuris daugelį metų buvo stovyklos dalyvis. Jam talkino Eimunto Nekrošiaus mokinė, režisierė Kotryna Siaurusaitytė, renginių režisierė Jurga Gailiūtė (prof. A. Savickaitės klasė) ir Dominyka Vosyliūtė.
Akademinė Muzika ir Filmas „Prezidentas“
G. Zujaus teigimu, jo kūryba pastaraisiais metais krypsta link akademinės muzikos. Santykis su ja, kompozitoriaus teigimu, prasidėjo dar Čikagoje, kuomet buvo pristatytas kūrinys „Trance4notes“.
„Šis kūrinys sulaukė pasisekimo. Vėliau jis buvo atliktas su kameriniu orkestru, varpais, skambėjo Filharmonijoje Vasario 16 koncerte su vargonais, 2 chorais ir trigubu simfoniniu orkestru. Tai mane įkvėpė ir pastūmėjo parašyti dar tokio žanro, akademinės muzikos kūrinių“, - pasakoja jis.
Tiesa, prodiuseris pabrėžia, kad daugybė veiklų vis neleidžia jam pasinerti į šią sritį, tačiau jau visai greitai iš G. Zujaus galima bus išgirsti žinių apie naujus projektus.
„Stengsiuosi susikoncentruoti ir fokusuotis ties akademine muzika. Esu jau pradėjęs porą kūrinių, tad greitu metu galima tikėtis naujienų“, - anonsuoja G.
„Jaučiau, kad muzika filme turi būti tarsi black tie aprangos kode - tvirta ir lakoniška, be pagražinimų“, - sako kompozitorius Gediminas Zujus. Tvirtybės motyvu jo dokumentiniam filmui „Prezidentas“ sukurtoje muzikoje tapo muzikinė tema, kurios pagrindinės natos - ADAM. „Jas atitinka labiau mums įprastas LA RE LA minoras ir jis akivaizdžiai sutampa su prezidento Adamkaus pavardės šaknimi.
Sukurti muziką dokumentiniam filmui „Prezidentas“ G. Zujui dar 2019 metais pasiūlė vienas iš filmo kūrėjų - televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris Arūnas Valinskas. „Tuomet nepatikėjau, galvojau, juokauja, man atrodė, kad sukurti muziką filmui apie prezidentą yra didžiulė atsakomybė, juk tokie filmai - ne vienadieniai, jie lieka ilgam, - sako G. Zujus ir pasakoja tą vasarą prirašęs daugybę muzikos, tačiau nė viena tema neskambėjo taip, kaip reikia.
Atidėtas projektas kompozitoriui leido įkvėpti oro. Raktą, kuris atrakino filmo muzikos temą, kompozitorius G. Zujus rado po dvejų metų, kai kūrėjai nusprendė atnaujinti dokumentinio filmo „Prezidentas“ kūrimo darbus: „Mane įkvėpė prezidento pavardė, nuskambėjusi kaip muzika - ADAMkus. Apsistojau ties fortepijonu, šis instrumentas yra tvirtai lakoniškas - tik juoda ir balta. Gimė solidi fortepijono tema, tvirta, trijų svarbiausių natų, jose ir nuskambėjo pavardės raidžių motyvas.
Dokumentinio filmo „Prezidentas“ idėja dar 2018 metais kilo žurnalistei Daivai Žeimytei-Bilienei ir televizijos laidų prodiuseriui A. Valinskui. 2019-aisiais su prezidentu V.
Filmo kūrėjos - televizijos žurnalistė D. Žeimytė-Bilienė ir režisierė Giedrė Genevičiūtė teigia, kad G. „Prezidentas“ yra trečiasis dokumentinis kino filmas, kuriam G. Zujus sukūrė muziką.
„Kino muzika turi savo specifikos, - sako kompozitorius. - Ji neturi trukdyti žiūrovui, negali užgožti kino, tik sustiprinti emociją. D. Žeimytės-Bilienės, režisierės G. Genevičiūtės ir A. Valinsko dokumentinis filmas „Prezidentas“ yra pirmasis dokumentinis filmas apie prezidentą V.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Gediminas Juodeika: Įdomiausia Biografija, Karjeros Paslaptys ir Asmeninio Gyvenimo Faktai
- Kunigaikštis Gediminas: Nežinomi Faktai ir Jo Valdymo Paslaptys
- Neįtikėtina Gedimino Juodeikos kelionė į sėkmę: viskas, ką turite žinoti!
- Geriausios Gimtadienio Dovanų Idėjos: Atrask Prasmingą Ir Įsimintiną Dovaną!
- 7 nėštumo savaitė: svarbiausi požymiai ir vaisiaus stebuklingas vystymasis