Galvos skausmo priežastys po gimdymo

Po gimdymo moteris patiria daug fiziologinių ir emocinių pokyčių. Įvairūs skausmai - dažniausiai nugaros, galvos, kojų - yra nereta epidurinio ar spinalinio nuskausminimo pasekmė.

Cezario pjūvio įtaka savijautai po gimdymo

Nors Lietuvoje pavyko pristabdyti cezario pjūvių epidemiją, statistiškai per pjūvį pagimdo kas ketvirta moteris. Informacijos, kokia savijauta po operacijos tipiška, o kokia - jau nebe, trūksta. Po cezario pjūvio (CP) operacijos moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą, kur kelias valandas stebima būklė (dažniausiai iki ryto). Moteris dažnai krečia drebulys, gali pykinti arba labai imti miegas.

Pooperacinė priežiūra po cezario pjūvio

Po CP operacijos praėjus 2 val. Keltis iš lovos galima po 6 val. Pirmas 24 val. Moteris turi stengtis pradėti judėti kuo anksčiau, nes tai padeda išvengti giliųjų venų trombozės. Pooperacinis skausmas malšinamas leidžiamaisiais vaistais nuo skausmo ir/ar žvakutėmis į tiesiąją žarną. Po CP operacijos ligoninėje moteris praleidžia 3-5 paras. Laikas, kada galima pradėti gerti ir valgyti po CP operacijos gali skirtis. Dažniausiai, jei buvo atliktas epidurinis ar spinalinis nuskausminimas, gerti galima kai tik norisi. Tinka vanduo, natūralus sultinys, žele ir pan. Pirmasis maistas po operacijos turėtų būti lengvai virškinamas, o po pirmo pasituštinimo galima valgyti jau įprastą maistą.

Svarbūs aspektai po cezario pjūvio

• Labai svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač žindyvei, todėl visada reikėtų turėti stiklinę vandens toje vietoje, kur paprastai žindote naujagimį. Per parą rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens.
• Kai maždaug antrą parą po operacijos pašalinamas šlapimo pūslės kateteris, kartais natūraliai šlapintis būna skausminga. Tokiu atveju rekomenduojama šlapinimosi metu apsipylinėti šiltu vandeniu, šlapintis besiprausiant duše ir pan. Jei šlapinantis jaučiate deginantį skausmą, ypač jei jis nesiliauja, informuokeite prižiūrintį mediką.
• Kad išvengtumėte šlapinimosi problemų, rekuomenduojama neužlaikyti šlapimo, pirmosiomis dienomis šlapintis nors ir po nedaug, bet kas kelias valandas. Jei po operacijos negalite sulaikyti šlapimo, kas galbūt prasidėjo dar nėštumo metu, reikėtų kreiptis į fizioterapeutą, kuris parodytų, kokius pratimus atlikti, kad sustiprintumėte dubens dugno raumenis.
• Retesniais atvejais po CP operacijos moterys nejaučia, kada prisipildo pūslė ir kada reikėtų eiti į tualetą.
• Praėjus kelioms dienoms po CP operacijos, turėtumėte pajusti norą tuštintis. Kartais tai gali išgąsdinti, nes moterys bijo stipriau stangintis, kad nepakenktų pjūvio randui. Tuštinimosi metu pjūvio vietą galima švelniai prilaikyti delnu. Svarbu stengtis išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali sukelti papildomą skausmą ir diskomfortą. Gerkite daug vandens, valgykite skaidulingą maistą, mažinkite nuskausminamųjų vaistų vartojimą.
• Staiga atsiradęs skausmas pilvo srityje, pvz. Iškart po vaisiaus išėmimo dar operacijos metu gimda ima trauktis. Operacijos metu gydytojas iš gimdos išvalo kraują (tiek, kad būtų galima siūti), tačiau kraujingos išskyros (lochijos) būna ne tik natūraliai pagimdžiusioms, bet ir moterims po CP operacijos. Pirmą parą po operacijos akušerė gali paprašyti parodyti savo higieninį įklotą, kad įvertintų lochijų kiekį ir spalvą. Išskyrų gali padaugėti žindant naujagimį, kadangi išsiskiria hormonai, kurie sutraukia gimdą.
• Lytiniame gyvenime po PC galioja tos pačios taisyklės, kaip ir po gimdymo natūraliais takais. Mylėtis galima pradėti tada, kai moteris jaučiasi tam pasiruošusi, nerekomenduojama atnaujinti santykių iki pirmojo vizito pas gydytoją akušerį-ginekologą. Jei matinate krūtimi, dėl mažesnio estrogenų kiekio skiriasi mažiau makštį drėkinančių gleivių, todėl normalu, jei jaučiate sausumą.
• Pagrindinė priežastis, kodėl po operacijos tinsta kojos (gali tinti ir rankos) yra prieš operaciją, jos metu bei po jos lašinami skysčiai. Būtent šis skysčių perteklius lemia tinimą. Kita priežastis - nėštumo metu moters organizme esantis didelis progesterono kiekis atpalaiduoja kraujagysles, todėl skysčiai ilgiau užlaikomi audiniuose. Tinimui atlėgti prireikia maždaug savaitės-dviejų.
• Iš karto po CP operacijos gali niežėti odą, ypač veido. Tai yra šalutinis spinalinio nuskausminimo poveikis ir trunka tol, kol vaistai pašalinami iš organizmo, t.y.
• Kartais dar operacijos metu moterys ima drebėti taip, kad net kalena dantimis. Taip nutinka todėl, kad spinalinio/epidurinio nuskausminimo metu suleisti medikamentai atpalaiduoja kraujagysles ir kūnas praranda daug šilumos. Šis drebulys gali tęstis ir pooperaciniu laikotarpiu, bet išnyksta, kai iš organizmo pasišalina anestetikai.
• Dar vienas pojūtis, galintis erzinti po CP operacijos - peties skausmas. Tai aštrus skausmas, juntamas po mentimi(s). Jis atsiranda, kai į pilvo ertmę operacijos metu patenka oro (to išvengti neįmanoma). Pasireiškus bet kuriam iš šių simptomų, būtina pasakyti prižiūrinčiam medikui, kad jis paaiškintų jų priežastis ir patartų, kaip palengvinti situaciją.
• Po CP operacijos labai tinka dėvėti nėščiosios rūbus, nes jie puikiai apgaubia pilvą, tuo pačiu nedirgindami pjūvio vietos.

Nugaros ir galvos skausmai po epidurinio nuskausminimo

Nugaros skausmas po CP operacijos gali būti dėl to, jog duriant adata į stuburą traumuojama oda, raumenys, audiniai ir nervai. Galvos ir kaklo skausmas atsiranda, kai dūrio metu specialiai (spinalinio nuskausminimo atveju) arba netyčia (epidurinio nuskausminimo atveju) pažeidžiamas spinalinį ir epidurinį tarpus jungiantis audinys. Šis skausmas intensyvesnis, jei moteris sėdi ar stovi, o atsigulus tampa lengviau. Dėl dūrio į nugarą atsiradęs galvos skausmas (gali būti su pykinimu), paprastai išnyksta per 72 val. Apatinės nugaros dalies skausmas pasireiškia beveik pusei visų gimdyvių, nepriklausomai, ar jos gimdė be nuskausminimo, su nuskausminimu, ar buvo atlikta bendroji narkozė. Paprastai šis skausmas išnyksta per kelias savaites.

Skausmo malšinimas po cezario pjūvio

Kai kurioms moterims po CP reikia stiprių nuskausminamųjų. Kitos jaučiasi sąlyginai gerai ir po kelių dienų pamiršta skausmą apskritai. Tai gali priklausyti nuo individualios skausmo tolerancijos, nuo to, kas įvyko operacijos metu arba prieš ją, arba nuo to, kaip moteris vertina savo gimdymą. Pirmosiomis dienomis po CP operacijos skausmui malšinti dažniausiai skiriama paracetamolis arba paracetamolis su kodeinu. Šie medikamentai gali būti vartojami ir žindant kūdikį, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kodeinas (kaip ir ligoninėje skiriamas morfinas arba petidinas) gali kietinti vidurius, kas po gimdymo yra tikrai nemalonu. Visada svarbu pradėti naują vaistų porciją nuo mažesnės dozės ir stebėti, ar ji padeda. Visi vaistai turi didesnį ar mažesnį poveikį ir naujagimiui, jei jis maitinamas iš krūties, ar net pačiai pieno gamybai.

Žaizdos priežiūra po cezario pjūvio

Rekomenduojama gyjančia žaizda pradėti rūpintis kuo anksčiau po operacijos, kad nesusidarytų kietas, nejautrus randas. Pleistras, apsaugantis žaizdą nuo infekcijos, tikrai reikalingas pirmąją parą po operacijos, o vėliau, jei nebaisu, geriau palikti odą atvirą, nes „kvėpuojanti“ žaizdada gyja greičiau. Nerekomenduoju išlaidauti specialiems kremams, mažinantiems randėjimo procesus, verčiau atlikti tam tikrus masažo judesius aplink žaizdą. Kai po paros pašalinamas pleistras, prausiantis duše galima žaizdą plauti vandeniu, bet be muilo, nes jis gali sudirginti. Nusiprausus pjūvio zonos netrinkite rankšluosčiu, o tik švelniai nusausinkite švariu, rekomenduojama atskiru, rankšluosčiu. Po CP operacijos labai tinka dėvėti nėščiosios rūbus, nes jie puikiai apgaubia pilvą, tuo pačiu nedirgindami pjūvio vietos. Dar kurį laiką po operacijos pjūvio vietoje juntamas diskomfortas. Kai kurios moterys jaučia nestiprų skausmą ar tempimą aktyviau pajudėjusios dar kelis mėnesius po gimdymo. Ilgainiui tai praeina. Vairuoti galima pradėti, kai tik nebeskauda pjūvio vietos, t.y.

Emocijos po cezario pjūvio

Emocijos po CP operacijos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip moteris planavo pagimdyti ir kas nutiko operacijos metu. Jei tai buvo planinė operacija, ir viskas praėjo sklandžiai, moterys retai patiria psichologinių sunkumų. Jos greitai sveiksta fiziškai ir grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Jei tai buvo planinė operacija, bet jos metu įvyko kažkas, ko nesitikėta (naujagimis išvežtas į reanimaciją, nesuveikė nuskausminimas ir pan.), gali prireikti laiko ir pastangų, kad susitaikytumėte su įvykusia situacija. Didžiausią emocinę traumą patiria tos moterys, kurios planavo gimdyti natūraliai, bet tam tikru momentu prireikė atlikti skubią CP operaciją. Labai svarbu prieš pat operaciją kuo daugiau sužinoti apie esamą situaciją, o po operacijos viską aptarti su medikais. Jei tik yra galimybė dar operacinėje rekomenduojama sudaryti sąlygas pirmajam mamos ir vaiko oda-oda kontaktui ir žindymui. Jei ne - svarbu pažindyti kuo greičiau po operacijos.

Žindymas po cezario pjūvio

Suraskite jums abiems patogią žindymo poziciją - dažniausiai tai būna gulėjimas ant šono, kai naujagimis paguldytas šalia ant pagalvės. Pirmojo žindymo po operacijos metu nerekomenduojama atsisakyti nuskausminamųjų, nes skausmas susitraukinėjant gimdai gali trukdyti atsipalaiduoti ir laisvai tekėti pienui. Dažnai pirmosios žindymo nesėkmės yra susijusios su šalutiniu vaistų poveikiu, kuris pasireiškia pieno gamybos slopinimu. Šie vaistai patenka ir į pieną, todėl naujagimis gali būti vangesnis, silpniau žįsti. Jei ligoninėje nepavyko pradėti sėkmingai žindyti, galite pasikviesti nepriklausomą akušerę ar žindymo konsultantę į namus. Jos padeda pirmiausia nusiraminti mamai, o tada parodo tam tikras technikas, kaip sėkmingai sugrįžti nuo mišinio prie krūties. Jei vis dėlto nutinka taip, kad maitinti iš krūties nėra galimybės, net ir maitindama iš buteliuko laikykite kūdikį prie savęs oda-oda kontakte taip, lyg maitintumėte iš krūties. Tai labai svarbu ryšio formavimuisi ir kūdikio vystymuisi.

Anestezijos komplikacijos po gimdymo

2016 m. rugpjūčio mėn. Anestezijos komplikacijos po gimdymo yra susijusios su centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, taip pat kvėpavimo sistemos funkcijomis. Anestezija veikia smegenis ir nugaros smegenis, reguliuojančias skausmo pojūtį ir raumenų tonusą. Be to, anestezija gali paveikti širdies ritmą ir kraujo spaudimą, kas yra ypač svarbu moterims po gimdymo, kai organizmas patiria didelius pokyčius. Anestezijos komplikacijos po gimdymo apima įvairias problemas, kurios gali kilti po epidurinės ar bendrosios anestezijos. Šios komplikacijos gali pasireikšti tiek iš karto po gimdymo, tiek ir vėliau. Jos gali būti nuo lengvų simptomų, tokių kaip galvos skausmas ar pykinimas, iki sunkių būklių, tokių kaip kvėpavimo sutrikimai ar širdies nepakankamumas.

Anestezijos komplikacijų priežastys ir simptomai

Pagrindinės anestezijos komplikacijų priežastys apima netinkamą anestetikų dozę, alergines reakcijas į anestezinius vaistus, taip pat technines klaidas atliekant anesteziją. Be to, moterų sveikatos būklė prieš gimdymą, pvz., širdies ir kraujagyslių ligos ar kvėpavimo takų problemos, gali padidinti komplikacijų riziką. Pagrindiniai simptomai gali apimti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, raumenų silpnumą, kvėpavimo sutrikimus ar širdies ritmo pokyčius. Anestezijos komplikacijos diagnozuojamos remiantis klinikiniais simptomais ir paciento anamneze. Gydytojai gali atlikti fizinį tyrimą, stebėti gyvybinius požymius, tokius kaip širdies ritmas, kraujospūdis ir kvėpavimo dažnis. Anestezijos komplikacijų gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir pobūdžio. Lengvi simptomai, tokie kaip galvos skausmas ar pykinimas, gali būti gydomi vaistais nuo skausmo ar antiemetikais. Sunkesnėms komplikacijoms, tokioms kaip kvėpavimo sutrikimai, gali prireikti skubios medicininės intervencijos, įskaitant deguonies terapiją ar intubaciją.

Galvos skausmo priežastys, susijusios su nėštumo patologija

Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, defluxio, seu effluvium liquoris amniotici praeterminalis, - vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Šios patologijos dažnis - 7-12 proc. Rizikos veiksniai: infekcija, polihidramnionas, daugiavaisis nėštumas, gimdos kaklelio nepakankamumas, placentos atšoka, trauma, lytiniai santykiai, vaisiaus raidos anomalijos, invazinės diagnostinės procedūros (amniocentezė, kordocentezė ir kt.), medžiagų apykaitos ligos (Ehlers-Danlos sindromas). Nėščioji skundžiasi įvairaus gausumo vandeningomis išskyromis iš makšties.

Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikinis gimdymas, partus praematurus, - gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos (36 savaitės + 6 dienos, 259 nėštumo dienos). Naujagimio svoris - 500 g ir daugiau. Priešlaikinio gimdymo dažnis - 6-8 proc. Ši patologija yra dažniausia (75-80 proc.) perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis.

Rizikos veiksniai

Skiriamos keturios rizikos veiksnių grupės: motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija bei socialiniai ir biologiniai veiksniai. Motinos ligos, dažniausiai turinčios įtakos priešlaikiniam gimdymui: lytinių ar šlapimo takų infekcija, ekstragenitalinė infekcija (gripas, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalija ir kt.), lytinių takų anomalijos, gimdos kaklelio nepakankamumas, sunkios somatinės ligos (cukrinis diabetas, inkstų, širdies ligos), neurohormoniniai sutrikimai, motinos ir vaisiaus kraujo grupių bei Rh faktorių netapatumas, motinos trauma ar chirurginės intervencijos. Nėštumo patologija: sunkios hipertenzinės būklės, daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas, oligohidramnionas, placentos pirmeiga, atšoka, priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, chorioamnionitas, sunki anemija. Vaisiaus patologija: įgimtos anomalijos, žuvęs vaisius, sulėtėjęs vaisiaus augimas. Socialiniai ir biologiniai veiksniai: amžius (jaunesnis kaip 18 metų ir vyresnis kaip 35 metų), buvęs priešlaikinis gimdymas, dažni gimdymai (daugiau kaip 4), intoksikacija cheminėmis medžiagomis, rūkymas, nepalankios darbo sąlygos, nevisavertė mityba, smurtas, nepageidaujamas nėštumas.

Priešlaikinio gimdymo klinika

Nėščioji skundžiasi pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis. Skiriama latentinė ir aktyvioji priešlaikinio gimdymo fazės. Aktyviajai fazei, partus praematurus incipiens, būdingi 3 ir daugiau reguliarūs gimdos susitraukimai per 30 minučių, skatinantys trumpėti (80 proc.) ir (ar) plėstis gimdos kaklelį (3 cm). Jei šių kriterijų nėra, klinikinė situacija laikoma latentine priešlaikinio gimdymo faze.

Vaisiaus hipoksija

Vaisiaus hipoksija vadinama deguonies stoka vaisiaus audiniuose. Jos dažnis - 5 proc. Ši patologija gali lemti perinatalinę mirtį, sąlygoti naujagimių mirtingumą. Pagal atsiradimo laiką skiriama antenatalinė, intranatalinė ir postnatalinė vaisiaus hipoksija.

Vaisiaus hipoksijos etiologija

Vaisiaus hipoksiją gali sąlygoti motinos, vaisiaus ir (ar) placentos bei virkštelės patologija. Motinos organizme deguonies homeostazė gali sutrikti, kai yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, ryški anemija (Hb mažiau kaip 70g/l), normovoleminė hipotenzija, vena cava sindromas, plaučių ligos, šokas, kraujavimas, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis. Vaisiaus patologija, galinti lemti jo hipoksiją, yra širdies ydos, vaisiaus vandenė, hemolizinė liga, dvynių transfuzijos sindromas, pernešiojimas, raidos ydos, infekcija. Placentos ir virkštelės patologija, sąlygojanti hipoksiją, yra priešlaikinė placentos atšoka, kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar plėvinio virkštelės prisitvirtinimo, vasa previa, placentos nepakankamumas dėl nėščiųjų hipertenzinės būklės, cukrinio ar gestacinio diabeto, placentos infarkto, hipoplazijos, virkštelės tikrieji ir netikrieji mazgai, virkštelės apsuka apie vaisiaus kūno dalis, virkštelės suspaudimas gimdymo metu.

Smulkiųjų vaisiaus dalių ir virkštelės iškritimas

Nėštumo pabaigoje vaisiaus vandenų kiekis šiek tiek sumažėja, dėl to labiau palinksta vaisiaus galvutė ir stuburas, galūnės prisispaudžia prie kūno: vaisius įgauna ovalo formą. Virkštelės kilpos paprastai esti priekyje prie krūtinės, tarp sukryžiuotų rankų ir kojų. Smulkiosios vaisiaus dalys (rankos ir kojos) ir virkštelės kilpos gali iškristi pro atvirą gimdos kaklelį į makštį tada, kai nuteka gemaliniai vaisiaus vandenys. Jei vaisiaus vandenų pūslė neplyšusi ir makštinio tyrimo metu pro gimdos kaklelį čiuopiama pirmaujanti smulkioji vaisiaus dalis ar virkštelė - tai vadinama smulkiosios vaisiaus dalies ar virkštelės pirmeiga.

Apie subarachnoidinę hemoragiją po gimdymo

21-erių Katie Shirley iš Mančesterio (Anglija) sakė, kad apsinuodijo savo pačios placenta, kuri buvo užkrėsta kenksmingomis bakterijomis. Infekcija pateko į jos kraują ir sukėlė mirtiną smegenų arterijų pažeidimą, dėl kurio pasireiškė smegenų aneurizma. Jai prireikė skubios operacijos, nes išsiplėtusi kraujagyslė plyšo ir sukėlė insultą. Gydytojai pasakojo, kad motriai pasisekė likti gyvai po to, kai nualpo vonios kambaryje. Ji apalpo praėjus septynioms savaitėms po to, kai pagimdė dukrą Oliviją. Manoma, kad aneurizmą sukėlė infekcija, susilpnindama jos arterijų sieneles, o tai privertė kraujagyslę išsiplėsti bei plyšti.

Kas yra smegenų aneurizma ir kaip ji gali sukelti insultą?

Aneurizma yra kraujagyslės išsiplėtimas, atsirandantis dėl kraujagyslių sienelių silpnumo, dažniausiai tose vietose, kuriose jos šakojasi. Kai kraujas teka susilpnėjusiomis kraujagyslėmis, dėl kraujospūdžio jos gali plyšti. Aneurizmos gali išsivystyti bet kurioje kūno kraujagyslėje, tačiau dažniausiai pasitaikančios yra dvi vietos: arterija, kuri perneša kraują iš širdies į likusį kūną (pilvo aorta); smegenys. Daugelis smegenų aneurizmų sukelia pastebimus simptomus tik tada, kai jos plyšta. Tai sukelia ypač sunkią būklę, vadinamą subarachnoidine hemoragija, kai dėl plyšusios aneurizmos sukeltas kraujavimas gali lemti stiprų smegenų pažeidimą. Simptomai yra šie: staigus galvos skausmas, lygintinas su staigiu smūgiu į galvą; sustingęs kaklas; šleikštulys ir vėmimas; skausmas žiūrint į šviesos šaltinį.

žymės:

Panašus:

• Galvos skausmas po gimdymo: pagrindinės priežastys ir efektyviausias gydymas
• Vaikų galvos apimtis: normos, matavimas ir ką svarbu žinoti?
• Naujagimio galvos apimtis: norma, matavimas ir ką svarbu žinoti
• Upinis Bebras: Įdomiausia Enciklopedija Vaikams apie Vandens Gyvūną!
• Vitamino C paros norma vaikui: kiek reikia ir kodėl?