Garsiausia šalies klimatologė, ilgametė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vadovė dr. Audronė Galvonaitė peikiantiems prastą orą ir jo esą sukeliamus sveikatos negalavimus turi griežtą atsaką: ne oras dėl to kaltas, o jūs patys - jūsų lepumas, nepakankamas užsigrūdinimas, netinkamas gyvenimo būdas…
Kaip žmogaus sveikatą, savijautą veikia klimatas? Atsižvelgiant į klimatą ir jo pokyčius, žmonėms reikėtų atitinkamai gyventi ir elgtis, kad sveikata neprastėtų. Tiesa, yra klaidinga nuomonė, esą vienokie ar kitokie sveikatos sutrikimai pasireiškia stojus prastam orui, arba, kitaip sakant, dažnas savo sveikatos problemas yra linkęs nurašyti blogiems orams. Tačiau iš tikrųjų oras čia niekuo dėtas.
Pasakyčiau netgi atvirkščiai: oras yra tarsi mūsų gydytojas diagnostikas! Kodėl? Todėl, kad būtent oras, jo pokyčiai, išduoda, kokios sveikatos problemos žmogų kamuoja, ir tai yra tarsi priminimas, kada reikėtų nedelsti, kreiptis į gydytoją.
Oras kaip sveikatos diagnostikas
Jei, keičiantis orams, pradėjo skaudėti galvą, ėmė mausti sąnarius ar kilo noras kam nors „užvažiuoti“ į nosį, - tai tik parodo, kokių sveikatos sutrikimų tas žmogelis turi. Ir ne ant oro dėl tokios būsenos reikia burnoti, o, kaip jau minėjau, kreiptis į atitinkamos srities specialistą ir pasakyti, kas yra negerai. O gydytojams savo ruožtu seniai laikas keisti požiūrį į ligonį ir jo skundus, nes dabar dažnai tenka išgirsti, kai paciento išsakytas sveikatos problemas gydytojai neretai „nurašo“ prastiems orams, užuot ėmęsi priemonių tam ligoniui padėti. Ir ypač skubios pagalbos reikėtų tam, kuriam staiga užeina noras kam nors „užvažiuoti“ (juokiasi).
Depresija ir metų laikai
Psichika tampa labiau pažeidžiama rudenį, kai ne vieną jautresnį pilietį apima liūdesys, depresinės nuotaikos. Yra kelios depresijos rūšys, siejamos su metų laikais, - pavasarinė ir rudeninė. Rudeninė depresija yra neveiksnumo, apatijos depresija, kai nieko nesinori daryti, kai žmogus lyg ta rudeninė musė jaučiasi išgeibęs, nusilpęs, kai ištisai drybso ant sofos, žiūri į vieną tašką ir gaili savęs… Jis nežino, kas jam yra ir kodėl, tik žino, kad jam - blogai.
Tokią būseną lemia šviesos trūkumas, mažesnis bei didesnis debesuotumas, kritęs slėgis… Na, o pavasarinė depresija yra veiksmo depresija, nes tokį metą viskas aplinkui juda, kruta, atgimsta. Šios rūšies depresija itin pavojinga žmonėms, kurie atleisti iš darbo arba baigė mokyklą, niekur neįstojo ir neturi užsiėmimo. Kai jie mato, kad visi aplink ką nors veikia, kuo nors užsiima, ir patys kažko imasi. O dažniausiai - susiieško virvagalį… Todėl tokiu metų laiku reikia ypač atidžiai stebėti savo artimuosius, labiausiai vyrus, kurie neturi nuolatinio darbo. Šiuo atžvilgiu oras gali turėti įtakos bendrai savijautai, dėl to reikėtų būti vieni kitiems dėmesingesniems, atidesniems.
Oro temperatūrų skirtumai ir jų poveikis
Oficialus klimatologų požiūris: temperatūrų skirtumai organizmui yra kenkėjiški, daro didelę žalą. Šiais laikais mūsų tautiečiai pamėgę žiemos metu, kai Lietuvoje šalta, pasilepinti šiltuosiuose kraštuose. Trumpam - kokiai savaitei ar dviem, ir dažniausiai - su mažais vaikais.
Norisi garsiai šaukti - žinokit, tokiu savo elgesiu jūs, keliautojai, darote didžiulę žalą tiek sau, tiek savo vaikams! Mat vaikai iki dešimties metų dar neturi susiformavusios stiprios imuninės sistemos, bet turi genetinę atmintį. Ką tai reiškia, klausite? Ogi vaikai yra gimę vidutinių platumų juostoje ir jų organizmas yra užkoduotas tam tikrai temperatūrai, tam tikriems jos pokyčiams. Susidarius tokiems temperatūrų skirtumams, vandenyne formuojasi uraganai, todėl nesunku įsivaizduoti, kas, esant panašioms aplinkybėms, vyksta suaugusio žmogaus ar juo labiau vaiko organizme! Organizmui tai - didžiulis šokas!
Nes, kad organizmas prisitaikytų prie pasikeitusių klimatinių sąlygų, aklimatizuotųsi, reikia mažiausiai mėnesio! O mūsų tautiečiai po savaitės poilsio - namo, ir vėl - į 60 laipsnių temperatūrų skirtumą! Ir taip išderina, taip išbalansuoja organizmą, kad vėliau, žiūrėk, ne vienas toks keliautojas, ne išimtis ir mažametis vaikas, gauna siuntimą pas onkologą. Beje, vaikai šiais laikais auginami šiltnamio sąlygomis, beveik sterilioje aplinkoje, neužgrūdinti - tas irgi negali neatsiliepti.
Grįžkime prie klimato pokyčių ir jų įtakos organizmui. Klimato kaita lėmė rimtą problemą - karščio bangas, kurių pasekmės - organizmo dehidratacija, net dehidratacinė koma. Karščio bangos šiais laikais trunka ne pusdienį ar dieną, bet kelias savaites, o mes juk esame ne tropikų, bet vidutinių platumų gyventojai, todėl nepratę tokiomis sąlygomis deramai pasirūpinti savo sveikata.
Kaip atpažinti dehidrataciją
Viename tarptautiniame simpoziume vokiečių gydytojai papasakojo, kaip sužinoti, suprasti, ar organizmui netrūksta skysčių. Ogi reikia stebėti savo šlapimą. Jis turi būti bespalvis ir bekvapis. Jei patamsėjęs ir dvokia, o žmogus neserga inkstų ligomis, vadinasi, organizmas kenčia nuo dehidratacijos. Taigi būtina kuo greičiau jį „palaistyti“. Ir gerti reikia pakankamai - kol šlapimas taps bespalvis.
Temperatūrų svyravimai ir kraujagyslės
Taip, tokių temperatūros šokinėjimų pasekmes labiausiai pajunta kraujagyslės. Organizmui sunku taip greitai persiorientuoti, todėl tie žmonės, kuriuos vargina kraujagyslių ligos, tokius temperatūrų svyravimus pakelia kur kas sunkiau. Beje, organizmą veikia ne tik staigi temperatūrų kaita - ir staigūs vėjo stiprumo pokyčiai. Noriu priminti ir tai, kad žmogus jaučia visai kitokį šaltį ar šilumą, nei pranešama pateikiant orų prognozes.
Ideali temperatūra ir drėgnumas
Idealu, jei temperatūra - apie 20 laipsnių šilumos, o santykinis oro drėgnumas - apie 70 proc. Pasitaiko, kai temperatūra būna daug didesnė, o oro drėgnumas nesiekia nė 40 proc. - tada organizmas irgi labai kenčia. Alina organizmą ir karštis, susimaišantis su šutra - tai metas prieš škvalą, kai oras esti labai tvankus, kai labai dušna.
Karšta arbata karštą dieną
Taip, šitą dalyką išbandžiau keliaudama po Vidurinę Aziją. Pamenu, buvo stojęs baisus karštis, prakaitas žliaugė upeliu, o vietiniai man atnešė karštos arbatos puodelį. Tada pagalvojau, kad jie - nenormalūs. Bet kai paraginta išgėriau, netrukus pajutau didelį palengvėjimą. Ne tik prakaituoti nustojau - dar ir žvalumo, energijos įgijau! Pasirodo, šaltas vanduo veikia atvirkščiai - dar labiau skatina prakaitavimą, nes tarp įkaitusio organizmo ir šalto vandens susidaro didelis temperatūrų skirtumas. Geriant karštą gėrimą tokio kontrasto nėra, ir organizmas atitinkamai reaguoja.
Klimato pokyčiai ateityje
Vis dažniau sulauksime karščio bangų ir vadinamųjų tarpparinių svyravimų, kai labai aukšta temperatūra staiga ženkliai krenta arba, atvirkščiai, - žema temperatūra šauna į viršų; vis dažniau Lietuvą aplankys stichiniai reiškiniai - galingos perkūnijos, škvalai, viesulai, kruša; jie intensyvės, o mes niekur nedingsime, turėsime prie to priprasti. Tokie ekstremalūs reiškiniai atitinkamai veikia žmogaus psichiką - kelia nerimą, baimę. Bet, deja, gamtos sumanymų nepakoreguosi…
Patarimai, kaip saugoti sveikatą
Pirma ir svarbiausia sąlyga - kuo daugiau judėti. Judėti be sustojimo, nesvarbu kur - namie ar lauke. Nes, kai intensyviai judama, ligos nespėja iš paskos ir nepaveja (juokiasi). Tada jau galima nuspėti, koks būtų jūsų sveikatos, geros savijautos receptas? Pradėjome nuo judėjimo… Toliau - rytinė šypsena, nes, vos išlipus iš lovos ir nusišypsojus, raumenys smegenims perduoda impulsą, kad žmogus - laimingas. Kažkur skaičiau, kad kai žmogus šypsosi, susidaro 20 raukšlių, o kai susiraukia - net 40, tai jau vien dėl to labiau apsimoka šypsotis, nei vaikščioti surūgusiam! Trečias veiksnys - pakili nuotaika, optimizmas: pakelkite galvą aukštyn, pasižiūrėkite į debesis, pamatykite, koks įstabus jų grožis, o ne dairykitės pamestų kapeikų, kurias jau surinko kiti…
A. Galvonaitės patarimai, kaip atpažinti artėjančius orus
- Išmokite skaityti „debesų knygą“, tai praturtins jūsų gyvenimą.
- Stebėkite dangaus spalvą ir debesų formas.
- Atkreipkite dėmesį į debesų aukštį.
Kurortai tinkami ne visiems
Ne vienas nustemba išgirdęs, kad mūsų nedidelėje Lietuvoje esantys kurortai irgi tinkami ne visiems vienodai. Pasak A. Galvonaitės, dažnai nutinka, kad sveikatos pasisemti į Druskininkus nuvažiavęs širdininkas numiršta arba patiria sunkų priepuolį.
„Taip yra todėl, kad širdies ligomis sergančiam žmogui netinka spygliuočių miškų oras, jiems reikia lapuočių aplinkos, o plaučių ligų varginami ligoniai atsigauna pušyne, - paaiškina orų žinovė. - O štai jūros oras tinka visiems ir visais metų laikais. Neteisinga galvoti, kad prie jūros verta važiuoti tik vasarą. Išties jūros oru pakvėpuoti naudinga ir vėlų rudenį, ir žiemą, o ankstyvą pavasarį jis suteikia jėgų po žiemos.“
Klimato kaita ir tradicijos
Anot klimatologės, pats metas suprasti, jog orai darysis vis netikėtinesni, ir pradėti taikytis prie gamtos išdaigų. „Nereikia galvoti, kad, pradėję auginti bulves ir burokus, dar po trisdešimties metų darysime tą patį, nors sode augs palmės. Todėl manau, kad reikia pradėti į viską - net ir į tradicijas - žiūrėti lanksčiau.
žymės: #Gime
Panašus:
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- Neįtikėtina Sergejaus Larino Biografija: Atraskite Jo Sėkmės Paslaptis!
- Atskleista Linos Urnikytės nepaprasta gyvenimo istorija – sužinokite viską apie jos kelią į sėkmę!