Dabar, kai mokslas sparčiai žengia į priekį, istorinių temų nagrinėjimas gali atrodyti neaktualus ir šiek tiek nustumtas į užmarštį. Tačiau norint gerai išmanyti kurią nors veiklos sritį, reikalingas visapusis jos pažinimas. Taigi, derėtų įsigilinti į tos srities atsiradimo priežastis, aplinkybes, stengtis suvokti, kokie veiksniai turėjo įtakos teorijų vystymuisi viena ar kita kryptimi ir kokios buvo pagrindinės idėjos.
Šiame straipsnyje rašoma apie XVIII-XIX a. gyvenusius mąstytojus, vienaip ar kitaip prisidėjusius prie vadybos minties raidos, socialinę bei ekonominę to laikotarpio aplinką, kuri turėjo įtakos pažiūrų susidarymui. Atkreipiamas dėmesys į pramonės revoliucijos įtaką naujų idėjų atsiradimui. Apžvelgiamos pagrindinės idėjos, svarbiausieji darbai bei dabartinis jų vertinimas.
Joks mokslas neatsiranda be pagrindo. Kiekviena žmonijos karta remiasi ta informacija ir patirtimi, kurios sukauptos anksčiau. Naujos žmonijos kartos remiasi jau sukaupta informacija ir patirtimi bei toliau vysto jau suvoktas idėjas. Jei taip nevyktų, nebūtų sąlygų visuomenei tobulėti. Tačiau, kaip rodo mūsų kasdieninė veikla, šito mes pernelyg dažnai nepaisome. Kiekviena karta pernelyg daug „išranda“ to, kas jau buvo atskleista praeityje.
Gamybos valdymo mokslo pradininku laikomas Frederikas Vinslou Teiloras (Frederick Winslow Taylor) ir jo pasekėjai. Tačiau nereikia manyti, kad F.Teiloras savo teoriją sukūrė pats „tuščioje vietoje“. Mokslo žinių apie valdymą galima rasti dar gilioje senovėje. Pirmykštės visuomenės medžiotojai, burdamiesi į gentis ir pasidalindami darbą, egiptiečiai, statydami piramides bei reguliuodami Nilo vandens lygį, romėnai, organizuodami kariuomenę ir gindami savo imperiją ir miestus, privalėjo numatyti, organizuoti, skatinti ir kontroliuoti, t.y. valdyti. Senovės mąstytojai Platonas ir Aristotelis domėjosi valstybės valdymo teorija ir paliko mums rašytinių šaltinių apie tai.
Žymūs anglų ekonomistai Adamas Smitas (Adam Smith) ir Davidas Rikardo (David Ricardo), vokiečių - Karlas Marksas (Karl Marx) ir kt. nesukūrė vadybos mokslo teorijos, tačiau jie skelbė visuomenės raidos mechanizmą, jos dėsnius, reguliuojančius prekės gamybą ir valstybės turtėjimo sąlygas. Kituose skyriuose išsamiau nagrinėjamos XVIII-XIX a.
Frederikas Vinslou Teiloras (Frederick Winslow Taylor)
Frederick Winslow Taylor gyveno 1856m. - 1915m. Jis buvo amerikiečių mechanikos inžinierius, plačiai žinomas dėl savo metodų, kaip pagerinti pramonės efektyvumą. Jis buvo vienas pirmųjų vadybos konsultantų. Tayloras buvo vienas iš Efektyvumo judėjimo intelektualinių lyderių, o jo idėjos, plačiai suprantamos, turėjo didelę įtaką progresyviajame amžiuje (1890-1920).
Biografija
Frederick Winslow Taylor gimė 1856 metų kovo 20 d. Germantown, Pensilvanijoje, jis buvo antras iš trijų Franklin Taylor ir Emily Winslow vaikų. 1884 metais vedė Lousie Spooner ir jie įsivaikino tris vaikus. Taylor’o tėvas yra kilęs iš Pensilvanijos Kvakerių (Pennsylvania Quaker) šeimos ir jis buvo gerai išsilavinęs teisininkas, kuris sugebėjo, dėka paveldėto turto, išeiti anksti į pensiją ir tęsti intelektualiai ir kultūriškai praturtintą gyvenimą. Jo motina buvo mokytoja, kilusi iš Naujosios Anglijos šeimos. Jaunystėje Taylor lankė Germantown akademiją. Būdamas dvylikos metų jis su savo šeima trejus metus keliavo po Europą. Turizmas nebuvo vienintelis ir mėgstamiausias jaunojo F. Taylor’o užsiėmimas. Jis taip pat užsiiminėjo sportu, vaidino mėgėjų teatre, domėjosi menu. Grįžęs iš kelionės, Taylor’as du metus lankė privačią mokyklą, Phillips Exeter akademiją Niu Hampšyre.
Taylor’as buvo labai įdomus paauglys, kuris visada daiktus įvertindavo ir matuodavo taip, kad kažką nuveiktų kuo naudingiau. Dvylikos metų amžiaus jis išrado sau komplektą, kad galėtų miegoti ant nugaros ir išvengtų jį kamuojančių košmarų. Būdamas to paties amžiaus Taylor’as gavo Stevens technologijos instituto laipsnį, dirbdamas pilną darbo dieną. Iki šiol niekas neperlaužė tokio rekordo. Dar vienas jo pasiekimas, tai JAV lauko teniso porinių varžybų laimėjimas (1881 m.), kuriose jis naudojosi savo sukonstruota ir patentuota teniso rakete.
Nepaisant atletiškumo, Taylor’as kentėjo nuo chroniškų ligų. Mokydamasis Exeter, Taylor’as kentėjo galvos skausmus ir regėjimo sutrikimus, dėl kurių jis negalėjo lankytis Harvard’o universitete. Darbinę karjerą Taylor’as pradėjo mechaninių dirbtuvių mokiniu. Taip nutiko, kai jis ruošėsi studijuoti Harvard’o universitete, tačiau, aplinkybėms susiklosčius, Taylor’as buvo priverstas 1873 m. įstoti į Midvale Steel Company dirbtuves Filadelfijoje. Per visą savo darbo karjerą jis perėjo visas pakopas - nuo paprasto darbininko iki didelės metalurgijos gamyklos vyriausiojo inžinieriaus. Pats Taylor’as buvo tvirtos sveikatos. Daug dėmesio skyrė savo žmonos ligoms. Tačiau jo energija pamažu išseko. 1915 metais vienoje kelionėje JAV centrinėje dalyje, jis susirgo gripu. Taylor’as gydėsi Filadelfijos ligoninėje ir čia atšventė savo 59-ąjį gimtadienį. Sekančią dieną jis mirė.
Jam įstojus į dirbtuves, greitu laiku buvo atleistas klerkas, o jo vietą užėmė Taylor’as. Gan greitai jis perėjo ir į kitas pareigas - šaltkalvio, meistro, eksploatacijos meistro ir galiausiai projekto autoriaus. Per šešerius metus Taylor’as gavo tyrimų direktoriaus pareigas, o tada vyriausiojo inžinieriaus pareigas. Čia dirbdamas jis pristatė vienetinio darbo struktūrą. Jo pagrindinis tikslas buvo rasti efektyviausius būdus atliekant užduotis. Taylor’o darbo metu vyko nemažai pasikeitimų, kurie vyko po Pilietinio karo. Nacionalinės pramonės gamyklos išaugo iš vietinės prekybos - plienas, stiklas, tekstilė ir mažos gamyklos tapo didžiuliais fabrikais. Kapitalo savininkai gavo vis didesnį pelną iš masinės gamybos, o darbuotojai už savo pastangas gaudavo mažą atlygį. Darbuose iškildavo ir tokių problemų kaip neatsargumas, saugumas, trūkumai, išsisukinėjimas nuo darbo.
Taylor’as siekė atrasti skatinančias premijas, kurias vadovybė mokėtų problemų išsprendimui. Jis manė, kad paskatinančios algos nebus veiksmingos tol, kol jos nebus suderintos su rūpestingai suplanuotomis ir lengvai pasisavinamomis užduotimis. Taylor’as tikėjo, kad produktyvumo paslaptis yra tinkamos motyvacijos suteikimas kiekvienam darbuotojui, o ne didesnės algos mokėjimas už didesnį išdirbį. Midvale kompanijoje jis naudojo laiko tyrimus, kad galėtų nustatyti kasdienines gamybos normas. Paskatinantis atlygis būtų mokamas tiems, kurie pasiektų kasdieninius tikslus. Tie, kurie tikslo nepasiektų, gautų daug mažesnį užmokestį. Taylor’as dvigubino produktyvumą, naudodamas laiko tyrimus, sistemines kontroles ir priemones, funkcionalų valdymo tipą ir naują algų planą. Jis mokėjo žmogui, o ne darbui.
Trisdešimt septynerių metų amžiaus jis tapo konsultaciniu inžinieriumi. Deja, jis nesuprato žmonių pasipriešinimo, kuriuos daugiausiai gąsdino jo sistema - “prižiūrėtojų ir vadovų”. Jis telkė dėmesį į kaštų sumažinimo metodus, kai atsirasdavo problema dėl naujų klientų ir produktų. Simonds Roller Bearing kompanijoje jis padidino našumą pagerinant greitį ir tikslumą. Taylor’o kritikai teigė, kad jis buvo labai griežtas, kadangi jo inovacinis planas sukėlė darbo praradimą, kai jis Simonds kompanijoje 120 darbuotojų pakeitė tik 35 darbuotojais. Praktiškai, Taylor’as ėmėsi griežto, dažniausiai negailestingo metodo, siekdamas sumažinti įmonės kaštus. Jis darbuotojų gretas įmonėje sumažindavo iki minimumo.
Kaip konsultanto, Taylor’o svarbiausias klientas buvo Bethlehem Iron kompanija, vėliau žinoma kaip Bethlehem Steel Company. 1901 metais jis ir dar vienas darbuotojas, baigęs Stevens institutą, Bethlehem kompaniją pavertė moderniausia pasaulio gamykla ir prototipu kitų pramonės šakų gamintojams bei inžinieriams, įvedant gamybos planavimą, diferencinius vienetinius užmokesčius bei funkcionalų valdymo tipą. Tarp kitų Taylor’o įnašų į Bethlehem kompaniją 1901 metais buvo kasdienių rezultatų ir kaštų realaus laiko analizė, moderni kaštų apskaitos sistema, sumažintos darbuotojų gretos nuo 500 iki 140, dvigubas smulkintuvo našumas, bei pernešamų medžiagų kainos už toną sumažinimas nuo 8 iki 4 centų. Jis sėkmingai pritaikė kaštų taupymo priemones, nors papildomai įvedė pardavėjų, mokytojų, laiko tyrimo inžinierių, prižiūrėtojų ir personalo valdytojų pozicijas.
Dirbant Bethlehem kompanijoje Taylor’as su Manusel White sukūrė Taylor - White sistemą, skirtą chromo - volframo rėžimo karščiui valdyti, už kurią Frederick’as gavo tarptautinį pripažinimą. Nepaisant savo įspūdingų pasiekimų, Taylor’as įsigijo gan nemažai priešų. Nors praradęs darbą Taylor’as neturėjo finansinių sunkumų, tačiau tai sužeidė jo savimeilę. Jis daugiau dėmesio pradėjo skirti savo namams, šeimai, pomėgiams, ir su savo žmona Louise Spooner įsivaikino tris našlaičius vaikus.
Didžiąją jo knygos “Mokslinio valdymo principai” dalį sudarė Taylor’o kalbų įrašai, kai Taylor’as buvo brandaus amžiaus ir buvo nustojęs dirbti dėl pinigų. Jo knygoje pristatoma sistema susideda iš viso to, ką jis išmoko dirbdamas įvairiose kompanijose. Taylor’as stengėsi suderinti savo mąstymą su kliento problemomis ir motyvais skirtingose situacijose. Konsultantai šį proceso tipą naudoja ir šiandien. Jis buvo pirmasis asmuo istorijoje, kuris siekė pagerinti produktyvumą ir darbo gyvavimą gamyklose.
Mokslinio Valdymo Mokykla
Mokslinio valdymo teorija - tai vadybos kryptis, suformuluota Frederick W. Taylor. Geležies luitų tyrinėjimas Bethlehem Steel kompanijoje. Vienas žymiausių Taylor’o darbo aspektų apėmė geležies luitų tyrinėjimus Bethlehem Steel kompanijoje. Darbas buvo pakrauti geležies "luitus" į krovininę mašiną. Reikėjo 92 svarų sveriančius luitus tempti ir įkrauti į geležinkelio vagoną. Vidutinis darbuotojas pernešdavo apie 22 luitus per valandą, tai yra lygu maždaug 264 luitams per dieną arba 12 tonų per dieną (dirbant 12 valandų per dieną). Taylor’as suorganizavo darbą taip, kad darbuotojas galėtų pernešti 85 luitus per valandą, maždaug 1020 luitų per dieną arba 47 tonas per dieną (produktyvumas padidėjo 286 procentais).
Taylor’as rengė šį tyrimą, apibūdindamas darbuotoją vardu Schmidt’as. Jis pateikė Schmidt’ui du pasiūlymus: 1) būti “gerai apmokamu” darbuotoju ir gauti 1.85$ per dieną, atliekant užduotis pagal mokslinio valdymo nurodymus arba 2) gauti tik 1.15 dolerių per dieną, atliekant įprastas užduotis. Žinoma, Schmidt’as pasirinko pirmąjį variantą - būti “gerai apmokamu” darbuotoju. Jis privalėjo vykdyti visus nurodymus. Tarkim, jei Schmidt’ui buvo liepta paimt ir nešti luitą, tai jis privalės paimt ir nešti jį, o kai lieps pailsėti, jis turės ilsėtis. Ir tai turės vykdyti visą dieną. Dėl šio tyrimo kyla nemažai klausimų.
1908 metais Henry Ford’as pristatė Modelį T, mašiną, kurią galėjo nusipirkti vidutines pajamas gaunantis vyras. 1908 metais Ford’as pradėjo eksperimentuoti su Taylor’o idėjomis, ir naudodamas nesudėtingą surinkimo liniją parodė, kad Modelį T galima surinkti per 14 minučių. Ford’as nebuvo pirmasis, kuris eksperimentavo su surinkimo linija: net 1859 metais drabužių gamintojas sukūrė surinkimo liniją kelnių gamybai, tuo tarpu mėsos gamybos kompanija turėjo surinkimo liniją mėsos tvarkymui. Tačiau, Ford’as labai išgarsėjo dėl surinkimo linijos sukūrimo, 1913 metais pristatydamas savo naują gamyklą Highland Park, Mičigane. Ford’as manė, kad surinkimo linijos pagalba bus gaminamos geresnės kokybės mašinos ir bus didesnis gamybos našumas. Ir iš tikrųjų, Modeliui T surinkimo laikas sutrumpėjo nuo 12,5 valandos iki 90 minučių.
Bet surinkimo linija turėjo ir savo trūkumų. Ford’o gamykloje egzistavo didelė darbuotojų kaita ir pravaikštos. 1914 metų sausio mėnesį Ford’as pakėlė algas dirbantiems 9 valandas per dieną. Egzistuoja keletas hipotezių dėl algų padidinimo, pirmoji yra ta, kad didesnėmis algomis buvo ketinama pritraukti ir išlaikyti darbuotojus; antra, kad Ford’as darė milžinišką pelną ir jis norėjo išlaikyti santaiką; trečia, kad Ford’as tikėjo Taylor’o idėjomis, taigi, jis pakėlė algas, kad būtų didinamas surinkimo linijos efektyvumas.
Rytinės dalies geležinkelių byla dėl mokesčių prie Valstijos Komercijos Komisijos 1910-1911 metais. Rytinės dalies geležinkelių darbuotojams buvo pakeliamos algos, o vėliau dar buvo ketinama pakelti algas. Ekspeditoriai, naudojantys šiuos geležinkelius labai priešinosi užmokesčių padidinimui ir pasiūlė Louis D. Brandeis atstovauti juos Valstijos Komercijos Komisijoje. Brandeis, žinantis Taylor’o darbą, buvo sužavėtas mokslinio valdymo koncepcija. Todėl Brandeis ginčijosi su Valstijos Komercijos Komisija, teigdamas, kad geležinkelių valdyme buvo trūkumų, o sisteminis valdymas, pritaikytas geležinkeliams, sutaupytų 1000000$ per dieną. Jeigu tai būtų padaryta, mokesčių didinimas nebūtų reikalingas. Ekspeditoriai laimėjo bylą, ir, kadangi bylą sekė laikraščiai, Taylor’o vardas tapo žinomas visame pasaulyje.
Pagrindinės Mokslinio Valdymo Idėjos
- Vienetinė sistema arba "diferencijuotų kainų sistema": Premijinė sistema, kuri siūlė aukštesnes algas tiems darbuotojams, kurie darbo užbaigimui viršijo kvotas. Diferencinių vienetinio darbo kainų sistema siūlo dvi skirtingas kainas tam pačiam darbui: aukšta kaina už darbą, kurį būtų galima atlikti per trumpesnį laiką, nei buvo numanyta, bei žema kaina, jeigu darbui atlikti prireikia daugiau laiko arba jei atliekant darbą atsiranda nesklandumų. Tai skiriasi nuo vienetinio apmokėjimo plano, kuriame darbuotojų algos yra sumažinamos tada, kai jie padidina savo darbo produktyvumą. Diferencinių kainų planas, pasak Taylor’o, pagerina darbuotojų darbo našumą. Šis planas taip pat eliminuotų išsisukinėjimus nuo darbo ir kitas veiklas, kuriomis darbuotojai sumažino savo darbo tempą iki jiems tinkamo lygio; jis manė, kad jeigu reikėtų rinktis ar dirbti mažai ir gauti vidutinę algą, ar dirbti sunkiai ir gauti gerą algą, geri darbuotojai pasirinktų pastarąjį variantą. Taylor’as nuodugniai tyrinėjo išsisukinėjimą nuo darbo, su kuriuo buvo susidūręs Midvale kompanijoje ir kurį jis laikė nuodėmingu bei kuris turėtų būti eliminuotas. Tačiau jis teigė, kad jo siūloma efektyvi diferencinio vienetinio apmokėjimo sistema reikalautų kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų; mažai kvalifikuoti darbuotojai tikriausiai negalėtų pasiekti reikalaujamo našumo lygio.
- Darbo Kontrolės Sistemos: Taylor’o gamyklos efektyvumo gerinimo sistema buvo išsami, nuo naujų inventoriaus kontrolės metodų ir apskaitos iki naujų logistikos ir personalo valdymo metodų. Bet labiausiai pritraukė dėmesį Taylor’o darbo kontrolės sistemos, kurios sukėlė didžiausius ginčus. Dažniau nei kiti Taylor’o “mokslinio valdymo” sistemos aspektai bei jo vardas buvo asocijuojamas su šiuo neįprastu, mechanizuotu darbo ir darbuotojų kontrolės metodu. Pagal Taylor’ą, gamyklos darbas turėjo trūkumų dėl dviejų pagrindinių priežasčių: darbuotojai buvo menkai apmokyti ir mažai motyvuoti. Jis tvirtino, kad pirmoji problema kilo dėl to, kad darbuotojai mokėsi darbo metu. Metodai buvo perduodami iš kartos į kartą kiekvienam darbuotojui neoficialiai. Standartinė veikla buvo apibrėžta ne griežta analize ar apmokymu, bet, pasak Taylor’o, “nykščio taisykle”. Tokiu būdu neefektyvūs metodai buvo visų pripažinti ir iš kvalifikuotų darbuotojų buvo perduodami naujokams. Šalia to, Taylor’as teigė, kad darbuotojai dažnai dirbdavo už mažesnę algą dėl išsisukinėjimo nuo darbo ir tinginiavimo. Kadangi jiems buvo mažai mokama, darbuotojai nebuvo suinteresuoti sunkiai dirbti. Mokslinis valdymas buvo skirtas šių dviejų dvejų problemų sprendimui. Pirmiausia, Taylor’as arba vienas iš jo “pasekėjų” pradėtų motyvuoti darbuotoją, atliekantį užduotį. Taylor’as padalintų užduotį į minutės laikotarpio dalis, atsižvelgiant į darbuotojo suvaikščioto atstumo laiką bei kelio ilgį, jo išdirbį, poilsio laikotarpį, įrangą, poziciją ir t.t. Užduotis gali būti išskaidyta į šimtus atskirų komponentų. Tuomet meistriškas vadybininkas performuotų užduotį taip, kad ji minimizuotų nereikalingus judesius ir kitus trūkumus. Tai gali apimti ir naujos įrangos įdiegimą arba darbuotojo apmokymą ir kt. Galiausiai, darbuotojas darbą atliktų nauju būdu ir tai reikalautų mokėti naują “normalaus lygio” užmokestį. Jeigu darbuotojai būtų perkvalifikuoti ir geriau gamintų negu anksčiau, jie gautų daugiau algos negu anksčiau. Bet jeigu jų našumas nukristų žemiau normalaus užmokesčio lygio, tuomet jų užmokestis būtų sumažintas.
- Diferencinė darbo užmokesčio sistema - tai Frederick W. Taylor’o pasiūlymas, numatantis didesnį uždarbį efektyviau dirbantiems darbininkams.
Taylor’as nebuvo “užkietėjęs” biurokratijos šalininkas, nors jis buvo tokiu laikomas. Jo kilmė iš kvakerių šeimos suteikė jam stiprų humaniškumo jausmą ir jis nuoširdžiai tikėjo, kad jo kuriama sistema būtų geresnė daugumai darbuotojų. Pagal Taylor’ą, darbuotojai dirbdami sunkiau gautų daugiau pinigų ir tuo galėtų pagerinti savo gyvenimą. Mokslinis valdymas buvo pritaikytas tik 180 gamyklų ir tik apie du trečdalius iš jų jis veikė sėkmingai. Vis dar, Teilorizmas buvo labai svarbus industriniame pasaulyje. Leidinys “Mokslinio valdymo principai” buvo išverstas į prancūzų, vokiečių, italų, švedų, ispanų, danų ir portugalų kalbas. Laikui bėgant, Teilorizmo aspektus vadovai geriau pritaikė, kadangi pradėjo suvokti darbuotojų motyvacijos sudėtingumą.
Taylor’as savo sukurtą valdymo sistemą pagrindė gamybos linijų laiko tyrimais. Nesiremdamas tradiciniais darbo metodais, jis analizavo ir chronometru matavo judesius plieno pramonės darbininkų, atliekančių įvairius darbus. Remdamasis laiko tyrimais, jis visus darbus suskaidė į sudedamąsias dalis ir suprojektavo greičiausius ir geriausius kiekvienos darbo dalies atlikimo metodus.
Administracija užduotis visuomet suplanuoja ir sureguliuoja taip, kad darbuotojas, tinkamas šiam darbui, jaustų pasitenkinimą dirbdamas šį darbą ilgus metus, jo sėkmė ir klestėjimas augtų ir jis nepersidirbtų.
ADMINISTRACIJOS PAREIGA PRIVERSTI ĮSISAVINTI STANDARTUS IR PRIVERSTI BENDRADARBIAUTI. Be to, administracija turėtų suprasti, kad darbininkai nepaklus griežtai standartizacijai ir nedirbs papildomai, jei jiems už tai nebus papildomai mokama.
žymės: #Gime
Panašus:
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- Vaikų darželis Klauzada: atsiliepimai, priėmimas ir ką reikia žinoti tėvams?
- Neįtikėtina tikimybė susilaukti dvynukų: svarbiausi faktoriai ir nėštumo ypatybės