Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiurpiomis, keistomis, tamsiomis ir daugiasluoksnėmis knygomis jaunesniems skaitytojams garsėjanti britų autorė Frances Hardinge sako: kiekvienas viduje turime demonų, kuriems mūsų amžius nerūpi.

Lietuvos skaitytojams leidykla „Nieko rimto“ pristatė jau tris autorės knygas: „Melų medis“ (2017 m., perleista 2021 m.), „Veidas kaip stiklas“ (2019 m.), „Gegutės daina“ (2021 m.), kurios buvo įvertintos literatūriniais apdovanojimais, tokiais kaip Costa Book Awards (2015 metais antrą kartą šio apdovanojimo istorijoje metų knygos titulą laimėjo ne suaugusiems, o vaikams skirta knyga - F. Hardinge „Melų medis“), Boston Globe-Horn Book award, Robert Holdstock Award, autorė ne kartą nominuota ir didžiajam Karnegio medaliui (angl. Carnegie Medal).

Autorė teigia, kad jaunesni skaitytojai paprastai yra atviresni fantasy (liet. maginės fantastikos) žanrui, keistoms knygoms ir toms, kurios išsiplečia už žanro ribų. Tai jai suteikia laisvės rašyti savo neįprastas istorijas. Be to, ji gerbia savo skaitytojus, todėl nesistengia suprimityvinti nei turinio, nei kalbos.

Autorė viename savo interviu paminėjo, kad vaikai gali pakelti gerokai daugiau, nei jų tėvams atrodo. Kai ji buvo labai jauna, tamsios istorijos visada sužadindavo jos vaizduotę. Žavėjosi vaiduokliais, trileriais, paslaptingomis žmogžudystėmis, gotikine literatūra ir niūriomis pasakomis. Jos ne tik jaudino, bet tuo pačiu ir sukūrė įsivaizduojamą erdvę, kurioje galėjo susidurti su savo baimėmis ir prieštaringomis emocijomis.

Dark fantasy (liet. tamsioji maginė fantastika) kartais leidžia mums pamatyti, kaip tie demonai yra nugalimi. Mes žengiame į savo neramų siaubų mišką ir atrandame, kad egzistuoja takelis, kuriuo galima iš jo išeiti.

Frances Hardinge apie savo kūrybą

Skaitydami Frances Hardinge knygas turbūt ne vienas susimąsto apie jos vaizduotę - jos tokios ryškios, daugiasluoksnės, daugybė išgalvotų pasaulių, kuriuose veikėjai kiekviename posūkyje turi priimti itin kūrybiškus sprendimus. Turbūt jos mintyse nuolatos sukasi istorijos. Jos galvoje beveik visada tvyro ištisos kolekcijos idėjų fragmentų, laukiančių, kada sugalvos, kaip juos panaudoti. Kartais tik sujungus keletą jų į vieną gimsta aiški ir pilnavertė istorija.

Pavyzdžiui, „Veidas kaip stiklas“ atsirado iš trijų idėjų fragmentų: neįprastos, suktos geografijos požeminio miesto, bendruomenės, kurioje veido išraiškų yra mokomasi, ir skanumynų, kurie yra tokie išskirtiniai, kad net turi magiškų savybių. Tik sujungus šias idėjas į vieną jos mintyse gimė nuodėmingasis Požemės miestas.

Savo knygas ji rašo jaunesnei sau ir rašo tokias, kokios jai būtų patikę: kupinas mistikos, nuotykių, klaikumo, kurio būtų ieškojusi literatūroje. Tuo pat metu knygose atsiranda „dabartinei jai“ įdomios, aktualios ir nerimą keliančios temos, tokios kaip išankstiniai nusistaymai, tapatybės klausimai, neteisybė ir baimė.

Knygos gali turėti daugybę sluoksnių ir ji nemano, kad reikia visus juos pagauti tam, kad būtų galima sakyti, jog knygą supratai. Autorė žino, kad skaitytojai labai skirtingai patiria knygas. Pavyzdžiui „Melų medis“ vieniems įsimena kaip paslaptingą žmogžudystę narpliojanti istorija, kitiems labiausiai patinka tamsūs, gotikiniai fantastiniai elementai, dar kitus patraukia istoriniai motyvai. Vieni mato šią knygą kaip jos komentarą feminizmo tema, melo ir tiesos alegoriją, pasaką apie mokslą ir tikėjimą, jauno žmogaus brendimo istoriją.

Prie kiekvienos knygos galima sugrįžti ir tai yra viena nuostabiausių su knygomis susijusių patirčių. Jas galima skaityti iš naujo, kai paaugi ar būni kitokios nuotaikos, ir kiekvieną kartą atrasti toje knygoje kažką, ko skaitydamas anksčiau nepastebėjai.

Knygoje „Gegutės daina“, lietuvių kalba pasirodžiusioje vos prieš keletą mėnesių, kalbama įprastomis paauglių literatūrai temomis: apie veikėjus, kurie yra kitokie, kitaip jaučiasi ir kitaip jaučia pasaulį, draugystę, seserystę, vaiko siekį pateisinti tėvų lūkesčius, tačiau tai taip pat knyga apie karą ir jo pasekmes, pabėgėlius, ir, žinoma, džiazą.

Autorę visada žavėjosi didžiaisiais pokyčiais, kurių dauguma susiję su trauminėmis ir kitomis neigiamomis patirtimis: revoliucijomis, karais, krizėmis ir jų pasekmėmis. Jai įdomu, kokie asmenys prisitaiko prie tokių sukrėtimų, kokie ne. O apie džiazą - jo klausausi tik retkarčiais, bet jai patinka, kaip jis laužo taisykles ir kuria savo kalbą.

Knygose visada yra užmaskuota gerokai daugiau temų ir žinučių, kurias kartais žino tik pats autorius. Kai jos paklausia, ką norėtų, kad skaitytojai pasiimtų iš jos knygų, visada atsako taip: tikiuosi, kad jie jomis mėgausis. Tikiuosi, kad jos sujaudins, išgąsdins, prajuokins, bus įdomios, paliečiančios, įtraukiančios. Tikiuosi, kad skaitytojams rūpės veikėjai ir jų istorijos. Tai visada pagrindinis jos tikslas.

Visos trys Lietuvoje išleistos knygos („Melų medis“, „Veidas kaip stiklas“, „Gegutės daina“) - labai skirtingos tiek istorijų laikmečiais, tiek vietomis, tiek fantastinių elementų kiekiu. „Melų medyje“ - jų labai nedaug, „Gegutės daina“ - pusiau fantasy, pusiau realistinė istorija, „Veidas kaip stiklas“ - grynoji fantasy. Jai patinka rašyti knygas, kurios stipriai skiriasi viena nuo kitos. Nenori jausti, kad vaikščioja jau išvaikščiota žeme: dėl šios priežasties jos knygų istorijos vyksta skirtingais laikmečiais ir skirtinguose pasauliuose. Fantasy elementų įtraukiu tiek, kiek atrodo, kad istorija reikalauja, kiek jaučiu, kad reikia.

Autorė dėkoja, kad skaitote jos knygas! Ji niekada nebuvo Lietuvoje, bet tikiuosi vieną dieną apsilankyti. Kai skaitote jos knygą, nepamirškite, kad tarp jos ir tos knygos yra dar vienas žmogus, įdedantis daugybę darbo tam, kad knyga atsidurtų jūsų rankose lietuvių kalba - vertėjas. Ji mano, kad vertėjai yra magiški. Jie ne tik turi puikiai išmanyti keletą kalbų, bet ir atrasti būdų, kaip išlaikyti verčiamos knygos toną, juokus, keistus atmosferos ir ritmo posūkius, frazeologizmus, ir tuo pačiu išversti taip, kad knyga būtų logiška ir paskaitoma!

žymės: #Gime

Panašus: