Ikimokyklinio ugdymo procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, kur kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
Ikimokyklinio Ugdymo Principai
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
- Žaismės principas
- Sociokultūrinio kryptingumo principas
- Integralumo principas
- Įtraukties principas
- Kontekstualumo principas
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas
Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymo(si) Sritys ir Pasiekimai
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Ugdymo(si) Pagrindai
Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos.
Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos. Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos.
Susitariama dėl vaikų raidą ir ugdymosi būdus atitinkančių ugdymo(si) organizavimo formų taikymo, palaikoma jų įvairovė. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Ugdymo(si) Kontekstai
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.
Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.
Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Kontekstų Pavyzdžiai
- Žaismės kontekstas: palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.
Emocijų Lavinimas Per Filmukus
Daug diskutuojama apie animacinių filmukų poveikį vaikų raidai. Animacija atlieka didžiulį vaidmenį formuojant asmenybę, kuri realiame gyvenime turės prisitaikyti prie visuomenės. Televizija padeda dar priešmokyklinio amžiaus vaikams susipažinti su daugeliu reiškinių. Tėvai norėdami, kad vaikas būtų bent kurį laiką ramus, tiesiog įjungia animacinius filmukus, tai prikausto jo dėmesį prie TV ekrano.
Specialistai teigia, kad smurtas, demonstruojamas jų metu, skatina vaikų agresyvumą. Tačiau ar toji prievarta turėtų būti lydima juoko, kaip dabar dažniausiai matome filmuose, skirtuose vaikams? Herojai daužo vienas kitą per gyvybiškai svarbius organus ir, atrodytų, kuris nors iš jų nebeprisikels, tačiau jis ir toliau lieka gyvas, laksto, kalba. Ką iš to sužino vaikai? Jeigu atidžiau pažiūrėtume animacinius filmukus, rodomus per TV kanalus mūsų šalyje, pamatytume, kad daugelyje jų vaizduojamas smurtas. Muštynės pateikiamos kaip konflikto sprendimo būdas, kitos agresijos formos - kaip vaizdai, iš kurių derėtų juoktis.
Deja, šiuolaikiniuose vaikiškuose filmukuose neretai gėris pralaimi, dominuoja neigiamos jėgos, smurto vaizdai. Kai agresijos daug, ji tampa pavojingu modeliu, kurį vaikai prisimena ir imituoja supykę. Animaciniuose filmukuose iškreiptas mirties suvokimas gali paveikti vaikų mąstymą taip, kad vaikai, nesuvokdami mirties priežasčių, pasiners į fantazijų pasaulį. Dažnai matydami, kaip filmukų herojai prisikelia, vaikai ima galvoti, kad ir mirusį žmogų galima prikelti ar „sutaisyti“.
Buvo atliktas tyrimas, analizuojantis animacinių filmukų personažų veiksmus. Filmukuose pastebėtas dažniausiai laimingas personažų gyvenimas po artimojo mirties. Juose neišreiškiamas gedėjimo skausmas. Buvo išskirtas tik vienas animacinis filmas „Liūtas karalius“, kuriame gedėjimas yra pavaizduotas realistiškai.
Rekomendacijos Tėvams
- Prieš leisdami vaikui žiūrėti televizijos programas, iš anksto pasidomėkite, kokio turinio informacija bus pateikiama bei nuo kelerių metų rekomenduojama tą programą žiūrėti.
- Visada atrinkite ir leiskite vaikui žiūrėti tik tas programas, kurios tinka jo amžiui.
- Neleisdami vaikui žiūrėti kurios nors televizijos programos dėl netinkamo jos turinio, atvirai pasakykite vaikui, kodėl taip darote, bei leiskite jam šiuo klausimu išsakyti savo nuomonę.
- Stenkitės žiūrėti televizorių kartu su vaiku.
- Žiūrėdami televizorių kartu su vaiku, visada būkite aktyvūs stebėtojai, išreikškite savo nuomonę apie rodomus siužetus bei paskatinkite vaiką išsakyti ir savo nuomonę.
- Visada paaiškinkite vaikui rodomo smurto pasekmes realiame gyvenime.
- Rodykite vaikui teigiamą pavyzdį, ribodami savo televizoriaus žiūrėjimo laiką.
- Pakeiskite televizoriaus žiūrėjimą aktyviu bendravimu, žaidimais su vaiku bei visa šeima.
Populiarūs Animaciniai Filmai
| Filmas | Aprašymas |
|---|---|
| "Išvirkščias pasaulis 2" | Paauglystės iššūkiai, naujos emocijos, paauglių psichologų konsultacijos. |
| "Vajana 2" | Narsiosios Vajanos nuotykiai, kelionė per Okeaniją. |
| "Laukinukė Roz" | Robotės Roz prisitaikymas saloje, draugystė su gyvūnais, našlaitės globotinė. |
| "Garfildas" | Tingusis katinas leidžiasi į pavogto pieno paieškas, nuotykiai su tėčiu Viku. |
| "Mufasa: Liūtas karalius" | Priešistorė apie Mufasos tapimą karaliumi, brolystė, pavydas, išdavystė. |
„Telia Play“ platformoje galite rasti populiariausius ir daugiausia žiūrovų dėmesio sulaukusius praėjusių metų animacinius filmus. Kažkurie galbūt jau matyti ir pamėgti, o kažkurie gal taps ir malonia staigmena ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Visiems nuostabių vasaros atostogų ir gero laiko su pačia puikiausia animacija.
Panašus:
- Filmukas apie Lietuvą vaikams: istorija, gamta ir kultūra suprantamai
- Filmukai vaikams apie Kalėdas: geriausi pasirinkimai, klasika, naujienos
- Filmukas Vaikams Apie Tris Karalius: Šventinė Magija Ekrane
- „Nepataisomas Ronas“: Nuostabi animacinio filmuko apžvalga, kurią privalo pamatyti kiekvienas vaikas!
- Naujagimio gaivinimas: efektyvūs kvėpavimo takų atvėrimo būdai ir gyvybiškai svarbios rekomendacijos
- Laikinoji globa dirbančių užsienyje tėvų vaikams: svarbiausi patarimai ir oficialios procedūros