Fausta Marija Leščiauskaitė - tekstų rašytoja, laidų vedėja. Devynių knygų autorius Andrius Užkalnis pamena: užsimezgus santykiams su dar studente Fausta Marija Leščiauskaite išgirdo ne tik replikų apie tai, jog ji sugriovė šeimą, - nustojo bendrauti net kai kurie draugai.
Vaikystė ir Jaunystė
Ji užaugo Kelmėje, tačiau daug laiko praleido pas tetą Kaune. „Su teta leisdavomės į gastroles: ir troleibusais važinėdavom, ir eskalatoriais parduotuvėse kildavome ir leisdavomės, ir į restoranus vaikščiodavom, ir po Laisvę marširuodavom. Priminsiu, kad gimiau dar praeitam amžiuj, kad ir kaip komiškai tai beskambėtų, ir pramogos, ypač, vaiko, atvykusio iš beveik kaimo, būdavo štai tokios“, - nusijuokė Fausta.
Na, o kai teta Faustą leisdavo vieną, ji prisimena mėgdavusi sėsti į troleibusą ir zuikiu važinėtis pirmynas-atgal. „Kelmėje tokių dalykų nebuvo. O mane tas miesto gyvenimas labai žavėjo. Gimiau ir užaugau mažame miestelyje ir visada žinojau, kad esu miesto žmogus. Tada Kaunas atrodė didžiulis, o dabar ir Niujorkas ar Los Andželas man neatrodo labai dideli“, - šypsojosi Fausta.
F.M.Leščiauskaitė sako, kad jos vaikystė niekuo nesiskyrė nuo daugumos to meto vaikų. „Mes augome labiau patys. Bastydavomės po kiemus, su geriausia drauge Gintare iš lentų statydavomės būstines, su pusbroliais mėgdavau skambinėti sugalvotais numeriais ir ką nors meluoti. Turėjau draugą Vytuką, kurio dabar jau nebėra, o jis turėjo močiutę, kuri kepdavo skaniausius šakočius Kelmėje.
Vytukas išnešdavo dar šiltų kepukų - bekepant nukritusių šakočių spygliukų - valgydavom juos po kvadrato žaidimo ar to, kurį suaugę nelabai norėdavo leisti žaisti, kurį vadindavom „Žeme“: nusibrėži ratą, susiskirstai teritorijom ir mėtai peilį. Jei peilis įsminga, užkariauji teritoriją ir persibraižai savo ribas“, - į prisiminimus nusikėlė Fausta.
Jos vaikystėje buvo apsčiai begalės išdaigų, visokių mielų ir baisių akimirkų. Vienas šilčiausių atsiminimų - laikas, kaip pati Fausta vadina, pas babą, kuri gyveno tame pačiame miestelyje. „Atsimenu, ateinu pas ją - ir ji iš kirvio išverda sriubą. Visada sako, kad nieko neturi, bet žiūrėk - po minutės jau ir toks sumuštinis, ir anoks, ir kotletas šyla. Ir, žinoma, slaptojoje spintelėje pasiknisus man ištraukiamas mano labai mėgtas „Pupos“ šokoladukas arba sena gera „Manija“. Arba dar tais laikais buvo „Bingo“. Prisikemšu, o tada baba sako: „Eik pasiselsėk.“ Einu ant jos sofos, kurioje atsiveria kažkokios miego čakros, baba kamšo mane savo pledais. O aš snaudžiu ir girdžiu, kaip ji aplink krapštosi. Tai pečių kuria, tai verda kažką, tai kryžiažodžius sprendžia. Kai buvau visai maža, mes su baba nesutarėme visai. Bet kažkada ankstyvoje paauglystėje ar šiek tiek anksčiau susidraugavome ir tapome geriausiomis draugėmis. Nuo tada pas ją jausdavausi saugiai. Tai buvo mano saugiausia vieta“, - šypsojosi moteris.
Fausta buvo mokytojos dukra, tad ji prisimena, kad jai visuomet galiojo aukštesni standartai. Ji buvo auklėjama gana griežtai ir reikliai. „O aš buvau vaikas kaip vaikas - kai kur protingas, kai kur kvailas. Tėvai išmokė mylėti literatūrą, mano šeimoje skaitė visi šeimos nariai ir tai darė kone kasdien. Išmokė mylėti teatrą - nuo vaikystės esu Keistuolių teatro gerbėja numeris vienas. Daug keliaudavome, taigi, kelionės įaugo į mane kaip neatsiejama gyvenimo dalis“, - sakė ji.
Jos šeimoje visuomet buvo daug gyvūnų, to priežastis - veterinaras tėtis. „Daugiausiai vienu metu esame turėję tris šunis, tris katinus, jūrų kiaulytę. Jau nekalbant apie kažkieno padovanotas dekoratyvines kiaules ir kitokius padarus. Bet dažniausiai būdavo taip, kad kas nors randa kokį sužalotą bėdžių - atneša tėčiui. Ir dingsta. Ir ką tu su juo darysi pagydęs - išmesi? Taip ir likdavo pas mus. Taigi, užaugau su gyvūnais ir tarp jų“, - šypsojosi Fausta.
F.M.Leščiauskaitė lankė muzikos mokyklą, kurią, kaip ir visi vis norėdavo mesti. Kaip ir dažnam vaikui, jai nepatinko mokytis, tačiau labai įstrigo ta aura, tamsūs vakarai fortepijono mokytojos kabinete. „Patiko duetu groti su geriausia drauge, kuri tokia išliko iki šių dienų. Vienuolika metų grojau fortepijonu - norėčiau grįžti mokytis, nes žinoma, kad pirštai sustingę, mažai ką atsimenu. Bet, įsivaizduokit, niekaip negaliu peržengti minties, kad mane mokys kažkas kitas, nei kad mano mokytoja Vilija. Atrodo kažkokia nesąmonė, todėl vis pradedu mokytis kažką kito“, - kalbėjo ji.
Karjera
Ji ir pati užaugusi norėjo būti mokytoja. Fausta prisipažįsta - net ir dabar, užaugusi norėtų ja tapti, tačiau šio varianto nesvarsto tik dėl mokytojų atlyginimų.
„Man turėtų pasiūlyti mažiausiai dešimt kartų daugiau nei gauna vidutinis mokytojas - mažiausiai tiek vertas atsakingo, nuolat tobulėjančio mokytojo darbas mano akimis. O kadangi niekas tiek nepasiūlys, susiradau kitą man labai įdomią nišą.
Kartu su Andriumi Užkalniu, Fausta Marija įkūrė žurnalą „Užkalnis“ ir yra jo vyriausioji redaktorė. Andrius Užkalnis - devynių knygų autorius, vienas populiariausių rašytojų Lietuvoje, publicistas ir restoranų kritikas, kuris sėkmingai prekiauja ir savo vardo koldūnų linija. O ir tai - tik dalis A. Užkalnio. Jis - ir vienas 5 metus leidžiamo žurnalo „Užkalnis“ įkūrėjų bei pagrindinis jo autorius.
Šeima
Faustos Marijos Leščiauskaitės gyvenime - dar daugiau džiugesio. Žinoma tekstų autorė ir laidų vedėja sumainė vestuvinius žiedus su mylimuoju Matu Simaičiu, praneša „Delfi“.
Požiūris į Gyvenimą ir Aktualijos
Faustos Marijos Leščiauskaitės istorija iš apsilankymo Antakalnio klinikoje sulaukė ne tik mamų, bet ir medicinos pasaulyje dirbančių žmonių dėmesio. Turinio kūrėja penktadienį pasidalijo istorija, kurioje teigė, kad viena slaugytoja ją privertė pasijausti lyg ji būtų bloga mama. Pasak žinomos moters, atliekant kardiogramą jos dukra Pasaka Jūra pabudo, o slaugytoja atliko įvairius garsus su tikslu nuraminti kūdikį.
Tačiau nei Fausta Marija, nei tėtis Matas Simaitis to neatkartojo, nes žino, kad tai jų vaikui neveikia. Fausta Marija pasakojo, kad slaugytoja ne kartą stebėjosi tokiu jų elgesiu ir situaciją pavadino keista. Vėliau Antakalnio klinikos darbuotoja tėvams prasitarė, jog „jai apmaudu, jog pakankamai laiko neskyrė savo vaikams, todėl jai nemalonu, kai kitos mamos nepasirūpina savo vaikais“.
Ši turinio kūrėjos ir žurnalistės istorija pasiekė sunkius ligonius ir iš lovos nepakylančius žmones slaugančia Laimą Baršauskienę. Ji viešai kreipėsi į F.M.Leščiauskaitę norėdama perduoti jai žinią, kad toks jos įrašas padarė ne gerą darbą, o „labai, labai blogą, tiesiog meškos paslaugą“.
Slaugytoja Laima - apie Faustos Marijos viešą kritiką: „Tai stambi vinis į ateities slaugos karstą“. Po vizito poliklinikoje F.M.Leščiauskaitei išslydo žemė iš po kojų: „Jūs nesate blogos mamos. Ir aš nesu“.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Marija Laukė: Įkvepianti biografija ir kūrybos kelias, kurį privalote žinoti!
- Neįtikėtina Volfgango Amadėjaus Mocarto biografija: šeima, kūrybinis palikimas ir paslaptys
- Marija Mergelė: Neįtikėtinas gyvenimas ir jos įtaka Palangos vardams, kurių nežinojote!
- Nepakeičiama Tėvų Vadovas: Kaip Lengvai Pakeisti Naujagimio Dienos Režimą
- Įspūdingiausi Vaikiškų Indų Rinkiniai, Kurie Pakeis Jūsų Maisto Patirtį!