Naujai iškepti tėveliai dažnai nežino tam tikrų faktų apie kūdikius. Jei šituo netikite, susipažinkite su toliau išvardytomis nuostabą keliančiomis kūdikių savybėmis.
Smegenys ir pojūčiai
Ką tik gimusių kūdikių smegenyse - 100 mlrd. neuronų jungčių. Tai yra du karatus daugiau nei suaugusiųjų smegenyse. Svarbu nepamiršti, kad kūdikių smegenys - gerokai mažesnės nei suaugusiųjų. Vadinasi, tam tikra prasme kūdikiai mąsto daug intensyviau nei jų tėvai: tereikia pagalvoti, kokią galybę informacijos jiems tenka įsisavinti pirmaisiais gyvenimo metais. Vis dėlto iki trejų metų nebūtinos sinapsinės jungtys susilpnėja, kadangi vyksta smegenų darbo optimizavimo procesas. Jei sinapsės nenunyksta, kaip kad turi būti, vaikas, aišku, gali išaugti genijumi, tačiau nebūtinai. Jam gali pasireikšti autizmas ar net šizofrenija.
Naujagimiai tikrai atsimena dar įsčiose girdėtus garsus. Kalbėtis su laukiamu kūdikiu ir klausytis muzikos būsimoms motinoms patariama tikrai ne šiaip sau. Kaip tik dėl to sunkiojo roko gerbėjų kūdikiai kur kas lengviau užmiega net paleidus metalą, bet ne ramią klasikinę muziką. Į pažįstamą melodiją kūdikiai reaguoja daug aktyviau nei į naują. Visgi ši savybė išlieka tik iki 4-o mėnesio.
Motiną naujagimiai atpažįsta, visų pirma, iš kvapo, nes turi puikią uoslę, kuri ilgainiui, deja, kiek nuslopsta. Kūdikiai taip pat nepriekaištingai girdi, nors ir nevisiškai supranta, kas tai per garsai. Visgi į motinos balsą jie sureaguoja visada, nors kartais taip ir neatrodo.
Dėl didžiulio neuronų ir skonio receptorių skaičiaus kūdikiai, kitaip nei suaugusieji, neįtikėtinai daug informacijos gauna laižydami objektus - žaislus, pirštus ir kt. Skonį jaučia geriau nei suaugusieji. Laikui bėgant, nebūtinos neuronų jungtys nunyksta, todėl ilgainiui kūdikių pasaulio suvokimas tampa kaip suaugusiųjų.
Sūrumo kūdikiai ne tik nejunta, bet net neatpažįsta. Gebėjimas atskirti sūrų skonį ima vystytis tik nuo antro mėnesio. Visgi apie kitų skonių receptorius to nepasakysi: naujagimiai kuo puikiausiai identifikuoja saldumą, kartumą, aštrumą ir rūgštumą.
Kaip teigia mokslininkai, naujagimiai geba matyti ne daugiau kaip per 28 centimetrus nutolusius objektus. Tai dar ne viskas. Pasaulis jiems iš pradžių atrodo nespalvotas. Tik nuo trečios savaitės naujagimiai ima skirti spalvas. Kaip tik dėl šios priežasties kūdikiai ypač aktyviai reaguoja į ryškius piešinius, kuriuose pavaizduoti stambūs objektai - tokius tiesiog lengviau suvokti.
Mokslininkai tvirtina, kad kūdikiai nebijo aukščio iki sulaukia 9 mėnesių. Aukščio baimę jie įgyja tik išmokę ropoti. Kai vaikas pradeda savarankiškai judėti erdvėje, smegenys ima gauti informaciją per periferinį matymą ir mokosi sureguliuoti balansą.
Normalu, kad pirmais mėnesiais kūdikis žvairuoja. Akimirka, kai naujagimis pirmą kartą pažvelgia jums į akis nepamirštama, bet… ar tik jis ne žvairas? Įprastai tai praeina kūdikiui augant ir baigiantis pirmiems metams. Įprastai žvairumas kūdikiui praeina savaime per pirmus šešis mėnesius. Jei jūsų vaikui nepraėjo, pasitarkite su medikais. Negydant paprastų akių ligų, vaikui gali suprastėti regėjimas arba netgi galimas aklumas.
Fiziologiniai ypatumai
Vos gimę kūdikiai turi 300 kaulų, tačiau su amžiumi jų skaičius sumažėja iki 206. Kaulai, aišku, niekur nedingsta, o paprasčiausiai suauga.
Naujagimiai neprakaituoja ir neašaroja pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kūdikiai verkia be ašarų ir beveik neprakaituoja. Taip yra dėl dar neišsivysčiusių ašarinių kanalų ir prakaito liaukų. Štai kodėl labai svarbu naujagimių perdėm neapkamšyti, kad jie neperkaistų.
Pirmas naujagimio ašaras galima išvysti praėjus ne mažiau kaip trims savaitėms nuo gimimo. Iki to laiko jie, aišku, irgi verkia, tačiau be ašarų. Taip yra dėl to, kad ašarų liaukos iš pradžių būna užsikimšusios ir joms reikia laiko visiškai susiformuoti.
Iš šalčio naujagimiai nedreba. Kai šalta, suaugusieji dreba, bet kūdikiai - ne. Jų termoreguliacijos procesas - ypatingas. Dalykas tas, kad 5 proc. miniatiūrinio naujagimio organizmo sudaro rudasis riebalinis audinys. Jis saugo kūdikį nuo per didelio atšalimo. Štai kodėl kūdikiai mažiau jautrūs šalčiui nei suaugusieji. Pastariesiems tokio tipo termoreguliacija nebūdinga. Kūdikio drebėjimas gali būti tam tikrų neurologinio pobūdžio problemų požymis arba tiesiog ženklas, kad mažylis alkanas.
Neretai naujagimių akių spalva pasikeičia. Akių spalva gali pasikeisti, bet nebūtinai. Kai kurie kūdikiai gimsta melsvomis ar netgi tamsiai mėlynomis akimis, bet mėlynakiai būna neilgai. Reikalas tas, kad spalvos pigmentas melaninas organizme pagaminamas ne iš karto. Tėvams telieka tik spėlioti, kokios spalvos iš tikrųjų bus jų atžalos akys. Būtina paminėti vieną išimtį. Rudaakių kūdikių akių spalva nesikeičia, kadangi jų organizme yra užtektinai melanino. O štai mėlynakiai gali tapti žaliaakiais arba rudaakiais net 4 atvejais iš 5.
Net 85 proc. naujagimių, paguldyti ant nugaros, galvą nusuka būtent į kairę. Paguldyti ant nugaros galvą nusuką į kairę. Šis įprotis ima nykti tik sulaukus 4-5 mėnesių.
Visi mes gimstame mokėdami plaukti. Vos gimę moka plaukti. Tik jei šis gebėjimas neįtvirtinamas, maždaug 3-6 mėnesiais jis išnyksta ir plaukti bei nardyti tenka mokytis iš naujo.
Tai išties neįtikėtinas gebėjimas! Kvėpuoti ir ryti gali tuo pačiu metu. Šiuo požiūriu naujagimiai net primena gyvūnus. Deja, sulaukę maždaug 9 mėnesių kūdikiai jį praranda.
Motinos širdies veikla, kaip paaiškėjo, gali pagerėti dėl kūdikio virkštelės kamieninių ląstelių. Geba pagerinti motinos vidaus organų būklę. Mokslininkai yra pastebėję, kad širdies raumens nusilpimu besiskundžiančios moterys po gimdymo jaučiasi geriau. Už pasitaisiusią savijautą jos turėtų dėkoti gimdoje augusiam gemalui. Panašiai gali būti paveikti ir kiti vidaus organai. Embrioninių ląstelių pavyko aptikti pažeistuose nėščiųjų plaučiuose, širdyje ir smegenyse. Tai reiškia, kad bręstantis gemalas stengėsi „pagydyti“ motinos organizmą, kad išgyventų.
Vidutiniškai mūsų kūnuose yra maždaug 0,2 gramo gryno aukso. Visi jie - auksiniai. Aukso randama dirvožemyje, vandenyje, augaluose ir net žmogaus organizme, aišku, ypač mažais kiekiais. Vis dėlto kūdikiai - tiesiog auksiniai. Šio tauraus metalo koncentracija jų plaukuose - dukart didesnė nei žemės plutoje. Specialistai mano, kad toks aukso kiekis susidaro dėl maitinimo krūtimi. Šiaip ar taip, iki 3 mėnesio aukso koncentracija normalizuojasi.
Kiti faktai
- Pirmąkart tavo mažylis sąmoningai nusišypsos tik sulaukęs 3-4 savaičių.
- Naujagimiai dažniau galvelę suka į dešinę, o ne kairę pusę.
- Gegužės mėnesį gimę kūdikiai sveria vidutiniškai 200 g daugiau už gimusius kitais mėnesiais.
- Naujagimiai neturi kelio girnelių, šios susiformuoja tik po pusmečio.
- Vos gimęs kūdikis atpažįsta ne tik mamos balsą - jau žino ir jos kvapą.
- Vos gimę kūdikiai miegodami jau sapnuoja.
- Danų, vokiečių ir japonų kūdikiai verkia mažiausiai. Labiausiai verkia britų, kanadiečių ir italų kūdikiai.
- Keturi iš dešimties kūdikių gimsta turėdami bent vieną apgamą ar kitą įgimtą žymę.
- Vienerių metų sulaukę kūdikėliai per dieną nusišypso vidutiniškai 300 kartų. Suaugusieji šypseną išspaudžia vidutiniškai penkiskart rečiau.
| Faktas | Aprašymas |
|---|---|
| Kaulų skaičius | Naujagimiai turi 300 kaulų, kurie vėliau suauga į 206. |
| Ašaros | Naujagimiai verkia be ašarų iki 3 savaičių. |
| Šypsena | Pirmą kartą sąmoningai nusišypso sulaukę 3-4 savaičių. |
| Aukščio baimė | Aukščio baimę įgyja tik išmokę ropoti, apie 9 mėnesius. |
žymės:
Panašus:
- 5 Įdomiausi Faktai Apie Vaiko Smegenų Darbą, Kurių Niekada Negirdėjote!
- Nuostabūs ir Įdomūs Faktai apie Lietuvą, Kuriuos Privalo Žinoti Vaikai!
- 5 Stulbinantys Faktai Apie Vaiko Smegenų Vystymąsi, Kurių Niekada Neišgirdote!
- Kur rasti Maiklo Džeksono kostiumus vaikams ir stulbinančius karnavalinius drabužius?
- Neįtikėtina Kauno Viešojo Transporto Kelionė: Nuo Pradžių Iki Šiandienos Inovacijų!