Pirmuosius šešerius metus vaiko smegenų potencialas - milžiniškas. Toks, kokio niekada vėliau nebebus. Vaiko verksmas, jo pyktis ar poreikis žaisti bei būti šalia tėvų - viskas turi priežastį. Ši knyga padės įsigilinti į vaiko mintis ir emocijas, kad galėtumėte jį geriau suprasti ir ugdyti. Ne tik vaiko savivertė, bet ir emocijos priklauso nuo jo santykių su tėvais.
1. Nepaprastas Smegenų Augimas
Kūdikio smegenys per pirmuosius metus padvigubėja. Iki 5 metų amžiaus vaiko smegenys pasiekia beveik 90% suaugusiojo smegenų dydžio.
2. Daugiau Jungčių Nei Suaugusiųjų
Dvejų metų vaiko smegenyse yra daugiau nei 100 trilijonų sinapsių - tai daugiau, nei bus bet kuriuo kitu gyvenimo etapu.
3. Judėjimas Gerina Mokymąsi
Fizinis aktyvumas ne tik svarbus sveikatai, bet ir gerina smegenų veiklą. Judesiai stipriai aktyvina vaikų atmintį. Mažyliai, norėdami atgaminti prisiminimus, pvz., deklamuodami eilėraštį, pradeda judėti, linguoti, mosikuoti rankomis. Pasirodo taip yra ne veltui, tuo metu geriau veikia atmintis, nes judesių raida, atminties ir pažintiniai procesai smegenyse yra labai arti vienas kito ir yra tarsi tarpusavyje susipynę. Dėl šios priežasties nereikėtų ikimokyklinukams liepti būti ramiems.
4. Klaidos Padeda Mokytis
Klaidų darymas ir sunkumų įveikimas iš tikrųjų padeda vaikams mokytis efektyviau, nei viską atliekant teisingai iš pirmo karto.
5. Smalsumas Yra Stipresnis Už Atlygį
Vaikai geriausiai mokosi, kai yra nuoširdžiai suinteresuoti tema.
Vaikystės Prisiminimai Slopsta
Manoma, kad įvykius įsimename nuo mažų dienų, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių mes negalime prie jų prieiti, t.y. nauji neuronai (nervinės ląstelės) blokuoja priėjimą prie senesnių prisiminimų. Maždaug iki 7-8 metų amžiaus mūsų vaikystės prisiminimai yra nepastovūs, jais per daug pasikliauti negalime. Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad vaikai gali atsiminti nuo 1 metų, tačiau bėgant laikui šie prisiminimai išnyksta.
Kanados mokslininkų komanda, kurios vadovas buvo psichologas Karlas Petersonas (2005), nustatė, kad vaikai, būdami 3 metų amžiaus, prisimena daugiausiai savo vaikystės prisiminimų, tačiau augant ankstyvieji prisiminimai slopsta. Tyrimas atskleidė, kad būdami 5-7 metų vaikai galėjo prisiminti apie 63-72 proc. savo gyvenime nutikusių įvykių, o sulaukę 8-9 metų - tik 35 proc.
Žinoma, kūdikiai ir maži vaikai taip pat geba prisiminti. Jie atpažįsta tėvų veidus ir balsus, jie mokosi kalbos, prisimena, kokios elgesio pasekmės jų laukia, visi šie prisiminimai vadinami semantiniais.
Visgi mes esame linkę pamiršti atsitiktinius, epizodinius prisiminimus, kitaip sakant, prisiminimus apie konkretaus įvykio detales, už kuriuos atsakinga smegenų sritis, vadinama hipokampu, išsivysto vaikui sulaukus 2-4 metų.
Kas Lemia Ankstyvųjų Prisiminimų Išnykimą?
Vis dėlto kokie procesai vyksta mažylio smegenyse, tiksliai nėra nustatyta, tačiau yra aišku, kad vaikystės amnezija pasireiškia kiekvienam. Šį reiškinį nagrinėjo daugelis psichologų, psichoterapeutų. Vienas iš jų buvo ir Zigmundas Freudas, kuris manė, jog tam tikrų prisiminimų praradimas susijęs su trauminiais įvykiais vaikystėje, pvz., pamirštame gimimą, nes tai skausminga, ir pan. Tačiau šiuolaikiniai mokslininkai šį reiškinį aiškina kiek kitaip.
Tyrėjai mano, kad vaikų iki 4 metų amžiaus smegenys dar nėra pilnai išsivysčiusios, tiksliau sakant, nėra pilnai susiformavę keliai, kurie sieja prisiminimus su žodžiais ir vaizdiniais. Būtent todėl dažniausiai mes nesugebame prisiminti to, kas vyko su mumis anksčiau.
Mokslininkai nustatė, kad viena iš smegenų sričių, kurioje gimsta naujos nervinės ląstelės yra hipokampas, atsakingas už pažintinių gebėjimų formavimąsi ir atminties veiklą. Šioje srityje pirmaisiais gyvenimo metais pagaminama daugiausiai nervinių ląstelių, todėl iki 3-4 metų amžiaus smegenys vystosi labai sparčiai ir nauji prisiminimai labai greitai suardo ankstesnius prisiminimus.
Panašiai, kaip su kompiuterio atmintimi, kuomet ji prisipildo, norint įrašyti naują informaciją, tenka ištrinti mažiausiai naudingą seną informaciją, tokiu būdu atlaisvinant vietos naujajai. Dėl šios priežasties ankstyvosios vaikystės prisiminimus mes atsimename mažiausiai.
Vėliau, hipokampui subrendus, naujų nervinių ląstelių gimimas slopsta, todėl smegenys sugeba sudaryti ilgalaikius prisiminimus.
Kita prielaida yra tokia, kad ankstyvieji prisiminimai yra netvarkingai patalpinami ilgalaikės atminties saugykloje. Smegenys pirmųjų gyvenimo metų vystymosi laikotarpiu negeba atgaminti, kur tiksliai tuos prisiminimus patalpino, jos tarsi „pamiršta“, kur padėjo prisiminimus, panašiai kaip mes pamirštame, kur padėjome kokį senai naudojamą daiktą.
Vaikui ūgtelėjus, vystymosi tempas sulėtėja, todėl smegenys gali geriau susekti, kur viskas patalpinta, dėl to gėrėja ilgalaikė atmintis.
Sąmoningai Pamiršti Įvykiai
Sakoma, kad vaikai neprisimena vaikystėje patirtų skaudžių išgyvenimų, sukrėtimų, patirto smurto. Sunku pasakyti, ar tai yra tiesa. Norint, kad vaikas atsimintų vaikystėje patirtus išgyvenimus, jis turi juos suprasti.
Jei vaikas to sąmoningai nesuvokia arba supranta, kad vyksta kažkas negerai, smegenys tokią informaciją tarsi ištrina iš savo atminties, tokiu būdu apsaugodamos vaiką nuo galimų pavojų ir neužimdamos vietos naujiems, „reikšmingesniems“ prisiminimams.
Priešingu atveju, jeigu vaikas supranta, kas įvyko, nervų sistema „nusprendė”, kad ją įsimins, ir prireikus galės tą informaciją atkurti.
Kuo Skiriasi Vaikų Ir Suaugusiųjų Atmintis?
Kaip jau minėta anksčiau, vaikai iki 3-4 metų turi nepakankamai išvystytą epizodinę atmintį, atsakingą už konkrečius patirtus įvykius, jų vietą ir laiką. Manoma, kad taip yra ne be priežasties.
Psichologijos mokslų daktarės Noros Newcombe (JAV) teigimu, kūdikiai ir maži vaikai dar tik mokosi pažinti pasaulį, todėl epizodinė atmintis tik apsunkintų šį procesą ir apkrautų smegenis ne tokia svarbia informacija.
Šio amžiaus vaikams svarbiausia sukaupti semantines žinias, t.y., informaciją apie juos supantį pasaulį, bendras žinias ir žodžių reikšmes, nes be jų sukuriamos informacijos epizodinė atmintis negali būti tinkamai panaudojama.
Taip pat vaikai iki 9 metų amžiaus įsimena žodžius, mintis ir konkrečius veiksmus, o gebėjimas mąstyti logiškai dar neišsivystęs. Dėl šios priežasties vaikams nereikėtų vartoti apibendrintų sąvokų, vietoje to naudoti aiškias, trumpas instrukcijas, pvz. „susitvarkyk, prašau, žaislus“, o ne „jei nesitvarkysi, būsi netvarkingas“.
Vaikų Atminties Lavinimas
Vaikų atmintį ne tik verta, bet ir būtina lavinti. Atmintis yra svarbi sąlyga vaiko gebėjimams vystytis. Yra kelios atminties rūšys: regimoji, girdimoji, emocinė ir judesio.
Vaikų atmintis labiausiai lavinama žaidžiant, tačiau, ne kompiuterinius žaidimus. Geriausiai atmintis lavėja užsiimant su vaiku aktyvia veikla: bėgiojant, laipiojant, šokant, dainuojant ir pan. Tokiu būdu lavinamas gebėjimas susikaupti, girdimoji ir regimoji atmintis.
Taip pat patartina dėlioti dėliones, mažylio klausinėti „Kas čia?“, dėlioti daiktus pagal formas, spalvas, funkcijas, kategorijas.
Ugdant vaikų atmintį svarbu naudoti įvairius paveikslėlius, iliustracijas, informaciją pateikti vizualiai, kadangi vaikų geriau susiformavusi atmintis, paremta emocijomis ir vaizdiniais, nei žodžiais ir simboliais.
Žaidimai Atminčiai Lavinti
- Memo žaidimas: Ant stalo išdėliojamos užverstos porų kortelės. Žaidėjai verčia po dvi korteles ir ieško tokios pačios poros.
- Daiktų įsiminimas: Prieš vaiką išdėliokite 5-6 daiktus ar žaislus, duokite jam 10-20 sekundžių, kad įsimintų eilės tvarką, po to vaikui nusisukus, sumaišykite daiktų eiliškumą. Atsisukęs vaikas turi viską sudėti eilės tvarka kaip buvo.
- Žaidimas su sakiniais: Pirmasis žaidėjas pradeda žaidimą tokiu sakiniu, pvz. „Aš ėjau į parduotuvę ir pirkau… ledų“, kitas žaidėjas turi pakartoti prieš tai buvusį sakinį ir pridėti naują žodį, pvz. „Aš ėjau į parduotuvę, pirkau ledų ir sulčių“. Žaidimas tęsiamas tol, kol kuris nors žaidėjas nebepamena kurio nors žodžio.
Vaikų atminčiai vystytis labai svarbus poilsis - ikimokyklinukai turėtų miegoti 9-10 val. Taip pat svarbi subalansuota mityba, kurioje būtų gausu baltyminių produktų, pakankamas vitaminų (dažniausiai B grupės) ir mineralų (ypač magnio) kiekis. Smegenims labai naudinga žuvis, kurią reikėtų valgyti mažiausiai 3 kartus per savaitę.
Taip pat informacijai prisiminti įtakos turi aplinka, nuotaika, susikaupimas, todėl namuose turėtų būti rami, nekelianti streso.
Ankstyvasis Skaitymas
2020 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendino tarptautine patirtimi paremtą ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“. Nuo spalio mėnesio Vilniaus apskrityje (išskyrus Vilniaus miestą) šeimos gydytojai tėvams, auginantiems 2020-aisiais gimusius kūdikius, įteikė ankstyvojo skaitymo skatinimo lauknešėlius, kuriuose - Indrės Zalieckienės knygelė „Kapt kapt kapt“, skaitymo patarimai tėveliams ir žaisminga kuprinėlė.
2015 m. VšĮ „Laikas skaityti“ užsakymu atliktas tyrimas „Lietuvių skaitymo įpročiai“ (atliko „Spinter tyrimai“) parodė, kad savo 0-2 metų vaikams neskaito net 73 proc. respondentų.
Pasak mokslininkų, pirmaisiais gyvenimo metais kūdikių nepaprastai greita raida sutampa su laikotarpiu, kai formuojasi neuronų grandinės: „Gimusio kūdikio smegenyse yra apie šimtą milijardų neuronų - beveik tiek pat, kiek ir suaugusio žmogaus. Augantį kūdikį užplūdęs tikras jutiminės informacijos potvynis priverčia vienus neuronus jungtis su kitais, tad 3 metų sulaukęs vaikas jau turi keletą šimtų trilijonų tokių jungčių.“
Tačiau tiek daug jungčių kūdikio smegenyse būna tik kurį laiką: iki 5-erių metų jo smegenys transformuojasi ir išlieka tik tos jungtys, kurios yra naudojamos ir jam naudingos.
Paryžiaus R. Kuo šie mokslininkų atradimai svarbūs? Ogi tuo, kad parodo, kokios imlios kūdikių smegenys nuo pat pirmųjų dienų ir kad šį imlumą be galo svarbu išnaudoti: 2,5 metų vaikai jau moka taisyti lėlių daromas kalbos klaidas, trejų dauguma jų jau būna išmokę nemažai gramatikos taisyklių. Nuolatos gausėja jų žodynas, o gebėjimas kalbėti suklesti, kai tarp neuronų atsiranda naujų jungčių. Be to, pirmus keletą savo gyvenimo mėnesius vaikai geba skirti bet kurios kalbos garsus, o paskui šie gebėjimai nyksta.
Žinoma, be galo svarbu su vaikais daug kalbėti - kad jie girdėtų kuo įvairesnę ir turtingesnę kalbą. Reikia pabrėžti, kad turimas omenyje gyvas kalbėjimas, o ne per išmaniuosius įrenginius, TV ar radiją sklindantys garsai.
Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad paveikslėlių knygos pasižymi didesne kalbos konstrukcijų ir žodžių įvairove nei įprasti tėvų pokalbiai su vaiku. Todėl paveikslėlių knygos, daugumai vaikų tampančios pirmąja pažintimi su knyga apskritai, gali būti naujų, neįprastų, nekasdienių ar net retų, bet ne mažiau svarbių ir reikalingų, žodžių šaltinis.
Švedijos skaitymo ambasadorius Johanas Unengė pasakojo apie Švedijoje atliktus skaitymo tyrimus, per kuriuos buvo tiriami į mokyklą pradėję eiti 6-erių metų vaikai iš skaitančių ir neskaitančių šeimų. Buvo tirtas jų žodynas, o skirtumas tarp vaiko iš skaitančios šeimos ir neskaitančios buvo didžiulis - 10 000 žodžių.
„Mes pradedame skaityti ne tada, kai jau galime suprasti parašytus žodžius. Kūdikis mokosi skaityti dar prieš gimdamas, kai girdi tėvų balsus ir jaučia jų lytėjimą.“
Sasekso universitete atliktas sociologinis tyrimas atskleidė, kad skaitymas - geriausias būdas atsipalaiduoti, o bent 6 minučių, praleistų skaitant knygą, pakanka, kad daugiau nei 60 proc. būtų sumažintas patirto streso lygis. Be to, paaiškėjo, kad skaitymas efektyvesnis už kitus būdus - muzikos klausymąsi, pasivaikščiojimą ar arbatos puodelį, - padeda nurimti po patirto nervinio sukrėtimo.
Vaikų psichologas Vytis Valantinas teigia, kad skaitymas padeda ugdyti vaikams psichologinį atsparumą, veikia kaip vienas apsauginių veiksnių ir jo veikimo mechanizmas.
Muzikos Nauda Vaikams
Dažnai pamirštama viena paprasta priemonė, kuri, kaip niekas kitas skatina dešiniojo smegenų pusrutulio veiklą ir ugdo vaikų kūrybiškumą - tai yra muzika.
- „Mocarto efektas“: Kalifornijos universitete apie 90-uosius praėjusio amžiaus metus buvo aptiktas vadinamasis „Mocarto efektas“.
- Skatina smegenų vystymąsi: Harvardo mokslininkai daugiau kaip metus stebėjo 30 vaikų, lankančių muzikos pamokas, vystymąsi. Paaiškėjo, kad tų, kurie 15 mėnesių mokėsi groti daugiau kaip po 2,5 valandos per savaitę, didžioji smegenų jungtis padidėjo 25 %.
- Naudinga neišnešiotukams: Britų mokslininkai palygino devynių atskirų tyrimų rezultatus ir padarė išvadą, kad muzika padeda vystytis neišnešiotiems vaikams: mažyliai tampa ramesni, ženkliai sumažėja skausmingi pojūčiai.
- Sveika širdžiai: Merilendo universiteto mokslininkai mano, kad muzikos klausimas naudingas visiems be išimties, ir tai nepriklauso nuo amžiaus. Jų teigimu, muzika daro teigiamą poveikį širdžiai ir kraujagyslėms.
- Gali apsaugoti nuo žalingų įpročių: Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie lanko muzikos būrelius, paauglystėje ir suaugę yra rečiau linkę naudoti alkoholį, tabako gaminius ir narkotines medžiagas.
- Didesnė tikimybė baigti mokyklą: Mokyklose, kuriose suteikiamos galimybės mokytos muzikos, pasižymi geresniu moksleivių lankomumu ir mokyklos baigimu - mokyklą baigia net 90 proc. mokinių. Tuo tarpu mokyklas, kuriose muzikos nėra mokoma baigia tik 73 proc.
- Mokytis gali visi: Tyrimai rodo, kad jau 5 mėnesių vaikai jaučia ritmą ir reaguoja į muziką. Net ir ankstyvas muzikinis ugdymas suteikia naudos - gali padėti greičiau vaikščioti ir skaityti.
- Atpalaiduoja: Ramios muzikos klausymasis gali sumažinti stresą ir padėti atsipalaiduoti. Aktyvus dalyvavimas (pavyzdžiui, dainavimas ar grojimas instrumentu) turi dar stipresnį poveikį mažinant stresą ir gali padėti vaikams įveikti net stiprų nerimą ar pyktį.
Padidėję Vaiko Smegenų Skilveliai
Padidėję vaiko smegenų skilveliai gali kelti nerimą tėvams. Ypač kai šią būklę aptinka gydytojai atliekant ultragarso ar magnetinio rezonanso tyrimus. Smegenų skilveliai yra skysčiu (smegenų skysčiu) užpildytos ertmės smegenyse, kurios atlieka svarbų vaidmenį saugant ir palaikant smegenis.
Smegenų skilveliai yra keturios ertmės, esančios smegenyse, kurių pagrindinė funkcija yra gaminti ir cirkuliuoti smegenų skystį. Šis skystis apsaugo smegenis nuo traumų, palaiko pastovų slėgį kaukolės viduje ir padeda pašalinti metabolinius produktus iš smegenų audinio. Padidėję smegenų skilveliai gali būti įvairių priežasčių rezultatas.
- Ventriculomegalija: Tai būklė, kai skilveliai yra didesni nei įprastai. Tai gali būti besimptomė arba susijusi su kitomis smegenų anomalijomis.
- Hidrocefalija: Hidrocefalija atsiranda, kai smegenų skysčio gamyba yra per didelė arba kai skystis negali normaliai nutekėti, todėl skilveliai išsiplečia.
Padidėjusių smegenų skilvelių diagnozė dažniausiai atliekama naudojant vaizdo tyrimus, tokius kaip ultragarso, kompiuterinės tomografijos (CT) arba magnetinio rezonanso (MRI) tyrimai.
Padidėję smegenų skilveliai ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą. Kai kuriais atvejais vaikai su šia būkle gali vystytis visiškai normaliai be jokių simptomų.
Hidrocefalijos gydymui dažnai naudojamas šuntavimo (shunt) metodas, kai įvedamas vamzdelis, padedantis nutekėti pertekliui smegenų skysčiui ir sumažinti spaudimą smegenyse.
Šiuolaikiniai Smegenų Tyrimai Ir Vaikų Ugdymas
Šiuolaikiniai smegenų tyrimai pakeitė mūsų požiūrį į vaikus ir jų ugdymą. Šiandien mes žinome, kad patirtis keičia ir formuoja smegenų struktūras.
Nuo tada, kai atsirado techninės galimybės pasitelkus medicininę vizualizaciją atidžiau pažvelgti į smegenis jų veikimo metu, galima suprasti, kaip patirtis paveikia smegenų struktūrą. Pavyzdžiui, gebėjimas susikaupti gali atsirasti tik tada, kai vaikas turi galimybę ramiai kažkuo pats vienas užsiimti.
„Smegenys primena svogūną“, - sako Geraldas Huetheris. Viduje yra smegenų kamienas, kontroliuojantis gyvybiškai svarbius organizmo procesus, pavyzdžiui, kvėpavimą ar virškinimą. Aplink jį esantys „svogūno sluoksniai“ yra limbinė sistema. Čia kaupiama iš smegenų kamieno gaunama informacija ir ji suvokiama kaip jausmai. Toliau eina paskutinis, išorinis svogūno sluoksnis. Jis vadinasi smegenų žieve ir joje slypi sąmonė. Jam mes turime būti dėkingi už tai, jog, pavyzdžiui, sukontroliuojame baimę ar nerimą, kadangi iš patirties žinome, kad su tam tikra situacija susidorosime. Tada smegenų žievė siunčia signalą, kuris per emocinį lygmenį pasiekia net smegenų kamieną.
Kalbant apie vaiko smegenų vystymąsi, svarbiausias yra sąmonės lygmuo. „Naujagimiai turi tik du vidinius svogūno sluoksnius. Trečiasis sluoksnis - sąmonė - dar turės būti suformuotas, - aiškina Geraldas Huetheris. Būtent dėl šios priežasties ne tas pats, ar ketverių metų vaikas sėdi visą popietę prie televizoriaus, ar su bendraamžiais žaidžia žaidimų aikštelėje. Žaidimų aikštelėje dienas leidžiančio vaiko smegenys bus kitokie nei to, kuris kiauras dienas sėdi prie televizoriaus.
Pirmiausia mes, tėvai, turime savęs paklausti, ar kartais ne per daug iš savo vaikų reikalaujame. Kas nukenčia, kai vienu metu lavinama tiek daug „gabumų“? Ar tik ne gebėjimas atsipalaiduoti? Gebėjimas kažkuo tikrai susidomėti?
Daug tyrimų rodo, kad vaikai džiaugiasi kai ką nors pasiekia, tačiau čia kalba eina ne apie ypatingus pasiekimus ir geriausius pažymius. Kad visa tai susiformuotų, smegenims reikia ne tik intensyvios veiklos, bet ir ramybės fazių.
„Neramių ir tų vaikų, iš kurių pernelyg daug reikalaujama, smegenyse aptinkami pokyčiai daugelyje zonų. Šie pokyčiai veikiausiai apsunkina perėjimą į taip svarbų ramybės laikotarpį“, - samprotauja mokslininkas Geraldas Huetheris.
„Gyvename tokiu metu, kai dauguma žmonių įsitikinę, jog reikia kaip įmanoma vengti nemalonių dalykų“, - tvirtina Geraldas Huetheris. Tačiau berniukai ir mergaitės, užaugę tokiose „šiltnamio sąlygose“, vėliau dažnai susiduria su sunkumais. Taip yra todėl, kad jie nelabai pasitiki savo jėgomis.
Kad tai įvyktų, vaikams reikia įvairių ir vis naujų bei labai skirtingais būdais išsprendžiamų užduočių.
Jeigu tuo metu pasektume Joanos mamos smegenų veiklą, pastebėtume padidėjusį aktyvumą limbinėje sistemoje (pamenate, tai antrasis „svogūno sluoksnis”). O tuo metu priekinės smegenys, sąmonės sluoksnis, kaip tik yra blokuojamas. Suaugusieji atslūgus jausmų bangai gali sugrįžti prie įprastų sudėtingų priekinių smegenų jungčių, - tvirtina neurobiologas Geraldas Huetheris. - Vaikas to dar negali. Vaikams reikia šias jungtis pirmiausia susikurti.
Todėl labai svarbu, kad tėvai padėtų vaikui susiorientuoti. „Esmė ne tame, kad vaikai turėtų tapti tėvų troškimų atvaizdais. Vaikus mylintys tėvai leidžia jiems patiems nustatyti mokomąją medžiagą“, - įsitikinęs Geraldas Huetheris. Tokie tėvai netaiko nuolatinio spaudimo savo vaikams, o kaip tik laukia, kol jie patys norės veikti. Kiekvienas vaikas turi savo tempą, savo individualų kelią link pasitikėjimo tam tikrais dalykais ir domėjimosi tam tikromis temomis.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Neįtikėtinos lauko žaidimų idėjos vaikams – linksmybės ir nuotykiai lauke!
- 5 Įdomiausi Faktai Apie Vaiko Smegenų Darbą, Kurių Niekada Negirdėjote!
- Neįtikėtini užsiėmimai kūdikiams nuo gimimo – atraskite geriausias idėjas jau šiandien!
- Geriausi būreliai 5 metų vaikams: Idėjos ir patarimai, kaip išsirinkti tobulą veiklą!
- Geriausi vadovėliai nėštumo metu: svarbiausi patarimai besilaukiančioms mamoms