Naujai iškepti tėveliai dažnai nežino tam tikrų faktų apie kūdikius. Jei šituo netikite, susipažinkite su toliau išvardytomis nuostabą keliančiomis kūdikių savybėmis.
Kūdikio pojūčiai ir gebėjimai
Skonio pojūtis
Dėl didžiulio neuronų ir skonio receptorių skaičiaus kūdikiai, kitaip nei suaugusieji, neįtikėtinai daug informacijos gauna laižydami objektus - žaislus, pirštus ir kt.
Laikui bėgant, nebūtinos neuronų jungtys nunyksta, todėl ilgainiui kūdikių pasaulio suvokimas tampa kaip suaugusiųjų. Kūdikiai turi daug daugiau skonio receptorių nei suaugę. Sūrumo kūdikiai ne tik nejunta, bet net neatpažįsta. Gebėjimas atskirti sūrų skonį ima vystytis tik nuo antro mėnesio. Visgi apie kitų skonių receptorius to nepasakysi: naujagimiai kuo puikiausiai identifikuoja saldumą, kartumą, aštrumą ir rūgštumą.
Regėjimas
Kaip teigia mokslininkai, naujagimiai geba matyti ne daugiau kaip per 28 centimetrus nutolusius objektus. Tai dar ne viskas. Pasaulis jiems iš pradžių atrodo nespalvotas. Tik nuo trečios savaitės naujagimiai ima skirti spalvas. Kaip tik dėl šios priežasties kūdikiai ypač aktyviai reaguoja į ryškius piešinius, kuriuose pavaizduoti stambūs objektai - tokius tiesiog lengviau suvokti. Neretai naujagimių akių spalva pasikeičia. Kai kurie kūdikiai gimsta melsvomis ar netgi tamsiai mėlynomis akimis, bet mėlynakiai būna neilgai. Reikalas tas, kad spalvos pigmentas melaninas organizme pagaminamas ne iš karto. Tėvams telieka tik spėlioti, kokios spalvos iš tikrųjų bus jų atžalos akys.
Būtina paminėti vieną išimtį. Rudaakių kūdikių akių spalva nesikeičia, kadangi jų organizme yra užtektinai melanino. O štai mėlynakiai gali tapti žaliaakiais arba rudaakiais net 4 atvejais iš 5.
Iki tam tikro amžiaus nebijo aukščio. Mokslininkai tvirtina, kad kūdikiai nebijo aukščio iki sulaukia 9 mėnesių. Aukščio baimę jie įgyja tik išmokę ropoti. Kai vaikas pradeda savarankiškai judėti erdvėje, smegenys ima gauti informaciją per periferinį matymą ir mokosi sureguliuoti balansą.
Klausos pojūtis
Puikiai girdi ir užuodžia. Kūdikiai taip pat nepriekaištingai girdi, nors ir nevisiškai supranta, kas tai per garsai. Visgi į motinos balsą jie sureaguoja visada, nors kartais taip ir neatrodo. Helsinkio universiteto tyrimo duomenimis, kūdikiai iki keturių mėnesių atpažįsta dainas, kurias girdėjo būdami įsčiose. Kalbėtis su laukiamu kūdikiu ir klausytis muzikos būsimoms motinoms patariama tikrai ne šiaip sau. Naujagimiai tikrai atsimena dar įsčiose girdėtus garsus. Kaip tik dėl to sunkiojo roko gerbėjų kūdikiai kur kas lengviau užmiega net paleidus metalą, bet ne ramią klasikinę muziką. Į pažįstamą melodiją kūdikiai reaguoja daug aktyviau nei į naują. Visgi ši savybė išlieka tik iki 4-o mėnesio.
Uoslė
Motiną naujagimiai atpažįsta, visų pirma, iš kvapo, nes turi puikią uoslę, kuri ilgainiui, deja, kiek nuslopsta. Kūdikiai gimsta su stipriai išvystyti uoslės pjūčiu, vienos savaitės kūdikis jau sugeba atskirti savo mamą pagal kvapą.
Fiziologinės savybės
Geba pagerinti motinos vidaus organų būklę. Mokslininkai yra pastebėję, kad širdies raumens nusilpimu besiskundžiančios moterys po gimdymo jaučiasi geriau. Už pasitaisiusią savijautą jos turėtų dėkoti gimdoje augusiam gemalui. Motinos širdies veikla, kaip paaiškėjo, gali pagerėti dėl kūdikio virkštelės kamieninių ląstelių. Panašiai gali būti paveikti ir kiti vidaus organai. Embrioninių ląstelių pavyko aptikti pažeistuose nėščiųjų plaučiuose, širdyje ir smegenyse. Tai reiškia, kad bręstantis gemalas stengėsi „pagydyti“ motinos organizmą, kad išgyventų.
Prakaitavimas ir ašarojimas
Naujagimiai neprakaituoja ir neašaroja. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kūdikiai verkia be ašarų ir beveik neprakaituoja. Taip yra dėl dar neišsivysčiusių ašarinių kanalų ir prakaito liaukų. Štai kodėl labai svarbu naujagimių perdėm neapkamšyti, kad jie neperkaistų. Naujagimiai negali verkti, nes fiziškai ašaros byrėti pradeda tik sulaukus maždaug 3 savaičių. Taip yra todėl, kad jiems gimus, jų ašarų latakai dar nėra visiškai išsivystę.
Smegenų veikla
Smegenyse turi daugiau neuronų jungčių nei suaugusieji. Ką tik gimusių kūdikių smegenyse - 100 mlrd. neuronų jungčių. Tai yra du karatus daugiau nei suaugusiųjų smegenyse. Svarbu nepamiršti, kad kūdikių smegenys - gerokai mažesnės nei suaugusiųjų. Vadinasi, tam tikra prasme kūdikiai mąsto daug intensyviau nei jų tėvai: tereikia pagalvoti, kokią galybę informacijos jiems tenka įsisavinti pirmaisiais gyvenimo metais. Vis dėlto iki trejų metų nebūtinos sinapsinės jungtys susilpnėja, kadangi vyksta smegenų darbo optimizavimo procesas. Jei sinapsės nenunyksta, kaip kad turi būti, vaikas, aišku, gali išaugti genijumi, tačiau nebūtinai. Jam gali pasireikšti autizmas ar net šizofrenija.
Termoreguliacija
Kai šalta, suaugusieji dreba, bet kūdikiai - ne. Iš šalčio naujagimiai nedreba. Jų termoreguliacijos procesas - ypatingas. Dalykas tas, kad 5 proc. miniatiūrinio naujagimio organizmo sudaro rudasis riebalinis audinys. Jis saugo kūdikį nuo per didelio atšalimo. Štai kodėl kūdikiai mažiau jautrūs šalčiui nei suaugusieji. Pastariesiems tokio tipo termoreguliacija nebūdinga. Kūdikio drebėjimas gali būti tam tikrų neurologinio pobūdžio problemų požymis arba tiesiog ženklas, kad mažylis alkanas. Naujagimio raumenys dar neišsivystę tiek, kad galėtų save „apšiltinti“. Nuogas naujagimis gali išlaikyti savo kūno šilumą tik 32-36o C. Kad padidintų šilumos gamybą, naujagimis degina savo rudųjų riebalų sankaupas, jos sudaro apie 5% kūno svorio.
Kaulų sistema
Kūdikiai gimsta turėdami daug daugiau kaulų nei suaugęs žmogus. Teisingai! Naujagimis turi ~300 kaulų, bręstant kai kurie kaulai suauga. Subrendusio žmogaus skeletą sudaro iš viso 208 kaulai. Naujagimio ir suaugusio stuburas taip pat skiriasi. Suaugusieji turi keturis stuburo linkius, kurie padeda išlaikyti kūną vertikalų, judėti lanksčiai ir atsispirti traukos jėgai. Kad galėtume stovėti vertikaliai, žmogaus dubuo yra mažesnis negu visų kitų primatų. Tai viena iš priežasčių, kodėl kūdikiai gimsta dar iki galo neišsivystę - kad galėtų tilpti pro savo mamos dubenį. Kūdikiai gimimo metu neturi tikrų kelio girnelių. Šiuo metu jos sudarytos tik iš kremzlių ir rentgenogramoje net nematomos.
Virškinimo sistema
Kūdikio smegenis galima palyginti su žibinto funkcija: visus jo aplinkoje esančius dalykus jis priima iki tam tikro lygmens. Kūdikiui gimus turi pradėti veikti skrandis. Žarnynas pradeda susitraukinėti - prasideda virškinimo fermentų ir skysčių gamyba, o didžiausias iššūkis „apgyvendinti“ žarnyne 100 trilijonų virškinimui reikalingų bakterijų.
Gimstančio kūdikio inkstai būna pasiruošę išnaudoti tik trečdalį savo pajėgumo, todėl naujagimiui sunku išlaikyti skysčių balansą. Dėl pasikeitusio slėgio lastelės beveik visą vandens kiekį išleidžia į kraują, o naujagimio inkstai turi visą jį pašalitni. Naujagimio skrandžio dydis yra maždaug lazdyno riešuto dydžio!
Kiti įdomūs faktai
- Naujagimiai verkia be ašarų. Nors jūsų kūdikis garsu verks, pyks, tačiau teoriškai jis neverks, neašaros.
- Visi jie - auksiniai. Aukso randama dirvožemyje, vandenyje, augaluose ir net žmogaus organizme, aišku, ypač mažais kiekiais. Vidutiniškai mūsų kūnuose yra maždaug 0,2 gramo gryno aukso. Vis dėlto kūdikiai - tiesiog auksiniai. Šio tauraus metalo koncentracija jų plaukuose - dukart didesnė nei žemės plutoje. Specialistai mano, kad toks aukso kiekis susidaro dėl maitinimo krūtimi. Šiaip ar taip, iki 3 mėnesio aukso koncentracija normalizuojasi.
- Vos gimę moka plaukti. Visi mes gimstame mokėdami plaukti. Tik jei šis gebėjimas neįtvirtinamas, maždaug 3-6 mėnesiais jis išnyksta ir plaukti bei nardyti tenka mokytis iš naujo.
- Kvėpuoti ir ryti gali tuo pačiu metu. Tai išties neįtikėtinas gebėjimas! Šiuo požiūriu naujagimiai net primena gyvūnus. Deja, sulaukę maždaug 9 mėnesių kūdikiai jį praranda. Iki septynių mėnesių kūdikiai gali tuo pat metu kvėpuoti ir nuryti.
- Paguldyti ant nugaros galvą nusuką į kairę. Mokslininkai nustatė, kad net 85 proc. naujagimių, paguldyti ant nugaros, galvą nusuka būtent į kairę. Šis įprotis ima nykti tik sulaukus 4-5 mėnesių.
- Kūdikiai turi akcentą! Dar įdomu tai, kad kūdikiai verkia su konkrečios kalbos akcentu. Šitai paaiškėjo išklausius 60-ies kūdikių verksmo įrašus. Pusė jų buvo gimę prancūzų, kita pusė - vokiečių šeimose. Taigi, kūdikių verksmo „melodija“, pasirodo, atitinka intonaciją tos kalbos, kuria kalba jų tėvai.
- Kartais miega atsimerkę. Tikrai nereikia išsigąsti, pamačius kūdikį, miegantį primerktomis akimis. Tai visiškai normalu. Kai jis sulauks maždaug pusės metų, su tokiu reiškinius susidurti nebeteks.
- Maždaug šešių mėnesių kūdikiai supranta, kad kiekvienas objektas yra unikalus.
- Daugumą ką tik gimusių kūdikių.. triukšmas, toks kaip.. veikiančio siurblio garsas, ar bėgantis iš čiaupo vanduo ir pan.. veikia raminančiai.
- Keturi iš dešimties kūdikių gimsta turėdami bent vieną apgamą ar kitą įgimtą žymę.