Nors apie Europos Sąjungą žiniasklaida kalba daug, ne visada lengva suprasti, kodėl ir kaip Europoje priimami tam tikri sprendimai. Vis dėlto aišku, kad tie sprendimai turi įtakos kasdieniam mūsų gyvenimui. Europos Komisija sukūrė specialią vaikams ir paaugliams skirtą interneto svetainę „Vaikų kampelis“.
Dabar vaikai iš visos Europos ir kitų žemynų galės internetu žaisti, atsakinėti į viktorinų klausimus ir rasti informacijos apie Europos Sąjungą ir jai priklausančias šalis. „Vaikų kampelį“ sudaro trys dalys: pirmoji skiltis - „ES žaidimai ir viktorinos“, kurioje 6-16 m. vaikai ir paaugliai gali žaisti nuotaikingus šviečiamuosius žaidimus, kuriuos sukūrė EK ir kitos ES institucijos.
Šioje interneto svetainėje vaikai gali žaisti savo gimtąja kalba, tiksliau - bet kuria iš 22 ES kalbų. „Vaikų kampelis“ susietas ir su anksčiau sukurta interneto svetaine „Mokytojų kampelis“, kurioje pateiktą medžiagą mokytojai gali naudoti dėstydami mokiniams apie Europos Sąjungą.
Kas yra Europos Sąjunga?
Kas yra Europos Sąjunga? Ji yra Europos t. y. ji yra Europoje. Ji yra sąjunga t. y. ji jungia šalis ir žmones.
Europa - mūsų žemynas. Europa yra vienas iš pasaulio žemynų. Europoje yra daugiau kaip 700 mln., iš jų 500 mln. gyvena Europos Sąjungoje. Ji driekiasi nuo Arkties vandenyno šiaurėje ir nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Uralo kalnų rytuose.
Europa - mūsų istorija
Mus, europiečius, sieja ne tik tas pats žemynas, bet ir bendra istorija. Europos šalyse visais laikais plito naujoviška gyvensena, mąstysena ir įsitikinimai. Tai suformavo mūsų dabartines nuostatas ir elgesį. Pažymėtina, kad Europos kultūrai didelės įtakos padarė Senovės Graikija ir Roma.
Kalbos
Palyginus Europoje vartojamas kalbas matyti, kad mūsų kalbos ir senovės graikų ir lotynų kalbos turi daug bendrašaknių žodžių. Pavyzdžiai: Europa ir demokratija (graikų k.) arba įvairiomis Europos kalbomis „union“ (sąjunga) ir lotyniškas žodis „unio“.
Menas ir kultūra
Per amžius nauji muzikos, architektūros ir literatūros stiliai teikė įkvėpimo visos Europos menininkams. Pavyzdžiai: gotikinės bažnyčios Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje arba Vokietijos, Italijos, Austrijos ir britų kompozitorių sukurta klasikinė muzika. Mocartų šeima (Volfgangas Amadėjus, jo tėvas Leopoldas ir sesuo Nanerlė) ne kartą gastroliavo po Europą.
Europos karai
Deja, Europa garsi ne tik dideliais pasiekimais, kuriais galime didžiuotis. Per visą istoriją Europos tautos vienos su kitomis nuožmiai kovojo. XX a. šiame žemyne kilo ir išplito du karai, į kuriuos įsitraukė daugelis pasaulio šalių. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui europiečiai susimąstė: Ar galima ką nors padaryti, kad ši siaubinga istorija nebepasikartotų? Ar europiečiai, užuot vieni su kitais kariavę, pagaliau išmoks dirbti kartu? Pažiūrėkime, kaip įvykiai klostėsi vėliau. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui Varšuvoje buvo sugriauti beveik visi pastatai.
Europos Sąjungos pradžia
Norint išvengti karo reikia dirbti drauge. Pirmas žingsnis - pradėti bendrai kontroliuoti karui reikalingus išteklius: ginklų gamybai naudojamą plieną ir gamykloms bei transportui reikalingą energiją. Štai kodėl šešios Europos šalys (Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija) susitarė sujungti savo anglių ir plieno pramonę. Jos įsteigė Europos anglių ir plieno bendriją. 1951 m. Paryžiuje pasirašyta Europos anglių ir plieno bendrijos sutartis.
Šešios šalys taip gerai sutarė, kad nusprendė žengti dar vieną žingsnį - taip buvo įkurta Europos ekonominė bendrija (EEB). Pagrindinis sumanymas buvo sukurti bendrą rinką. Taip siekta panaikinti visas nacionalines kliūtis laisvajai prekybai, pavyzdžiui, patikras kertant sienas ir muitus - lyg Europa būtų viena šalis. Todėl nuspręsta EEB pavadinti kitaip - Europos Sąjunga. Metams bėgant prie EEB prisijungė vis daugiau šalių. Jos ėmė bendradarbiauti daugelyje kitų sričių, siekdamos, pavyzdžiui, saugoti aplinką ir visoje Europoje nutiesti geresnius kelius bei geležinkelius.
1985 m. Europos ekonominė bendrija patvirtino Europos vėliavą. 1999 m. pastatytas Zundo (Øresund) tiltas jungia Daniją su Švedija. Nebeliko geležinės uždangos, dirbtinai skyrusios rytinę ir vakarinę Europos dalis. 1989 m. Vidurio ir Rytų Europos šalys išsilaisvino iš komunistinių režimų. Laisvę atgavusios šalys reformavo savo įstatymus bei ekonomiką ir įstojo į ES. Dabar ES priklauso 28 valstybės narės.
Ką Europos Sąjunga daro šiandien
ES siekia pagerinti visų mūsų gyvenimą. Pateikiame keletą pavyzdžių. Dabar daug ES šalių naudoja bendrą valiutą - eurą. Anksčiau kiekviena Europos valstybė turėjo savo valiutą. ES piliečiai gali gyventi ir dirbti bet kurioje pasirinktoje ES valstybėje. Per tarptautines derybas dėl klimato kaitos Europos Sąjunga laikosi bendros pozicijos.
Kai kuriems Europos regionams reikia pinigų naujiems keliams ir geležinkeliams tiesti, kitur daug žmonių ieško darbo. ES skiria finansavimą konkretiems projektams, kad būtų patenkinti šie poreikiai. ES padeda kitoms šalims gerinti mokyklas, ligonines ir socialinę apsaugą. Ši pagalba buvo naudinga Lidai ir Alinai iš Moldovos. Kur konkurencija nepakankama, ES įsikiša tiesiogiai. Pavyzdžiui, dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos veiksmų skambinti mobiliuoju telefonu užsienyje pasidarė pigiau. ES vykdo veiklą net kosmosevaldo palydovus, kurie padeda sumaniau orientuotis važiuojant automobiliu ir padidina skrydžių saugumą.
Kaip ES priima sprendimus
Turbūt galite įsivaizduoti, kad organizuojant ES darbą prireikia daugelio žmonių pastangų. Tad kas už ką atsako? Europos Komisiją sudaro 28 Komisijos nariai - po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Jie sprendžia, kas būtų geriausia ES kaip visumai. Jie siūlo teisės aktus ir užtikrina, kad būtų laikomasi ES sutarčių.
Europos Parlamentas atstovauja visiems ES žmonėms. Kas penkerius metus rengiami Parlamento narių rinkimai. Balsavimo teisę turi visi suaugę ES piliečiai. Europos Parlamentas drauge su Taryba aptaria naujus ES teisės aktus ir priima dėl jų sprendimus. ES valstybių narių ministrai susitinka Taryboje aptarti ES klausimų, priimti sprendimų ir teisės aktų. Europos Vadovų Tarybos susitikimuose visi ES šalių vadovai (prezidentai, ministrai pirmininkai arba kancleriai) drauge nustato bendrą Europos strategiją.
Teisingumo Teismas užtikrina, kad visos ES šalys laikytųsi jų priimtų teisės aktų. Be to, Teismas tikrina, ar šiais teisės aktais nepažeidžiamos pagrindinės teisės, pavyzdžiui, žodžio ir spaudos laisvė. Europos Audito Rūmai tikrina, ar Europos Sąjungos biudžeto lėšos buvo tinkamai panaudotos. Europos Sąjungos valstybės narėsEuropos Sąjungą sudaro 28 valstybės narės.
ES projektai Lietuvoje
Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai pradeda aktyvų projekto, skirto Lietuvos moksleivius supažindinti su Europos Parlamento (EP) veikla, etapą. LTI kartu su Teisingumo ministerija siekia moksleivius paskatinti domėtis EP veikla, pagerinti Lietuvos moksleivių žinias apie šią svarbią Europos Sąjungos instituciją.
Projektas suskirstytas į dvi dalis - mokymus bei dirbtuves pačiose mokyklose ir moksleivių žinių konkursą, kur mokyklos varžysis tarpusavyje. Moksleiviams bus pristatytos temos apie EP kompetenciją ir politines grupes Europos Parlamente, Europos vertybes ir identitetą, taip pat apie EP veiklą užtikrinant žmogaus teises. LTI mokslininkai, kurie patraukliai moksleiviams pristatys svarbiausias žinias apie vieną pagrindinių ES institucijų. Kiekvienoje mokykloje vyks 3 mokymų ir dirbtuvių sesijos, kurių metu bus galima interaktyviai ir įdomiai sužinoti EP funkcijas, taip pat patikrinti savo iš anksto susidarytą nuomonę, suprasti ir užduoti moksleivius dominančius klausimus.
„Neretai susiduriame su tokia situacija, kai visos veiklos moksleiviams yra koncentruojamos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl šį kartą stengėmės pasiekti atokesnius kampelius. Projekto koordinatorė LTI darbuotoja Milda Kaminskaitė sako, kad projekto mokymų ir dirbtuvių temos buvo parinktos atsižvelgiant į mokyklos kursą, moksleivių interesus, svarbą tolimesniam žinių apie ES valdymo struktūras gilinimui ir skatinimui jas plėsti. ES iš dalies finansuojamas projektas prasidėjo 2016 m. spalį ir vyks iki 2017 kovą vyksiančios moksleivių kelionės į EP. Šių metų birželio 4 dieną Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), pagal kurią bus pradedamas vykdyti strateginės svarbos projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“.
„Socialinė atskirtis iki šiol yra opi problema Lietuvoje“, - sako ESFA projektų komandos vadovė Gražina Gripinskienė. Mažamečiai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, ne visuomet gali lankyti darželius ar kitas ugdymo įstaigas, jeigu šeimose sunku užtikrinti palydą ar transportą iki ugdymo vietos bei kitas jų lavinimui būtinas priemones. Projektas įgyvendinamas Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Tema „Europos Sąjunga“ skirta 7-8 klasių mokiniams išsiaiškinti Europos Sąjungos (ES) susikūrimo priežastis, sužinoti apie jos plėtrą, svarbiausias institucijas, simbolius, valiutą.
Naudodamiesi geografinės informacijos šaltiniais mokiniai nagrinės ES regioninę politiką, Lietuvos narystės ES ypatumus, mokysis nurodyti bei vertinti svarbiausias Europos Sąjungoje kylančias socialines ir ekonomines problemas, ieškos problemų spendimo būdų. Mokiniai sukurs informacinį pranešimą mokyklos renginiui apie narystės Europos Sąjungoje naudą ir pokyčius Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Papasakos, kaip pasikeitė žmonių gyvenimas Lietuvoje, kai ji tapo ES nare. Ši kūrybinė užduotis skirta ugdyti mokinių kūrybiškumą ir gebėjimą naudotis sukauptomis žiniomis, ieškoti naujos informacijos.
Panašus:
- Helovino Kilmė Europoje ir Lietuvoje: Atraskite Senovines Tradicijas ir Šiuolaikines Šventės Paslaptis!
- Nepraleiskite! Europos Kalbų Diena Socialinių Globos Namuose – Spalvingi Renginiai ir Įspūdžiai
- Neįtikėtinos Pavelo Globos prognozės Europai ir pasauliui – sužinokite, kas laukia mūsų ateityje!
- Europos Sąjungos Teisės Aktai Dėl Globos: Viskas, Ką Turite Žinoti!
- Naujagimio svorio kritimas: ką žinoti apie priežastis, normą ir pavojingus signalus!
- Nepraleiskite! Šilčiausi Sveikinimai Gimtadienio Proga ir Įkvepiantys Linkėjimai