Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Sušilus orams ir vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje, didėja rizika susidurti su erkėmis. Tai maži, bet itin pavojingi parazitai, galintys perduoti sunkias ligas. Viena iš rimčiausių per erkės įkandimą plintančių ligų - erkinis encefalitas (EE).

Erkinis encefalitas (EE) - tai erkinio encefalito viruso (EEV) sukeliama infekcinė liga, galinti pažeisti galvos smegenų dangalus, smegenis ir periferinius nervus, taip pat sukelti ilgalaikius liekamuosius reiškinius, invalidumą. Ši virusinė infekcija gali sukelti smegenų ar smegenų dangalų uždegimą ir sukelti ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Ankstyvas ligos atpažinimas yra itin svarbus, todėl šiame straipsnyje aptarsime, kokie būna erkinio encefalito simptomai, kaip jie kinta priklausomai nuo ligos stadijos, ir kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Erkinis encefalitas - tai sunki virusinė infekcija, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV). Šis virusas priklauso flavivirusų grupei ir plinta daugiausia per užsikrėtusių erkių įkandimus. Liga pažeidžia centrinę nervų sistemą - smegenis ir/arba smegenų dangalus, sukeldama uždegiminius procesus, kurie gali turėti sunkių neurologinių pasekmių.

Virusas į žmogaus organizmą patenka per erkės seiles, dažniausiai įkandimo metu. Rečiau užsikrėsti galima per nepasterizuotus ožkos, avies ar karvės pieno produktus, jei gyvūnas buvo užsikrėtęs. Visgi didžioji dalis atvejų susiję būtent su erkėmis, todėl profilaktika ir žinojimas apie ligą - itin svarbūs.

Nors ne visi užsikrėtusieji suserga sunkia forma, liga gali progresuoti labai greitai, o kai kuriais atvejais sukelti ilgalaikius padarinius - atminties sutrikimus, koordinacijos problemas, net paralyžių ar darbingumo praradimą. Būtent dėl to ypač svarbu žinoti, kokie simptomai gali rodyti šią ligą, kaip ji vystosi ir kaip nustatomas erkinis encefalitas.

Erkinis encefalitas (EE) yra sunki virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV), priklausantis Flaviviridae šeimai. Virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą, sukeldamas smegenų uždegimą (encefalitą) arba smegenų dangalų uždegimą (meningitą). Liga plinta per užsikrėtusių erkių įkandimus, rečiau - per nepasterizuotą užkrėstą pieną ar pieno produktus.

Užsikrėsti galima įkandus Ixodes ricinus erkei, taip pat vartojant termiškai neapdorotą užsikrėtusių gyvulių pieną ir jo produktus. Erkiniu encefalitu užsikrečiama įsisiurbus erkei. Europoje ir Lietuvoje šį virusą dažniausiai platina Ixodes ricinus erkės. Jos randamos visuose Lietuvos rajonuose. Verta paminėti, kad tokia liga galima užsikrėsti ir vartojant termiškai neapdorotą pieną arba jo produktus.

Lietuva pagal sergamumo rodiklius yra tarp Europos šalių, kuriose sergamumas erkiniu encefalitu yra didžiausias. Erkinis encefalitas - šios ligos Lietuvoje bijo beveik kiekvienas, nes mūsų šalis patenka į didžiausios Europoje erkinio enfefalito rizikos zoną kartu su Slovėnija ir Vokietija. 2019 metais iš 711 užsikrėtusiųjų Lietuvoje mirė net 6 asmenys, 2020 metais ši pavojinga liga nusinešė 3 gyvybes.

Erkinio Encefalito Simptomai ir Eiga

Erkinio encefalito simptomai paprastai išryškėja ne iš karto po erkės įkandimo - inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) dažniausiai trunka nuo 7 iki 14 dienų, bet gali varijuoti nuo 4 iki 28 dienų. Erkinio encefalito simptomai pasireiškia po inkubacinio periodo, trunkančio 2-28 dienas. Liga dažniausiai vystosi dviem etapais - kiekvienas jų pasižymi skirtingais požymiais. Ligos eiga iki 87 proc. atvejų būna dvibangė.

I fazė

Pirmoji ligos fazė dažnai primena gripą ar kitą virusinę infekciją. Pirmajai ligos fazei būdingi klinikiniai požymiai - leukopenija ir trombocitopenija. Juos sukelia erkinio encefalito viruso plitimas į kaulų čiulpus ir dėl šios priežasties atsiradęs trumpalaikis jų funkcijos slopinimas. Ši fazė trunka apie 2-7 dienas, po to gali sekti pagerėjimo periodas. Po pirmosios bangos pasireiškia „tariamo pagerėjimo“ epizodas. Jis gali tęstis nuo 1 iki 33 dienų, tačiau dažniausiai trunka 5-8 dienas.

Dažniausi simptomai:

  • Aukšta temperatūra (iki 39 °C)
  • Galvos skausmas
  • Raumenų ir sąnarių skausmai
  • Nuovargis, silpnumas
  • Pykinimas, apetito stoka

Daugeliui užsikrėtusiųjų liga šiame etape sustoja ir tolesnių komplikacijų neišsivysto, tačiau apie trečdalis pacientų patenka į antrąją - pavojingesnę - fazę.

II fazė

Antroji ligos fazė rodo, kad virusas jau paveikė centrinę nervų sistemą. Po šio periodo, neįveikus ligos, prasideda antroji ligos banga.

Galimi požymiai:

  • Stiprus, ilgai trunkantis galvos skausmas
  • Kaklo sustingimas, gali būti sunku palenkti galvą
  • Šviesos baimė (fotofobija)
  • Sąmonės sutrikimai - nuo mieguistumo iki sąmonės praradimo
  • Pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai
  • Rankų ar kojų silpnumas, paralyžius
  • Traukuliai
  • Vėmimas, pykinimas

Simptomai gali būti labai įvairūs - kai kuriems jie pasireiškia lengva forma, kitiems - sunkiai ir ilgai. Vaikai dažniau serga lengvesne forma, o vyresnio amžiaus asmenims liga gali būti itin sunki ir komplikuota.

Jei organizmui pačiam nepavyksta kovoti su infekcija, liga pereina į antrą fazę, kai atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų. „Dažniausia - meningoencefalitinė forma, kurios metu ligonis vėl sukarščiuoja, atsiranda smegenų dirginimo požymių: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas bei encefalito požymiai - sąmonės, pusiausvyros ir kordinacijos sutrikimai, tremoras, rečiau pasireiškia galvos nervų pažeidimas, negalėjimas kalbėti ar kalbos nesuvokimas“, - vardijo infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone ir pridūrė, jog encefalomielito atveju dar prisideda paralyžiai, parezės, šakneliniai skausmai, dubens organų funkcijos sutrikimai.

Svarbu žinoti, kad šios ligos simptomai gali būti painiojami su kitomis infekcinėmis ar neurologinėmis ligomis, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir atlikti būtinus tyrimus, kad būtų nustatyta, ar tai tikrai erkinis encefalitas.

Kaip Nustatomas Erkinis Encefalitas?

Kadangi erkinis encefalitas pradžioje gali būti painiojamas su daugeliu kitų virusinių infekcijų, labai svarbu atlikti tyrimus kuo anksčiau. Tinkama diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą, stebėjimą ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Diagnozavimas grindžiamas tiek klinikiniais požymiais, tiek laboratoriniais tyrimais.

Erkinio encefalito diagnostika remiasi erkinio encefalito M ir G klasės imunoglobulinų (IgM ir IgG) nustatymu serume. IgM klasės antikūnai gali būti aptinkami praėjus 2-3 savaitėms, o IgG klasės antikūnai - praėjus 3-4 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Serume rasti IgM klasės antikūnai rodo ūmią erkinio encefalito infekciją, IgG klasės antikūnai - persirgtą infekciją arba pasiskiepijimą nuo erkinio encefalito. Erkinio encefalito povakcininių IgG antikūnų tyrimas - vienintelis tyrimas, kuriuo galima nustatyti, ar susidarė pakankamas imunitetas erkiniam encefalitui po vakcinacijos.

Erkinio encefalito diagnozę turėtų nustatyti tik kvalifikuoti medicinos specialistai (infekcinių ligų gydytojai arba neurologai), nes tai - gana sudėtingas procesas.

Taigi, kaip nustatomas erkinis encefalitas?

  • Gydytojo apžiūra ir ligos istorija: Pirmiausia gydytojas įvertina paciento simptomus ir pasiteirauja apie galimus kontaktus su erkėmis - ar žmogus pastaruoju metu lankėsi miškuose, pievose, ar pastebėjo erkės įkandimą.
  • Laboratoriniai tyrimai: Erkinio encefalito tyrimas remiasi erkinio encefalito M ir G klasės imunoglobulinų (IgM ir IgG) nustatymu serume. IgM antikūnai pradeda gamintis nuo 3-5 ligos dienos ir gali išlikti organizme iki 2-3 mėnesių. IgG antikūnai pasirodo vėliau, nuo 7-10 ligos dienos ir gali išlikti visą gyvenimą.
  • Smegenų skysčio tyrimas: Jei yra neurologinių simptomų, gali būti atliekama liumbalinė punkcija - paimamas smegenų skystis. Tačiau šis tyrimas sudėtingas, todėl atliekamas rečiau.
  • Vaizdiniai tyrimai: Kai kuriais atvejais gali būti atliekami galvos smegenų vaizdiniai tyrimai - magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), ypač jei įtariamas sunkus encefalitas ar kitos komplikacijos. Šie tyrimai padeda įvertinti smegenų būklę ir atmesti kitas galimas diagnozes.
  • Kiti tyrimai: Kai kuriais atvejais, norint atmesti kitas infekcijas (pavyzdžiui, Laimo ligą), atliekami papildomi tyrimai. Tai padeda tiksliai nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamą gydymą.

Svarbu pažymėti, kad kuo anksčiau atliekami tyrimai, tuo didesnė tikimybė tinkamai ją valdyti. Todėl pastebėjus pirmuosius simptomus ar po erkės įkandimo pajutus blogą savijautą, svarbu nedelsti ir kreiptis į medikus.

Ką Daryti Nustačius Ligą?

Nustačius erkinį encefalitą, labai svarbu imtis tinkamų priemonių paciento būklei stabilizuoti ir užkirsti kelią komplikacijoms. Kadangi tai virusinė liga, specifinio antivirusinio gydymo nuo erkinio encefalito kol kas nėra - gydymas daugiausia yra simptominis ir palaikomasis, priklausantis nuo ligos formos ir sunkumo.

Nėra specifinio šios ligos gydymo. Gydomi erkinio encefalito simptomai: traukuliai, smegenų edema (patinimas) ir spaudimas. Pacientui skiriama raminamųjų vaistų, taip pat vaistų nuo skausmo ir uždegimo. Jeigu sutrinka kvėpavimas, prijungiamas dirbtinio kvėpavimo aparatas. Pasireiškus rijimo sutrikimams, pacientas maitinamas per zondą. Po ūminio periodo taikoma reabilitacija.

Pacientai, kuriems pasireiškia antrosios fazės simptomai (ypač neurologiniai), paprastai yra hospitalizuojami. Stacionare užtikrinamas nuolatinis būklės stebėjimas ir reikalinga pagalba. Gydymo tikslas - palengvinti simptomus, apsaugoti gyvybines funkcijas ir išvengti komplikacijų.

Pasibaigus ūminei ligos fazei, atsigavimas dažniausiai trunka dar keletą savaičių ar net mėnesių. Ir nors dauguma žmonių pasveiksta visiškai, daliai (ypač vyresnio amžiaus pacientams ar sirgusiems sunkia forma) gali likti ilgalaikių neurologinių padarinių: judėjimo sutrikimų, dalinis paralyžius ar pažinimo funkcijų sutrikimai. Tokiais atvejais svarbus nuolatinis gydytojų stebėjimas ir pagalba prisitaikant prie pasikeitusios sveikatos būklės. Tačiau pacientams, persirgusiems erkinio encefalito forma, imunitetas susidaro visam gyvenimui.

Erkinis encefalitas gali reikalauti skirtingos gydymo trukmės, priklausomai nuo paciento būklės, ligos sunkumo ir kitų individualių veiksnių. Gydymas gali trukti nuo kelių dienų / savaičių iki kelių mėnesių.

Erkinio Encefalito Pasekmes ir Komplikacijos

Erkinis encefalitas gali sukelti rimtus liekamuosius reiškinius, tokius kaip vienos kūno pusės nusilpimas, rijimo ir kalbos sutrikimai. Pavyzdžiui, kineziterapija svarbi pusiausvyrai, koordinacijai, eisenai. Smulkiajai motorikai atkurti gali būti pasitelkiama ergoterapija. Kompresinė terapija padeda gerinti bendrą kraujotaką. Svarbu pastebėti, kad kiekvienu atveju reabilitacija po erkinio encefalito gali būti skirtinga.

Mirštamumas nuo EE Europoje siekia 1-2 proc. Tačiau net 26-40 proc. persirgusiųjų erkiniu encefalitu turi liekamųjų reiškinių. Sunkiais atvejais, pasak gydytojos, gali atsirasti parezės ir paralyžiai, drebėjimas, pusiausvyros, psichikos sutrikimai, susilpnėjusi klausa. Lengvesniais atvejais atsiranda gyvenimo kokybės ir darbingumo problemų: sutrinka atmintis, dėmesys, miegas. Gali varginti dirglumas, emocinis labilumas, dažni galvos skausmai.

Erkinis encefalitas yra grėsminga liga, kadangi virusas veikia smegenis ir nervų sistemą. Erkinio encefalito komplikacijos gali būti skirtingo sunkumo ir trukmės. Suaugusiųjų mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5-2 proc., o ilgalaikių sunkių liekamųjų reiškinių (paralyžių, parezių, traukulių, koordinacijos, pusiausvyros sutrikimų ir kt.) dažnis yra iki 8,5 proc. Vidutinio sunkumo liekamųjų reiškinių (galvos skausmų, dėmesio, atminties, miego sutrikimų ir kt.) dažnis yra apie 20 proc.

Prevencija: Kaip Apsisaugoti Nuo Erkių?

Kadangi erkinis encefalitas yra virusinė liga, kuriai nėra specifinio gydymo, svarbiausias būdas apsisaugoti - prevencija. Yra keletas pagrindinių priemonių, padedančių sumažinti riziką užsikrėsti: vakcinacija, tinkama elgsena gamtoje bei apsauga nuo erkių.

Pasak gydytojos, profilaktika nuo erkinio encefalito yra dvejopa. Svarbiausia profilaktikos priemonė - skiepai nuo erkinio encefalito.

Skiepai

Pati efektyviausia ir patikimiausia priemonė nuo erkinio encefalito - vakcina. Vakcinuotis rekomenduojama visiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, gyvena ar dirba endeminėse teritorijose. Vakcinacija rekomenduojama tiek suaugusiems, tiek vaikams nuo maždaug vienerių metų amžiaus. Tai - saugus ir moksliškai pagrįstas būdas išvengti sunkios ligos.

Vakcina nuo erkinio encefalito - vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė“, - pabrėžė infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.

Skiepytis geriausia šaltuoju metų laikotarpiu, kad imunitetas spėtų susiformuoti iki vasaros. Vakcinuotis rekomenduojama neprasidėjus erkių aktyvumo sezonui: žiemą ar ankstyvą pavasarį. Skiepytis niekada nevėlu. Bet kuriuo metų laiku pradėta vakcinacijos schema yra veiksmingesnė nei nesiskiepijimas, ir, žinoma, bendrosios profilaktikos priemonės.

Skiepijimo schema paprastai susideda iš trijų dozių:

  • Pirmoji ir antroji dozė - kelių mėnesių intervalu
  • Trečioji (stiprinamoji) - po 5-12 mėnesių nuo antrosios
  • Vėliau kas 3-5 metus - revakcinacija, kad apsauga išliktų veiksminga

Laikinas imunitetas susidaro po dviejų vakcinacijos dozių, tačiau ilgalaikiam atsakui svarbu suleisti trečią dozę ir laiku revakcinuotis. Pirmąkart revakcinacija atliekama po 3 metų, vėliau - kas 5 metus“, - paaiškino gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.

Egzistuoja įprastinė vakcinavimo schema, kuomet antroji dozė suleidžiama praėjus 1-3 mėn. po pirmosios, o trečioji - 5-12 mėn. po antrosios. Pagreitinta schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam prasidėjus, tada antroji dozė suleidžiama praėjus 7-14 d. po pirmosios dozės, o trečioji - praėjus 5-12 mėn. po antrosios.

Skiepai nuo erkinio encefalito šalutines reakcijas sukelia retai. Dažnai jos būna lengvos ir greitai praeina. Vaikams daugeliu atvejų pasireiškia silpni šalutiniai požymiai, pavyzdžiui, skausmas injekcijos vietoje, paraudimas arba galvos skausmas. Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems.

Skiepyti negalima, jei vaikui ar suaugusiajam pasireiškė alergija bet kuriai vakcinos veikliajai arba pagalbinei medžiagai (vakcinų nuo erkinio encefalito gamybai naudojami formaldehidas arba protamino sulfatas, antibiotikai neomicinas ir gentamicinas). Nepatartina skiepytis, jei asmuo yra alergiškas kiaušinio baltymui arba febriliai karščiuoja.

Nepageidaujami reiškiniai skiepijant vakcina nuo erkinio encefalito yra reti. Dažniausiai pasitaiko karščiavimas, trunkantis iki 24 val., rečiau - paraudimas ar sukietėjimas vakcinacijos vietoje. Dar rečiau, anot specialistės, pasitaiko bėrimai, sunkesnis kvėpavimas, patinęs veidas ar gerklė. Vienu metu galima skiepytis ir kitomis vakcinomis į skirtingas kūno vietas.

Erkinio encefalito skiepas vaikams yra saugus ir rekomenduojamas nuo vienerių metų amžiaus.

Apsauga nuo Erkių

Jei dažnai lankotės miškuose, parkuose, pievose ar sodybose, būtina žinoti, kaip elgtis, kad išvengtumėte erkės įkandimo:

  • Dėvėkite šviesius, ilgomis rankovėmis rūbus ir kelnes
  • Kelnės sukiškite į kojines, avėkite uždarą avalynę
  • Naudokite repelentus nuo erkių (purškalus, losjonus)
  • Grįžę iš gamtos - kruopščiai apžiūrėkite kūną ir rūbus, ypač pažastis, kirkšnis, kaklą, galvos odą

Kitos bendrosios profilaktikos priemonės: tinkama apranga ir nariuotakojus atbaidančios medžiagos - repelentai. Kadangi viruso yra erkių seilių liaukose, jis perduodamas žmogui iškart, kai tik ji įsisega, todėl odos apžiūrėjimas ir erkių nurinkimas, priešingai nei Laimo ligos atveju, anot jos, nėra efektyvi profilaktikos priemonė.

Greita Reakcija į Erkės Įkandimą

Pastebėjus įsisiurbusią erkę - ją reikėtų kuo greičiau pašalinti. Tai galima padaryti pincetu ar specialiu erkės traukikliu. Pašalinus erkę, žaizdelę būtina dezinfekuoti. Net jei erkė pašalinta anksti, būtina stebėti savo savijautą artimiausias kelias savaites. Jei atsiranda karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai ar kiti į gripą panašūs požymiai - nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Pirmiausia, kaip patarė infekcinių ligų gydytoja, būtina kuo greičiau pašalinti erkę ir dezinfekuoti pažeistą vietą. Galima vietinė alerginė reakcija - paraudimas. Savo sveikatos būklę patariama sekti visą inkubacinį periodą, t. y. apie mėnesį, o atsiradus klinikiniams simptomams, tokiems kaip karščiavimas, pykinimas, vėmimas, gripoidinis sindromas ar sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.

„Neatmeskite ir galimybės užsikrėsti Laimo liga bei stebėkite, ar nesiformuoja migruojanti eritema - iš centro besiplečiantis žiedas. Atsiradus ligos simptomų ar nežinant, kaip elgtis po erkės įsisegimo, būtinai konsultuokitės su šeimos gydytoju ar gydytoju infektologu, kurie patars, kaip elgtis vienu ar kitu atveju“, - teigė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.

Kada kreiptis į šeimos gydytoją?

Įsisiurbė erkė - kada kreiptis į šeimos gydytoją?

Jeigu pajutote nerimą keliančius ligos simptomus, pas mus taip pat galite atlikti erkinio encefalito tyrimus.

Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka maždaug nuo kovo iki lapkričio pabaigos, kai aplinkos temperatūra siekia 5-7 laipsnius šilumos, tačiau, esant klimato atšilimui, situacija pamažu keičiasi ir aktyvumas didėja.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: