Vienišumas - viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų, o pastaraisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas būtent vyrų vienišumui, vadinamam vienišų vyrų epidemija. Sociologiniai tyrimai rodo, kad vyrai vis dažniau susiduria su socialine izoliacija, emociniais sunkumais ir iššūkiais mezgant ilgalaikius santykius. Vienišų vyrų fenomenas tapo viena aktualiausių žiniasklaidos, akademinių tyrimų ir kasdienių pokalbių temų.
Tačiau šis reiškinys kelia svarbų klausimą: kodėl vyrų vienišumas lyginamas su epidemija, o vienišos moterys ilgą laiką buvo tildomos ir stigmatizuojamos „senmergės“ etikete? Jei didžioji visuomenės dalis yra heteroseksuali, logiška manyti, kad vienišų vyrų ir moterų turėtų būti po lygiai. Vis dėlto moterų vienišumas nesulaukia tokio paties dėmesio ir dramatizavimo kaip vyrų. Kodėl turime tokią situaciją? Kiek visuomenės normos ir lūkesčiai prisideda prie moterų ir vyrų vertinimo?
„Senmergės“ arba spinster konceptas
„Senmergės“ arba spinster konceptas atsirado kaip konstruktas, susijęs su santuokos institucine svarba moters gyvenime. Viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais tradiciškai moterų gyvenimo pasirinkimai buvo griežtai apibrėžti veikimu šeimoje - santuoka, vaikų gimdymu ir rūpinimusi jais ir vyresniaisiais šeimos nariais, buitimi ir visu vidiniu šeimos gyvenimu. Kitaip tariant, apsiribojo socialinės ir tiesioginės reprodukcijos atlikimu. Tos, kurios nesukūrė šeimos, dažnai būdavo laikomos „nenaudingomis“ reprodukcijos požiūriu, todėl socialiai neįprastomis.
Anglų kalbos žodis spinster iš pradžių reiškė verpėją, nes vienas iš nedaugelio galimų nesusituokusių moterų užsiėmimų buvo verpti siūlus. Laikui bėgant šis žodis įgavo neigiamą atspalvį ir pradėjo reikšti vyresnes nesusituokusias moteris, kurios neatitiko visuomenės lūkesčių socialinės ir tiesioginės reprodukcijos požiūriu. XIX ir XX a. Šiandieniniame Vakarų pasaulyje sutuoktinio turėjimas gali reikšti ne tik saugumą, bet ir papildomą neapmokamą darbą namuose, emocinį išsekimą, laiką, skiriamą ne sau, o kitiems, pervargimą, vaikų auginimą ir dažnai nepaminimą visos šeimos priežiūrą be atostogų.
Tyrimai rodo, kad vyrai mažiau įsitraukia į neapmokamą rūpybą ir rečiau naudojasi šeimos atostogomis nei moterys. ES daugiau nei pusė (56 %) moterų, turinčių vaikų iki 12 metų, kasdien bent 5 valandas rūpinasi savo vaikais, o iš vyrų tokią priežiūrą atlieka tik kas trečias (26 %). Šiuolaikinės galimybės (nors vis dar gyvename patriarchate) leidžia moterims, kurios nebenori gyventi kaip jų mamos ir močiutės, rinktis gyventi taip, kaip jos pačios nori. Neretai tai gali reikšti gyvenimą nesukūrus partnerystės su vyru.
Tai nereiškia, kad heteroseksualios moterys atsisako kurti santykius su absoliučiai visais vyrais. Tai reiškia, kad moterys pagaliau gali rinktis, su kuriais vyrais nori kurti santykius ir su kuriais - ne. Su kuriais vyrais nori eiti į pasimatymą, su kuriais - ne. Kad gali pačios pakviesti į pasimatymą ar šokti, o nebebūti tik sutinkančiosios (kartais ir iš mandagumo) arba atsisakančiosios vietoje. Beje, ar teko pastebėti, kad merginos beveik visada gražiai atsakys / atrašys arba bent jau ignoruos joms nepatinkančius vaikinus, o vaikinai, negavę teigiamo atsako, neretai puola įžeidinėti merginas?
Vakarietiškame pasaulyje vyrai turi didesnį socialinį statusą ir yra laikomi vertesniais nei moterys, todėl į jų vienišumą kreipiama daugiau dėmesio. Į vyrų vienišumą žiūrima kaip į iššūkį, kurį turėtų spręsti visuomenė ar nevyriausybinės organizacijos. Tokiu pagrindu (vienišų vyrų gelbėjimo) kuriasi ir kai kurie verslai, skirti burti būtent vyrų bendruomenes. Šiuolaikiniai vyrai keičia nusistovėjusias tradicijas ir vietoj nekonvencinio alkoholio vartojimo renkasi internetinius forumus, kuriuose buriasi tik vyrų bendruomenės, kurios paprastai būna vienalytės, heteronormatyvios ir dažnai palaikančios lyčių stereotipus.
Vyrai sumoka už buvimą bendruomenėje, o moterys dažnai tai susikuria pačios. Įvairios verslo principu paremtos vyrų bendruomenės išnaudoja esančią nišą - įveiklina vyrus, turinčius sunkumų kurti artimą ryšį. Tai nauja verslo niša kažkam užsidirbti, o vyrams susirasti draugų. Vis dėlto turbūt būtų smagu turėti draugų, kuriuos galima rasti ne tik bendruomenėje, kur moki metinę narystę. Juk apstu klubų, būrelių, savanorių susibūrimų, kur irgi galima kurti draugystes, tik dauguma jų narių - moterys.
Neseniai keli bičiuliai pasakojosi, kad labai retai susiranda naujų vyriškosios lyties draugų. Minėjo, kad jiems dažnai būna sunku kurti tarpusavio ryšį, o ir jam sukurti dažniau renkasi moteris drauges. O juk gali būti labai įkvepiančių pavyzdžių. Viena gražiausių ekrane matytų vyriškų draugysčių galėtume pavadinti draugystę tarp Igno Miškinio ekranizacijos, sukurtos pagal Rimanto Kmitos romaną „Pietinia kronikas“, pagrindinio veikėjo Rimanto ir jo geriausio draugo Mindės. Būtent per vaikinų draugystės liniją atsiskleidžia svarbiausi bręstančio jaunuolio gyvenimo momentai. Per jųdviejų santykį galima pamatyti, kaip vyrai augo, keitėsi, mokėsi spręsti konfliktus, kurti ryšį su merginomis, su kokiais iššūkiais ir džiaugsmais susidūrė, bijojo, bet išdrįso būti pažeidžiami.
Deja, kol kas dažniau gyvenime matome vyriškumo pavyzdžius kaip Lauryno Bareišos filme „Sesės“. Ekrane subtiliai ir labai realistiškai pavaizduotas vienas geriausiai atpažįstamų, tikrų, todėl itin sukrečiančių toksiško vyriškumo pavyzdžių. Apie vyrų išgyvenimus būtina kalbėti, o iššūkius spręsti. Visgi sudėtinga susitaikyti su vienišų vyrų epidemijos konceptu, kai gyvenama kultūroje, kurioje moterys vis dar jaučia pavojų patirti smurtą artimoje aplinkoje. Per praėjusius metus net 14 Lietuvos moterų buvo nužudytos savo namuose. Dauguma pavojų artimoje aplinkoje patiriančių asmenų - moterys, o dažniausiai pavojų keliantys - jų partneriai, buvę partneriai ir sūnūs.
Svarbu paminėti, kad moterys beveik niekada iki moderniųjų laikų negalėdavo sau leisti gyventi be vyro. Dažniausia tai reikšdavo senmergės etiketę, gyvenimą skurde, prastesnį socialinį statusą. Kai kurie vyrai negali patikėti, kad moterys pačios pasirenka gyventi vienos, kai vyrai yra vieni ne dėl savo pasirinkimo. Kalbantys apie vienišų vyrų epidemiją kaltina moteris: neva jos yra kaltos, kad dėl „per aukštų standartų“ vyrai lieka vieniši. Tiksliau, epidemija vadiname konceptą, kai moteris gali pasakyti „ne“ jai nepatikusiam vyrui.
Norint situaciją įvertinti iš abiejų pusių rekomenduočiau oponentams pasikalbėti su bet kuria daugiau nei metus pasimatymų ir pažinčių programėles naudojančia mergina ir sužinoti, kaip dažnai situacija pagerėtų, jeigu galimi partneriai nuoširdžiai domėtųsi ja kaip žmogumi, turinčiu jausmus, hobius, darbus, įsipareigojimus. Nė viena moteris turbūt nesiskųstų emociškai prieinamu, rūpestingu, pažeidžiamu ir jautriu partneriu. Heteroseksualių žmonių pasaulyje moterys dažnai jaučiasi nesaugiai dėl skyrybų rizikos, vyrų neištikimybės, skubinimo turėti šeimą dėl neva tiksinčio biologinio laikrodžio, susiduria su maždaug 10 metų jaunesnių partnerių ieškančiais vyrais, kurie būdami 40 metų „dar nežino, ko nori“.
Dirbant su lyčių lygybės klausimais galima matyti, kaip būtent vyrų ir jaunuolių įtraukimas į feministinius judėjimus tapo vienu iš prioritetų europinėse lyčių lygybės strategijose. Moterims tampant vis labiau emancipuotoms, kai kurie jauni vyrai nepalaiko lyčių lygybės idėjų. Vyrai ir berniukai susiduria su specifinėmis sveikatos problemomis, tokiomis kaip ankstyva mirtis dėl nelaimingų atsitikimų, savižudybių ir didesnio narkotikų bei alkoholio vartojimo. ES savižudybių rodiklis tarp vyrų yra beveik keturis kartus didesnis nei tarp moterų - vyrai sudaro 76,7 % visų savižudybių aukų.
Be to, vyrų mirtingumas nuo vėžio ES yra dviem trečdaliais didesnis nei moterų. Taip pat vyrai rečiau lankosi pas gydytojus, todėl ligos diagnozuojamos vėliau. Vyrų atotrūkis švietimo srityje taip pat yra akivaizdus - jauni vyrai akademiniais pasiekimais atsilieka nuo jaunų moterų. Iš 20 % anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių jaunuolių 11,3 % yra vyrai, o 7,7 % - moterys. Taip pat jauni vyrai rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą - 25-34 metų grupėje aukštojo mokslo siekia 37,6 % vyrų ir 48,8 % moterų.
Be to, vyrai mažai renkasi švietimo ir globos profesijas, kurios dėl lyčių stereotipų laikomos moterų veiklos sritimis, o vėliau šios profesijos yra nepakankamai vertinamos ir prasčiau apmokamos. Didesnis vyrų skaičius ir tokiose statistikos kategorijose kaip benamystė, mirtys darbo vietose bei įkalinimo įstaigose. Lyčių lygybė gali padėti vyrams jaustis geriau, gyventi ilgiau, būti sveikesniems ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Tačiau tendencijos rodo, kad jauni vyrai nebepalaiko lyčių lygybės idėjų.
Gali būti, kad kartu su vyriškų stereotipų atsisakymu tektų atsisakyti bent dalies privilegijų dėl lyties - uždirbti daugiau pinigų, naudoti fizinę galią (prieš asmenį, turintį mažiau fizinių pajėgumų), turėti aukštesnį socialinį statusą. Taigi, nenoras priimti feministinės darbotvarkės vyrų bendruomenei reiškia privilegijų išlaikymą vyrams. Svarbu paminėti, kad vyrai nėra homogeniška grupė. Aplink mus gyvena įvairaus amžiaus, rasės, etniškumo, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės vyrai.
Būdai spręsti vyrų vienišumo krizę galėtų būti nuosekli ir ilgalaikė lyčių stereotipų kaita, kokybiškas lytiškumo ugdymas mokyklose, socialinių normų keitimas. Čia svarbu pastebėti esminę skirtį socializuojant mergaites ir berniukus. Mergaitės nuo gimimo yra labiau socializuojamos ir mokomos socializuotis, būti bendruomenėje, visuomet pirmiau galvoti apie kitus nei apie save. O berniukai labiau auginami būti individualistais, jiems primetamos vertybės ir savybės, skatinančios individualumą.
Viena vertus, ant individualizmo pamato stovi kapitalistinė visuomenė ir viskas, kas susiję su aukšta socialine ir socioekonomine verte. Taigi, įgyjama daugiau statuso ir vertės. Kita vertus, taip yra praleidžiama viena netgi labai stereotipiškai vyriška savybė - rūpestis. Rūpestis - tai atsvara, kuri galėtų išlaikyti tradiciniams vyrams būdingas savybes ir suteiktų galimybę jiems atsiskleisti. Norint pasiekti galią ir statusą, galima sau pačiam užkirsti kelią būti bendruomenėje, kuri tave priima tokį, koks esi. Vienišų vyrų epidemija nėra netikėtai visuomenę užklupusi liga, kuriai nėra vakcinos.
Statistika
ES savižudybių rodiklis tarp vyrų yra beveik keturis kartus didesnis nei tarp moterų - vyrai sudaro 76,7 % visų savižudybių aukų. Be to, vyrų mirtingumas nuo vėžio ES yra dviem trečdaliais didesnis nei moterų. Iš 20 % anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių jaunuolių 11,3 % yra vyrai, o 7,7 % - moterys. Taip pat jauni vyrai rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą - 25-34 metų grupėje aukštojo mokslo siekia 37,6 % vyrų ir 48,8 % moterų.
| Rodiklis | Vyrai | Moterys |
|---|---|---|
| Savižudybių aukos | 76,7 % | 23,3 % |
| Aukštasis išsilavinimas (25-34 m.) | 37,6 % | 48,8 % |
| Anksti pasitraukę iš švietimo sistemos | 11,3 % | 7,7 % |
Panašus:
- Efektyvūs patarimai, kaip greitai ir lengvai lavinti kūdikio kalbą
- Neįtikėtinos kūdikio albumo ir palankynų dovanų idėjos, kurias privalote išbandyti!
- Pirmasis Kūdikio Albumas: Nepamirštamų Akimirkų Prisiminimų Lobynas
- Vaikų Globa Lietuvoje: Naujausios Tendencijos, Didžiausi Iššūkiai ir Visuomenės Nuomonė
- Antano Baranausko Vaikystė: Atraskite Kelionę į Didžiausias Literatūros Aukštumas