Kaip lavinti kūdikio kalbą: patarimai tėvams

Dažnai į logopedus kreipiasi susirūpinę tėvai, nes jų sūnus ar dukra nekalba sakiniais, nesupranta suaugusiųjų kalbos, ar į klausimus atsako vienu žodžiu, garsu ar gestu.

Nors apie vaiko kalbos raidą informacijos tikrai yra daug, bet vis dar negalime pasakyti, kaip iš tikrųjų vaikai mokosi kalbėti. Vieni mano, kad kalbos išmokimą sąlygoja aplinka bei paskatinimai, o kiti mano, kad kalbos išmokimas yra užprogramuotas smegenyse. Naujausi tyrimai rodo, kad vaikai, su kuriais yra kalbama, turi platesnį žodyną negu vaikai, su kuriais buvo kalbama mažiau.

Šalyje paskelbtas karantinas, riboja kontaktinius užsiėmimus specialistų su vaikais, todėl labai svarbu patiems tėvams atkreipti dėmesį į savo vaiko kalbos raidą ir visokiais įmanomais būdais skatinti vaiką kalbėti bei lavinti jo kalbėjimo įgūdžius, todėl dabar pateiksime Jums keletą pavyzdžių , kaip tėvai gali prisidėti prie vaikų kalbos lavinimo ir turtinimo namuose.

Šiandien kalbėsime apie vieną iš svarbiausių tėvų užduočių - kaip stiprinti vaiko kalbos įgūdžius namuose. Nepaisant to, kad dauguma mūsų turi ribotai laiko, yra būdų, kaip padėti savo vaikams tobulinti kalbos įgūdžius net ir užimtame gyvenime. Įdomu? Kalbos įgūdžių stiprinimas yra svarbus procesas, kuris turėtų prasidėti kuo anksčiau.

Rekomenduojame Jums pasinaudoti bent keliomis rekomendacijomis, kiekvieną dieną skirti užsiėmimams bent iki 30 minučių ir Jūs patys pastebėsite kaip vaiko kalba sparčiai lavės. Svarbiausia yra NEVERSTI IR NEREIKALAUTI vaiko kalbėti, reikia vaikui sukelti norą kalbėti, sudominti užduotimi taip, kad vaikas norėtu Jums atsakyti.

Labai svarbu mokant vaikus tarti žodžius, atkreipti dėmesį į garsų artikuliaciją, taisyklingam garsų tarimui didelė įtaka turi kalbos padargų būklė, bei pats artikuliacinis aparatas kuri mes turime lavinti.

Kaip stiprinti vaiko kalbos įgūdžius namuose?

Stiprinti vaiko kalbėjimo įgūdžius namuose gali padėti kelios strategijos:

• Naudokite kasdienes situacijas kaip mokymosi galimybes. Tai reiškia, jog bendrauti su vaiku kiekvieną dienos momentą: pietų metu, žaisdami ar tvarkydami kambarį.
• Naudokite žaidimus lavinti kalbos įgūdžius. Ryškus pavyzdys yra "vaizdo žaidimai", tokiu būdu vaikas turi pasakyti, ką mato arba nupasakoti veiksmą.
• Taisykite vaiko klaidas.
• Pratimams skirta laisvalaikio praleidimo forma turėtų būti įtraukta į vaiko dienotvarkę.
• Naudokite technologijas kaip papildomą įrankį mokymosi procese. Yra daugybė programų ir žaidimų, kurie skirti kalbos ugdymui.

Taip pat rekomenduojame tėvams reguliariai stebėti vaiko pažangą ir skatinti jį tobulėti.

Pagrindiniai metodai ir priemonės

Yra keletas būdų, kaip padėti savo vaikams tobulinti kalbos įgūdžius net ir užimtame gyvenime:

• Kasdieninis bendravimas su vaiku.
• Smulkiosios motorikos lavinimas.
• Sensorinių žaidimų naudojimas. Tai žaidimai, kurie skatina kelių pojūčių vystymąsi vienu metu, tai moksliškai įrodytas būdas lavinti kalbą.
• Kasdienio gyvenimo situacijų aprašymas. Vaikui svarbu suprasti ne tik atskirus žodžius, bet ir kaip juos naudoti teisingame kontekste.

Žaiskite žaidimus, kurie lavina mąstymą ir turtina žodyną (pvz.: „Kas aš toks?“ - apibūdinkite gyvūną: „Aš murkiu, kai esu patenkintas. Tu gali laikyti mane ant kelių.“)

Visada kalbėkite su vaiku taisyklinga kalba, nekalbėkite vaiko kalba, mažybinėmis žodžio formomis, vaikas turi girdėti aplinkinių taisyklingą kalbą.

Paprašykite vaiko surūšiuoti įvairių paveikslėlių rinkinį (mašinas sudėti į vieną krūvą, daiktus, kurie naudojami buityje, atskirti pavyzdžiui makaronus nuo pupelių- į kitą ir t. t.).

Montessori žaislai ir ankstyvojo lavinimo priemonės

Integruojant įvairius lavinimo metodus į vaiko kalbos įgūdžių stiprinimą, atkreipkite dėmesį į Montessori žaislus ir ankstyvojo lavinimo priemones. Montessori žaislai yra sukurti taip, kad skatintų vaiko smalsumą, savarankiškumą ir mokymąsi per patirtį. Jie padeda vaikui lavinti ne tik smulkiąją motoriką, bet ir kalbos gebėjimus, nes daugelis jų reikalauja tikslumo, koordinacijos ir dėmesio.

Ankstyvojo lavinimo priemonės taip pat yra itin naudingos, kai siekiame stiprinti vaiko kalbos įgūdžius nuo pat mažens. Šios priemonės gali apimti interaktyvias korteles, garsų atpažinimo žaidimus ar abėcėlės rinkinius, kurie padeda vaikui susipažinti su raidėmis ir garsais. Toks interaktyvus mokymasis skatina vaiko kalbos vystymąsi natūraliai, be spaudimo, ir leidžia jam atrasti kalbos pasaulį savo tempu.

Dainavimas, deklamavimas ir skaitymas garsiai

Mūsų patirtis rodo, kad dainavimas, deklamavimas ir skaitymas garsiai yra itin naudingi stiprinant vaiko kalbos įgūdžius namuose. Deklamavimas taip pat yra puiki priemonė kalbos įgūdžiams stiprinti. Vaikas ne tik išmoksta teisingai tarti žodžius ir tvarkingai formuluoti sakinius, bet ir supranta teksto struktūrą. Be to deklamavimo metu vaikas vysto savo emocinę raišką - nes bando perteikti eilėraštį ar pasakojimą kuo įtaigiau.

Skaitymas garsiai stiprina kalbos supratimo gebėjimus, lavina atmintį ir skatina vaikų koncentraciją. Visais minėtais atvejais svarbu, kad užsiėmimai būtų smagūs ir įdomūs vaikui.

Smulkiosios motorikos lavinimas

Smulkioji motorika yra gebėjimas kontroliuoti mažas kūno dalis, tokias kaip pirštai.

• Spalvinimas: Vaikams patinka spalvinti, o tai puiki galimybė plėtoti tiesiogines koordinacijos įgūdžius.
• Konstruktorius: Konstruktoriaus dėlionėms surinkti reikia tikslumo ir koncentracijos - tai labai naudinga smulkiajai motorikai.
• Dėlionių dėliojimas: Dėlionių dėliojimas, lavina motorinius gebėjimus ir stiprina koncentracijos įgūdžius.

Tėvų vaidmuo vaiko kalbos raidoje

Tėvai yra pagrindiniai asmenys, atsakingi už vaiko kalbos įgūdžių lavinimą. Pirmiausia, vaikas mokosi per kopijavimą - jis stebi ir atkartoja tėvų veiksmus. Todėl kasdienis aktyvus bendravimas su vaiku yra esminis dalykas jo kalbos įgūdžiams lavinti. Antra vertus, kūrybiniai metodai taip pat gali būti labai naudinga priemonę lavinant kalbą.

Filmai ar knygos padeda lavinti kompleksinius kalbos įgūdžius, tokius kaip klausymo ir skaitymo suvokimą. Galiausiai, būtina pabrėžti, kad tėvų vaidmuo nėra tik teikti vaikui galimybę mokytis, bet ir stebėti jo pažangą bei skatinti ją individualiu tempu. Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir plėtoja savo kalbos įgūdžius skirtingu greičiu.

Todėl ypač svarbus yra kantrumas ir nuoseklumas - tai padeda vaikui jaustis saugiai ir užtikrintai mokantis naujo.Visa tai rodo, kad tėvų vaidmuo stiprinant vaiko kalbos įgūdžius namuose yra neatsiejamai svarbus. Vaikystė yra svarbus laikotarpis, kai vaikai mokosi kalbos.

Kalbėkite su savo vaiku taip daug, kaip tik galima, imituokite skirtingus garsus ir stebėkite jų reakcijas. Ankstyvojoje vaikystėje, pradedame naudoti paprastas frazes ir sakinius. Skatinkite savo vaiką pakartoti po jumis arba pabandyti pasakyti naujus žodžius.

Ikimokyklinio amžiaus metu, turi būti skatinama naudoti ilgesnius sakinius ir taisyklingą gramatiką. Mokyklinio amžiaus laikotarpiu, rekomenduoja dirbti su vaiku piešiant arba rašant paprastus pasakojimus. Kiekvieno amžiaus grupės atveju svarbu prisiminti, kad lavinimas yra nuolatinis procesas.

Tėvų vaidmuo stiprinant vaiko kalbos įgūdžius namuose yra neįkainojamas. Kasdienis bendravimas, kūrybinės veiklos ir individualus požiūris į vaiko pažangą - tai pagrindiniai elementai, kurie padeda mūsų vaikams tobulėti. Skatinant dialogą, skaitydami knygas, žaisdami, piešdami ir rašydami, mes ne tik laviname vaiko kalbinius gebėjimus, bet ir stipriname tarpusavio ryšį.

Sunkumai vaiko smulkiosios motorikos raidoje gali atsispindėti sunku laikytis linijų piešiant ar spalvinant, iškirpti kažką, taip pat netaisyklinga rašysena.

Kalbos vėlavimo požymiai gali būti tam tikrų garsų tarimo sunkumai, ribotas žodynas arba sunkumai sudarant sakinius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbos įgūdžių lavinimas gali skirtis priklausomai nuo vaiko individualių poreikių.

Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas turi autizmo spektro sutrikimų ar yra diagnozuotas Aspergerio sindromas, kalbos lavinimo metodai gali būti pritaikyti atsižvelgiant į šių būklių specifiką. Supratimas apie pirmuosius autizmo požymius gali padėti tėvams laiku atpažinti ir pradėti taikyti tinkamus lavinimo metodus, siekiant gerinti bendravimo ir kalbos įgūdžius.

Renkantis priemones kalbos įgūdžių stiprinimui, svarbu atsižvelgti į geriausius lavinamuosius žaislus, kurie skatina vaiko mokymąsi per žaidimą. Tokie žaislai yra ne tik smagūs, bet ir padeda lavinti įvairius įgūdžius, įskaitant kalbą, motoriką ir socialinius gebėjimus.

Logopedo patarimai, kaip lavinti vaikų kalbą namuose

Darželio „Mažųjų akademija“ logopedė-logoterapeutė Meda Bugenytė pataria, kaip lavinti vaikų kalbą namuose:

1. Susiraskite ramią, neblaškančią dėmesio „darbinę“ aplinką. Geriausia būtų susėsti ant kėdučių prie staliuko priešais veidrodį - taip vaikas šiek tiek mažiau judės, tačiau tinka ir sutūpti ant kilimėlio.
2. Pradėkite žaidimą nuo naujos, bet vaikui lengvai įveikiamos užduotėlės. Tai gali būti pratimas smulkiajai motorikai lavinti. Tarkim, suverti sagutes ant virvutės ar sudėti keletą indelių vienas į kitą. Tai suteiks vaikeliui pasitikėjimo savimi ir sužadins smalsumą. Būtinai pagirkite už konkretų darbelį: „Puikiai suvėrei sagutes.“ Nekritikuokite, jei nepavyksta. Pirmą savaitę žaiskite apie 10 min. per dieną, kitą - po 15 min.
3. Kalbėkite šiek tiek aukštesniu nei įprasta balsu ir lėčiau, pabrėžta intonacija (prašymo, nustebimo, teigimo, nepritarimo). Į tai, ką jūs pasakysite ir pateiksite neįprastai, kitaip nei vaikas pratęs girdėti, jis labiau atkreips dėmesį ir įsimins. Kartokite tuos pačius žodžius vis kitokia forma, pavyzdžiui, „Žiūrėk, čia pupa.
4. Skatinkite vaiko norą kartoti, tarti žodelius. Niekada nesakykite, kad ne taip pasakė, neverskite kartoti žodžio, kol ištars visus garsus taisyklingai. Pagirkite vien už norą ir pastangas.
5. Visuomet atsakykite į atžalos klausimus, net jei klausia tik pirštu ar žvilgsniu.
6. Kasdien kalbėkite su vaiku, o ne vaikui. Skaitykite jam knygas. Sakydami, ką veikiate, palaukite jo atsakymo - pritarimo ar paneigimo, gesto, mimikos. Provokuokite įvairias padėtis, kur mažajam reikėtų pasirinkti atsakant.

Laikotarpis nuo dvejų iki šešerių metų yra nepaprastai svarbus vaiko kalbos raidai. Šiuo metu mažylis ne tik sparčiai plečia savo žodyną, bet ir mokosi taisyklingai tarti garsus, formuoti sakinius, pasakoti. Natūralu, kad tėvams kyla klausimų, kaip geriausiai padėti savo vaikui šiame kelyje.

Pasak K. Jurevičiūtės, pats geriausias būdas lavinti 2-6 metų vaiko kalbą yra nuolatinis, kokybiškas bendravimas. Stenkitės kuo daugiau pasakoti vaikui apie tai, ką darote, ką matote aplinkui, pro langą. Įvardinkite daiktus, veiksmus, jausmus.

Girdėdami netaisyklingai ištartą žodį ar suformuotą sakinį, neskubėkite kritikuoti. Geriau tiesiog pakartokite tą patį žodį ar sakinį taisyklingai, lyg tarp kitko. Pvz., jei vaikas sako „Noriu siosytes“ (sausainio), ramiai atsakykite „Tu nori sausainio?

Nors edukacinės programėlės gali būti naudingos, jos niekada nepakeis gyvo bendravimo. Laikas prie kompiuterio ar telefono neturėtų pakeisti pokalbių, žaidimų ir skaitymo kartu.

Šiais laikais vis daugiau šeimų yra daugiakalbės. Anot logopedės, čia svarbiausia - nuoseklumas. Vienas iš būdų (rekomenduojamas K. Jurevičiūtės): Kiekvienas iš tėvų su vaiku bendrauja tik savo gimtąja kalba (pvz., mama - lietuviškai, tėtis - angliškai). Tarpusavyje tėvai taip pat turėtų stengtis kalbėti viena, nuosekliai pasirinkta kalba vaiko akivaizdoje.

„Nes jeigu jie vienu metu kalbės keliomis kalbomis, vaikui gali būti per sunku išmokti kurią nors vieną ar kitą kalbą“, - aiškina logopedė.

Klaidos, kurių reikėtų vengti

Pasak K. Jurevičiūtės, tėvai kartais daro klaidų, kurios gali trukdyti vaiko kalbos vystymuisi:

1. Norėdami greito rezultato, tėvai kartais per daug spaudžia vaiką, reikalaudami pakartoti žodį taisyklingai („Pasakyk normaliai!“, „Kodėl negali ištarti?“). Griežtas, įsakmus tonas kelia vaikui stresą, mažina pasitikėjimą savimi ir norą mokytis.

   Vietoje vertimo, ramiai paprašykite pakartoti, o jei vaikui nepavyksta ar jis nenori - leiskite jam atsikvėpti. Galima prie to paties žodžio grįžti vėliau, žaidimo forma.

2. Logopedė pataria vadinti daiktus tikraisiais vardais. Vaikui dažnai yra lengviau ištarti trumpą, aiškų žodį „katė“ nei ilgesnį „katinėlis“, „šuo“, o ne „šuniukas“. Vartodami taisyklingus žodžius, rodote vaikui teisingą pavyzdį.
3. Kartais tėvams atrodo juokinga, kai vaikas švepluoja ar sukuria savo žodį, todėl jie pradeda jį mėgdžioti. Nors tai gali atrodyti kaip smagus žaidimas, tai vaiką klaidina.

   Kad ir kaip linksma būtų, atsispirkite pagundai mėgdžioti vaiko kalbos klaidas.

4. Vaikai, ypač mažesni, vienu metu gali apdoroti ribotą kiekį informacijos. Kartais tėvai, ko nors prašydami, vienu sakiniu pateikia kelias užduotis (pvz., „Nubėk į virtuvę, padėk šaukštą į kriauklę ir atnešk man obuolį“).

   Formuluokite prašymus trumpai, aiškiai ir duokite po vieną užduotį.

5. Pasak logopedės, trejų metų vaikas jau turėtų kalbėti sakiniais. Jis turėtų gebėti atsakyti į klausimą „Ką veikia mergaitė?“ pilnesniu sakiniu, pvz., „Mergaitė piešia namą“. Jei vaikas atsako vienu žodžiu („Piešia“), skatinkite jį plėsti sakinį užduodami papildomus klausimus: „Kas piešia?“, „Ką ji piešia?“. Taip palaipsniui padėsite pereiti prie rišlesnės kalbos.

Svarbiausia ugdant vaiko kalbą - kantrybė, pozityvus nusiteikimas ir nuoseklus, meile grįstas bendravimas. Klausykitės savo vaiko, džiaukitės jo pasiekimais, švelniai taisykte klaidas ir būkite jam geriausiu kalbos pavyzdžiu.

Ankstyvasis kalbos raidos vystymasis

Didžioji dalis vaikų į pasaulį atkeliauja jau turėdami įgimtus gebėjimus išmokti kalbą. Ankstyvasis vaiko amžius (nuo gimimo iki 3 metų) kalbos raidos vystymuisi yra pats intensyviausias laikotarpis - kalbos vystymosi aukso amžius.

Darželio-mokyklos „Pažinimo medis“ logopedė Deimantė Vitkutė teigia, kad vaikų smegenys šiuo metu yra pasirengusios priimti bei įsisavinti labai didelį kiekį informacijos, kas reiškia, kad su tomis pačiomis pastangomis kūdikystėje galima pasiekti geresnių rezultatų nei vėlesniame amžiuje.

Kaip žinoti, kad tai pirmasis žodis

Kūdikiai turi tokį didelį norą bendrauti, kad net dar negebėdami kalbėti visais būdais bando komunikuoti: šypsosi, nutyla, stebi, verkia, čiauška. Laikui bėgant visa šeima pradeda laukti pirmojo ištarto žodžio.

Logopedė D. Vitkutė išvardino keturis bruožus, pagal kuriuos vaiko ištartą kalbos garsų grupę galime vertinti kaip pirmąjį žodį:

• Garsų grupė, kurią ištaria vaikas, savo sandara bei skambėjimu turi būti panaši į tą žodį, kurį vaikas nori ištarti. Pavyzdžiui, jei vaikas pamatęs katę sako „ati“ (katė), tai galime vertinti kaip pirmąjį žodį.
• Žodis turi būti ištartas trumpai bei jį ištarus išlaikoma pauzė. Pavyzdžiui, jei vaikas ilgai ir nenutrūkstamai taria „mamamamama“, tai yra čiauškėjimas, bet ne žodis „mama“. Jei vaikas žiūri ar rodo į mamą ir sako „ma-ma“, tai galima vertinti kaip pirmąjį žodį.
• Žodis turi būti vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui/veiksmui įvardinti. Tai reiškia, kad kai vaikas dar taisyklingai netaria žodžio, tačiau įvardija tą patį daiktą ar veiksmą vis tuo pačiu pavadinimu, tai pirmasis žodis.
• Pirmaisiais žodžiais laikoma, kai jie vartojami vaikui norint bendrauti, inicijuojant pokalbį. Pavyzdžiui, jei šeima turi augintinį ir vaikas bando jį pakviesti, kalbina ir laukia, kol augintinis į jo kvietimą atkreips dėmesį, jau galima teigti, kad vaikas, inicijuodamas pokalbį, vartoja tikslingą savo pirmąjį žodį.

Apibendrinant, jei žodis vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui/veiksmui įvardinti, tai laikoma pirmuoju arba dar vienu ištartu žodžiu, kuris gali prisidėti prie tikslingai vartojamų žodžių skaičiaus.

Kada jau reikia kreiptis į specialistą

Vaikui augant, jo žodynas kiekvieną dieną plečiasi. Vaikai sužino naujų žodžių, pradeda juos vartoti. Logopedė dėl vaiko kalbos raidos nerimaujantiems tėvams turi pagrindinį patarimą - konsultuotis su specialistu, kuris ne tik įvertins esamą vaiko kalbos situaciją, bet ir pateiks rekomendacijas, kurias šeima galės pritaikyti kasdienybėje.

Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų - tėvai delsia kreiptis į specialistus. Dažnu atveju vaikas pas logopedą atvyksta sulaukęs penkerių ar šešerių metų, nors šiame amžiuje iš jo jau reikėtų tikėtis taisyklingai tariamų visų lietuvių kalbos garsų. Specialistė teigia, kad kai vaikas laiku nesulaukia pagalbos, dažnai, eidamas į pirmą klasę, vis dar susiduria su garsų tarimo trūkumais, garsų diferencijavimo sunkumais, o tai vaikams, kurie mokosi skaityti ir rašyti, neretai sukuria papildomus iššūkius.

Apsilankymas pas logopedą nereiškia, kad vaikas turi kalbos sunkumų, tai tiesiog galimybė įsitikinti, ar vaikui reikalinga pagalba.

Nenuvertinkite savo vaidmens vaiko ugdyme

Logopedės D. Vitkutės teigimu, siekiant gerų ir efektyvių rezultatų, labai svarbus ne tik specialisto, bet ir tėvų bei vaiko vaidmuo. Tėvai yra be galo svarbi, neatsiejama ugdymo dalis. Jie praleidžia su savo vaikais daugiausiai laiko, geriausiai juos pažįsta ir turi nepakeičiamą tarpusavio ryšį. Logopedė pataria kartu su vaiku be papildomų trukdžių, žiūrint vaikui į akis ir neužsiimant niekuo kitu praleisti bent 20 minučių per dieną.

Kalbinti vaiką reikėtų kaip tik išeina: pasakoti apie savo dieną, klausti, kurti ryšį, džiaugtis vaiko pirmaisiais garsais, kad mažylis suprastų, jog jis tėvams yra svarbus.

Juk kai mūsų negirdi, neatsako, tai ir mes nebendraujame, nes nesijaučiame įdomūs. Vaikams būna taip pat: jei ignoruojame jų tariamus garsus, jie tampa ne tokie motyvuoti juos tarti ir lavinti kalbą.

Ankstyvasis kalbos raidos vystymasis prasideda nuo vaiko ir tėvų tarpusavio bendravimo, t. y. nuo vaikų krykštavimo bei tėvų atsako imituojant vaiko skleidžiamus garsus. Toks pokalbis naujagimiui leis suprasti, kad įdomus yra ir jis, ir tai, ką jis nori pasakyti. Tokie pašnekesiai yra puikus startas žodiniam dialogui ateityje.

Reikėtų pasakoti apie savo dieną, klausti, kurti ryšį, džiaugtis vaiko pirmaisiais garsais.

Savo veiklos komentavimas. Pasakokite vaikui, ką veikiate, matote, girdite, jaučiate, užuodžiate.

Komentavimas, ką vaikas veikia, mato, valgo ar liečia. Svarbu nesitikėti, kad vaikas iš karto atsakys ar pradės kartoti tai, ką jūs sakote. Duokite jam laiko bei leiskite suprasti, kad pasakoti, kalbėti yra smagu!

Vaiko frazės išplėtimas ir taisyklingas pakartojimas. Pvz., jei vaikas mato bėgantį kitą vaiką ir sako „bėga“, galite tai patvirtinti atsakydami „Taip! Berniukas (ar mergaitė) bėga“. Taip plėtosite vaiko žodyną bei formuosite gramatiškai taisyklingą vaiko kalbą.

Stebėjimas, kuo vaikas susidomėjęs. Jei jis žiūri į katiną, aptarkite tai. Tiesiog pasiduokite vaiko interesams ir tai tikslingai išnaudokite!

Laiko atsakyti suteikimas. Duokite vaikui keletą sekundžių pagalvoti prieš atsakant ar sureaguojant į jūsų žodžius. Kartais neišlaukdami užkertame kelią jiems atsakyti ar sureaguoti.

Pasirinkimo suteikimas. Pvz., nori šuns ar katės? Banano ar obuolio? Po pasirinkimo pakartokite bei dar kartą įvardinkite vaiko pasirinkimą.

Situacijos, kurioje vaikui prireiktų jūsų pagalbos, sukūrimas. Pavyzdžiui, duokite dėžę, kurią atidarant vaikui prireiktų jūsų pagalbos ir palaukite, kol jis jos paprašys. Tai tikrai neturi būti aiškus prašymas, tačiau jis skatina vaiką inicijuoti kalbą bei suprasti, kokiais momentais ji gali būti naudinga.

Visus šiuos būdus galima naudoti bet kokioje veikloje: ryte, prieš miegą, parduotuvėje, žaidžiant ar gaminant. Tikslingai išnaudokite laiką kartu ir nustebsite, kaip greitai mažieji norės kuo daugiau papasakoti.

Kokie žaislai skatina kalbėti?

Logopedė D. Vitkutė šeimas skatina rinktis „tyliuosius“ žaislus, kurie, pasak specialistės, skatina vaikus kalbėti. Žaislai, kuriuos verta rinktis:

• Kaladėlės. Jos dažnai būna su skaičiais, raidėmis, gyvūnais, todėl vaikai mokosi pavaizduotų objektų pavadinimus, sąvokas (aukštas, žemas, pavyzdžiui, „bokštas“). Taip pat statant tikslėja smulkioji motorika.
• Kamuoliukai. Juos galima ridenti, mesti, slėpti. Taip vaikas mokosi sąvokų, palaukti savo eilės, sutelkti dėmesį. Liesdamas skirtingų formų bei tekstūros kamuoliukus vaikas tikslina smulkiąją motoriką, kuri yra tiesiogiai susijusi su kalbos vystymusi.
• Knygos. Vaikai mokosi savarankiškai versti puslapius, sutelkti dėmesį. Skaitant galima aptarti knygoje esančius paveikslėlius, taip pat sąvokas „viršuje“, „apačioje“, „pradžioje“, „pabaigoje“.
• Lėlės. Žaisdami su lėle, vaikai imituoja pokalbį, mokosi kūno dalių, drabužių pavadinimus, taip pat mokosi įvardinti jausmus (lėlė pavargusi, liūdna, linksma, alkana ir panašiai).
• Lėlių namas. Vaikai taip mokosi kurti siužetą, įvardinti rutiną, kurią atlieka namuose, skirtingų kambarių, baldų bei kitų objektų pavadinimus, apibūdinti daiktus.
• Mašinos. Žaisdami su jomis vaikai mokosi atkartoti mašinų skleidžiamą garsą (tai puiki artikuliacinė mankšta), nurodyti kryptį tiesiai, atgal, į dešinę, į kairę, apibūdinti, kaip mašinos važiuoja: greitai ar lėtai.
• Medinė dėlionė. Tokie žaislai tikslina smulkiąją motoriką. Vaikai mokosi vaizduojamų objektų pavadinimus, skleidžiamus garsus, atlikti dviejų veiksmų nurodymus, pavyzdžiui, „paimk avį“.
• Muilo burbulai. Vaikai mokosi taisyklingai pūsti, įvardinti objekto pavadinimą, ant kurio nusileido/susprogo burbulas, išlaukti savo eilės.
• Piramidė. Vaikai mokosi dydžio sąvokų: didelis, mažas, mažiausias, didžiausias, spalvų pavadinimus, sudėti žiedus pagal dydį. Šis žaidimas taip pat tikslina smulkiąją motoriką.

• žymės: #Kudikio #Kudiki

  Panašus:

  • Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
  • Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
  • Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
  • Vaikiškos Bokso Kriaušės: Kaip Jos Skatina Jaunųjų Sportininkų Augimą ir Sėkmę
  • Darbo Su Vaikų Grupe Paslaptys: Kaip Išlavinti Vaikų Potencialą Lengvai ir Efektyviai!