Egidijus Sipavičius - Lietuvos estrados dainininkas, gimęs 1958 m. spalio 4 d. Kaune. Šiandien jam 65-eri, tačiau dainos ir šokio sintezė jo pasirodymuose išlieka tokia pati energinga, kaip ir anksčiau. Jis ne tik apdainavo Vilniaus stogus ir bandymą išsaugoti Antilopę - jo daina „Diskoteka“ iki šiol priverčia krutėti skirtingų kartų atstovus, o šokio mylėtojai Egidijų laiko Lietuvos breiko tėvu.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
1965-1976 m. mokėsi Kauno 7-ojoje vidurinėje mokykloje. Baigęs mokyklą įstojo į Kauno politechnikos institutą studijuoti mašinų gamybos specialybės. Baigęs mokyklą jaunuolis įstojo į Kauno politechnikos institutą studijuoti mašinų gamybos specialybės, ir trejiems metams nutraukė muzikinę veiklą.
Būdamas aštuonerių prašė tėvus nupirkti gitarą, nes tuo metu buvo labai populiaru groti ir, kaip prisimena Egidijus, "kas antras kiemo draugas ja grojo". Sulaukus dešimties metų, tėvai įgyvendino sūnaus svajonę, taigi jam tada ir prasidėjo rimtesnė pažintis su muzika. Kurti dainas Egidijų įkvėpė filmas "Maža išpažintis", kuriame vaidino Vytautas Kernagis. Pirmosios Egidijaus sukurtos dainos buvo apie ąžuolus, stirnas, saulėtekius ir pan.
Karjeros pradžia ir muzikinė veikla
1979-1981 m. Kauno radijo gamyklos „Banga“ aparatūros derintojas, 1981-1982 m. Skaičiavimo technikos remonto gamyklos elektromechanikas. 1982-1984 m. Lietuvos valstybinės filharmonijos ansamblio „Vilniaus aidai“ solistas. Šiame ansamblyje taip pat dainavo Laura Četkauskaitė, Titas Petrikis, Ovidijus Vyšniauskas. Nuo 1983 m.
Studijoms įpusėjus, Egidijus keletą kartų sutiko dainuoti jaunimo šokių vakaruose. Dainavo tuo metu populiarias Deep Purple ir Queen ir kitų panašaus stiliaus atlikėjų dainas. Netrukus sukūrė grupę, tačiau po pirmojo koncerto grupė išsiskirstė. Vėliau pradėjo dainuoti sportinio inventoriaus gamyklos "Dinamo" grupėje. Su šiuo kolektyvu dalyvavo daugelyje koncertų ir viename iš jų (1981-1982 metais) dainuojantį Egidijų pastebėjo A. Kulikauskas ir V. Grigonytė, kurie tuo metu rinko artistus estradiniam ansambliui „Vilniaus aidai“.
1984-1988 m. profesionalus muzikantas: dainavo grupėje „Roko laboratorija“, sportinio inventoriaus gamyklos grupėje „Dinamo“, vėliau pasivadinusioje „CODA“. Grupė ėmė sparčiai populiarėti ir 1985-1986 m. Vėliau Vilniuje susikūrė grupė "Rock laboratorija", kurioje Egidijus Sipavičius dainavo vienus metus, o po metų jis grįžo į grupę "Dinamo" Kaune, vėliau pasivadinusią "Coda".
1989-1995 m. grupės „Egis show“ įkūrėjas ir solistas. Nuo 1989 m. Egidijus Sipavičius su grupe "Egis šou" pradėjo gastroles užsienyje. Koncertavo Olandijoje, Italijoje, Šveicarijoje. Kolektyve buvo penki nariai - Egidijus ir keturios merginos. Atliko įvairias angliškų dainų versijas. Iki 1995 m. su grupe gastroliavo užsienyje: koncertavo Nyderlanduose, Italijoje, Šveicarijoje.
1995 m. Egidijus grįžo į Lietuvą. Gimtinėje tais metais buvo romantiško roko žanro pakilimas, todėl leidybos firma "Pūkas", sužinojusi, kad atlikėjas grįžo iš gastrolių, iškart pasiūlė jam išleisti muzikinę romantiško roko baladžių kasetę "Svarstyklių ženkle". Tada Egidijus ryžosi sudainuoti seną legendinę dainą "Vilniaus stogai". Dainininkas nusprendė Lietuvos klausytojams pasiūlyti šį tą naujo, tad po dviejų metų (1997 m.) pasirodė rinkinys "Tėtė šoka bugi".
Šiuo metu - grupės „Tėtė šoka bugi“ narys.
Konkursai ir festivaliai
- 1976 m. Jūrmalos festivalis (laureatas)
- 1983 m. „Baltijos jaunystė“ (geriausias dainininkas)
- 1987 m. Švedijos pop muzikos festivalis (laureatas)
Diskografija
- 1995 m. "Svarstyklių ženkle"
- 1997 m. "Tėtė šoka bugi"
- 2005 m. „Zuzi records“
Dalyvavimas televizijos projektuose
Nuo 2004 m. Egidijus Sipavičius aktyviai dalyvauja televizijų rengiamuose projektuose, pats tampa TV projektų vedančiuoju. 2004 m. Egidijus dalyvavo TV projekte “Vakaro autografas”, 2007 m. dalyvavo “LTV” muzikiame konkurse “Lietuvos dainų dešimtukas”, vedė “TV3” laidą “Ačiū dievui, atėjai”. 2008 m. vedė “TV3” laidą “Žmonos”.
Asmeninis gyvenimas
Dainininkas Egidijus Sipavičius prieš porą metų didmiesčio gyvenimą iškeitė į ramybę kaime, Širvintų rajone. Jau pusę metų Egidijus ir Simona vienas kitą gali vadinti vyru ir žmona, nes neseniai atšoko vestuves. Panašu, kad asmeninį gyvenimą ir santykius su dvidešimt metų jaunesne mylimąja Simona po devyniais užraktais saugantis Egidijus kaime turi išties daugiau privatumo.
Egidijaus ir Simonos santykiai į viešumą iškilo prieš dešimt metų. Tuomet porą persekiojo paparacai ir bandė išsiaiškinti, kas yra paslaptingoji moteris šalia garsaus dainininko. Kartą žurnalistai netgi sekė Egidijų, kad užfiksuotų juodu kartu. Egidijus Sipavičius vestuves surengė užsienyje be ištaigingos puotos ir būrio svečių. Dainininkui tai - jau trečioji santuoka.
Paklaustas, kodėl net dešimt metų laukė ir nesiryžo tuoktis, Egidijus sako, kad tiesiog subrendo tokiam žingsniui. Be to, pasipiršti paskatino ir prieš pusantrų metų įvykusi avarija, kuri ir tapo postūmiu įteisinti savo santykius su Simona. Tuomet Egidijaus vairuojamas motoroleris susidūrė su automobiliu, o dainininkas patyrė rimtų sužalojimų.
„Kai mane partrenkė ir gulėjau ligoninėje, Simonos neįleido į palatą, medikai nesuteikė jai jokios informacijos apie mano būklę, nes ji nebuvo mano žmona ar giminaitė. Ir tada pagalvojau, kad reikia kažką daryti, nes jeigu ją arba mane ištiktų kokia bėda ar nelaimė, mes negalėtume gauti informacijos. Tas įvykis buvo paskutinis lašas, parodęs, kad metas susituokti“, - pasakoja dainininkas Egidijus Sipavičius.
Požiūris į gyvenimą ir kūrybą
Egidijui Sipavičiui laikas nė motais. Jis nesureikšmina jubiliejų. Jam niekada nebuvo svarbu - 30, 40 ar 65. Tai tik skaičiai, o kol gerai jaučiuosi, esu sveikas, judu, darau, kas man patinka, mėgstu aktyvų sportą, slidinėjimą, tai skaičiai man nėra svarbūs.
Man atrodo, kad aš visada buvau toks pats. Nors išminties turiu daugiau! Man anksčiau būdavo labai sunku pasakyti ne, kažko atsisakyti. Kankindavausi, kad kažkur turiu važiuoti, kažką daryti, nes pažadėjau. Dabar jau galiu atsirinkti ir išdrįsti pasakyti tą „ne“. O šiaip aš manau, kad svarbiausia būti atlapaširdžiu, gyventi atvira širdimi. Neturiu omenyje, kad reikėtų pasakoti viską. Aš tikrai nesu labai atviras su visais ir ne visiems pasakojuosi. Turiu omenyje, kad reikia priimti gyvenimo teikiamus džiaugsmus. Gerti gyvenimą.
Scena yra narkotikas. Užlipi ant scenos ir viskas, kas yra aplink, išnyksta. Labai geras jausmas. Žinoma, vis tiek jaudinuosi prieš lipdamas ant scenos, yra jaudulys. Nors ką čia prieš lipdamas... Artimieji sako, kad jau parą prieš pasirodymą darausi irzlus. Po koncerto aš jaučiuosi kaip tuščias kibiras. Netgi sakau, kad jeigu padaužytų mane, skambėčiau kaip tuščias kibiras. Man reikia nusiraminti, tas atsiradusias emocines duobes užpildyti ir po poros dienų vėl galiu gyventi. Bet scena yra kažkas nuostabaus.
Aš esu menininkas. Emocijų menininkas. Tai reiškia, kad scenoje turiu sukurti ryšį su žmonėmis, perteikti jiems emociją, save atiduoti, todėl visada turiu būti pakuriamas emocijų. Man kažkuris jau iš amžinąjį atilsį atlikėjų yra sakęs: „Žiūrint į tave scenoje atrodo, kad tu per vieną dainą nori visą pasirodymą atlikti.“ Aš atiduodu labai daug savęs.
Namuose pas mus dažniausiai neskamba jokia muzika, nes mes gyvename, kur aplink yra gamtos muzika. Paukščiai čiulba, tai labai gera klausytis tos gamtos muzikos, ji suteikia daug ramybės. Daug muzikos klausausi automobilyje, nes jame praleidžiu daug laiko. Dabar man labiausiai patinka prancūziška muzika. Bet ne ta klasikinė Edith Piaf, o jaunimo.
Labai džiugina. Mane džiugina muzika, gamta, aktyvus laisvalaikis, daug kas mane džiugina.
Aš esu padaręs tikrai daug negražių ir gražių dalykų. Esu įskaudinęs, esu negražiai pasielgęs. Aš stengiuosi, kai sunku, išjausti emocijas. Manau, kad labai svarbu išjausti, ką jauti, nes jeigu bandysi savo jausmus kažkur nugrūsti, užglaistyti juos linksmybėmis ar panašiai, tuomet jie niekur nedings, susirgsi depresija. Taip pat tikiuosi sau greitai atleisti ir kad man tie žmonės kada nors atleis. Na ir ką, toliau gyvenu vėl darydamas gero ir blogo, gyvenu.
Aš lengvai atsiprašau. Esu emocingas, kaip kalbėjome, kad scenoje esu emocingas ir kad visada gyvenime turiu save kažkaip judinti ant tų emocijų, tai negaliu paimti ir nulipęs nuo scenos staiga tapti kitu žmogumi, kad viskas, dabar aš jau čia šaltai mąstysiu ir gyvensiu taip, kaip turi būti.
Aš tikrai tikiu, kad kažkas yra aukščiau, kad kažkas turėjo būti, kas sukūrė mūsų sąmonę. Netikiu, kad mes čia visi gyvename tiesiog šiaip sau. Tikrai kažkas tai sukūrė ir tai turi turėti kažkokią prasmę. Nežinau, kaip tą kažką vadinti, koks jo vardas, bet gal tai Dievas? Bet vakare, kai einu miegoti, visada apgalvoju dieną ir padėkoju kažkam už gerus dalykus, kas nutiko dieną.
Man, kaip ir visiems turbūt, svarbiausia, kad mano vaikams viskas būtų gerai. Man labai rūpi jų laimė, kad jiems viskas būtų gerai. Man svarbu džiugios akimirkos. Ir man labai rūpi meilė. Man labai svarbu mylėti ir būti mylimam. Turbūt kaip ir visiems.
Man skauda, kad mano vaikai ir anūkai nebeturės tokio gyvenimo, kokį aš turėjau. Man atrodo, kad visas tas kompiuterizavimas, dirbtinio intelekto tobulėjimas, kad viskas prives prie to, kad jiems nebereikės kažkur išvažiuoti. Man, pavyzdžiui, džiaugsmas nuskristi į Paryžių, Eifelio bokšte išgerti kavos puodelį, bet mano anūkams turbūt nebereikės šito, nes jie gyvens kitoje realybėje. Galės užsidėti akinius, susimokėti už paslaugą, už emocijas ir patirti tą Eifelį Paryžiuje iš tikrųjų ten nebūnant. Galbūt tai nėra blogai, jie bus taip įpratę, bet man vis tiek gaila , kad jie kitaip patirs pasaulį nei aš.
Gyvenime būta tiek daug gražių ir gerų akimirkų, kad juos visus taip sudėti į lentynėles tikrai negalėčiau. Bet gal geras ženklas, nes prieš mirtį bus, ką prisiminti ir apie ką pagalvoti.
Avarija ir požiūrio pasikeitimas
Lygiai prieš savaitę į skaudžią avariją su motoroleriu „Piaggio“ patekęs Egidijus Sipavičius ketvirtadienį mini gražią sukaktį, jam - 60 metų. Po avarijos pasikeitė požiūris 2018-aisiais, prieš gimtadienį, atlikėjas pateko į avariją ir patyrė daug sužalojimų, tad ši data tapo tartum antruoju gimtadieniu. Jis pasakojo, kad visa tai pakeitė jo požiūrį ir suvokimą, paskatino vertinti tai, ką turi.
„Po šio įvykio supratau, kaip viskas trapu ir laikina. Atėjo suvokimas, kad tas posakis „tu planuoji, o Dievas juokiasi“, ne iš piršto laužtas. Gali planuoti, ką tik nori, bet vienas netinkamas žingsnis netinkamoje vietoje netinkamu laiku, ir viskas griūva“, - sakė jis prisiminęs nemalonų įvykį.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Egidijus Dragūnas: Įdomiausia Biografija, Karjeros Aukštumai ir Kontroversijų Šviesa
- Egidijus Savickas: Įkvepianti Biografija ir Pasiekimai
- Neįtikėtini Egidijaus Savicko ir Sandros Gim įvykiai bei pasiekimai, kurių negalite praleisti!
- Neįtikėtina tiesa apie darželio direktoriaus atlyginimą Lietuvoje – sužinok, kiek jie iš tiesų uždirba!
- Abėcėlė Vaikams: Spalvingi Paveikslėliai ir Linksmi Žaidimai Mokymuisi