Užsienyje gyvenančios dvikalbės ar daugiakalbės šeimos susiduria su iššūkiu išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą savo vaikams. Kalbos mokėjimas yra kur kas daugiau nei tik sklandi komunikacija su ta pačia kalba kalbančiais žmonėmis.
Aš kalbos mokėjimą suvokiu kaip vienintelį kelią pažinti šalies kultūrą, suprasti žmonių mąstyseną, gebėjimą megzti autentišką ir gilų santykį su šalies aplinka. Būtent dvikalbės stovyklos Lietuvoje gali tapti puikiu sprendimu, padedančiu vaikams išlaikyti ryšį su savo šaknimis, praplėsti akiratį ir įgyti vertingų įgūdžių.
Dvikalbystės nauda vaikams
Daugiau nei vienos kalbos mokėjimas bei naudojimas naudingas ne tik smegenų veiklai, bet ir socialiniams ryšiams: kalbėdamasis lietuviškai su seneliais ar kitais giminaičiais net ir užsienyje gyvenantis vaikas gali užmegzti bei palaikyti gilesnius santykius.
Dr. Helen Doron tyrimai rodo, kad:
- Daugiau kalbų padeda efektyviau apdoroti informaciją.
- Palyginti su vienakalbiais, dvikalbiai vaikai geriau sutelkia dėmesį, yra atsparesni išsiblaškymui, geriau priima sprendimus ir reaguoja į grįžtamąjį ryšį.
Kaip mokyti lietuvių kalbos gyvenant užsienyje?
Tiek vaikai, tiek suaugusieji geriausiai kalbų mokosi kurdami gyvą ryšį su kalba, todėl vadovėliai ar tik vaizdo medžiagos ta kalba žiūrėjimas yra lėčiausi mokytojai. Žmogus yra sociali būtybė, todėl geriausiai kalbą mokytis kalbant, žaidžiant, žiūrint kažką kartu ir vėliau diskutuojant apie tai, ką matė. Tokiu būdu mokymasis sujungiamas su pagrindiniu žmogaus poreikiu - kurti ryšį su kitu.
Patarimai tėvams:
- Jei tėvai nori, kad lietuvių kalba būtų gimtoji vaiko kalba, būtina su juo kalbėti lietuviškai nuo pirmų gyvenimo dienų. Vaikas turi kasdien ir kuo daugiau girdėti lietuvių kalbos.
- Pirmaisiais gyvenimo metais kuo daugiau dainuoti, žaisti pirštukų žaidimus, deklamuoti eilėraštukus, skaityti paveikslėlių knygas lietuviškai.
- Su vyresniais jau reikia tartis ir argumentuoti, kodėl ir kada kalbame lietuviškai, kiek ir kokių knygų skaitome.
- Labai rekomenduoju kuo ilgiau garsiai skaityti vaikams lietuviškai, mažiausiai iki 10 metų, net tada kai vaikas pats skaito gerai.
- Siūlau pasitelkti didesnį žmonių palaikymo ratą, ieškoti lietuviškai kalbančių draugų, važiuoti į stovyklas Lietuvoje, lankyti nuotolinę lituanistinę mokyklą, įtraukti lietuviškai kalbančius senelius į kokias nors nuotolines veiklas su vaikais, pavyzdžiui, kas savaitę susiskambinti, klausytis senelių istorijų ar pasakų. Svarbiausia, nepasiduoti.
Ar antrosios kalbos mokėjimas nesulėtina pirmosios kalbos įgūdžių? Gali būti, kad dvikalbiai vaikai pradės kalbėti šiek tiek vėliau. Būna, kad formaliai vertinant vienos kalbos žodyną, atrodo, jog vaiko kalba yra skurdesnė, todėl svarbu, kad būtų vertinamas visų kalbų turimas žodynas ir gebėjimas konstruoti sakinius, reikšti mintis keliomis kalbomis.
Tai yra itin svarbu žmogaus tapatybei ugdyti ir bendrai vaiko savivokai, kas jis yra, užtvirtinti. Užsienyje gyvenantis lietuvis jaučia, kad nėra visiškai lygiai toks, kaip tos šalies tautietis. Ilgainiui gali kilti nepilnavertiškumo jausmas, kad tokiam žmogui kažko trūksta. Tačiau pažindamas savo tėvų gimtąsias kalbas, kultūrą bei tradicijas vaikas supras, kad jis yra pilnavertis ir net turtingesnis, daugiau patirčių turintis žmogus.
Lituanistinės mokyklos - svarbus pagalbos šaltinis
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2022 m. pasaulyje veikė per 240 lituanistinių mokyklų, jose mokėsi apie 9000 vaikų, dirbo apie 1000 mokytojų, dažniausi dėstomi dalykai buvo lietuvių kalba, literatūra ir etnokultūra. Jeigu lyginame su užsienyje gyvenančių lietuvių skaičiumi - nedaug vaikų lanko, vos 6-7 proc.
Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo komisijos narės, Lituanistinių mokyklų asociacijos įkūrėjos Donatos Simonaitienės, lankyti lituanistinę mokyklą pirmiausia vaikus skatina tėvai. Arba patraukia aplinka, jie mokykloje susiranda draugų ir ateina šeštadieniais su jais susitikti. Treti ketina laikyti lietuvių kalbos egzaminą ir nori jam pasirengti, ketvirti galbūt planuoja stoti į užsienio universitetus, kur už papildomų kalbų mokėjimą pridedama balų. Penkti svarsto apie darbą, pavyzdžiui, Europos Sąjungos (ES) institucijose, o lietuvių kalba - viena iš oficialių ES kalbų.
Virginijos Stukaitės-Laniauskienės nuomone, ne tik vaikus, bet ir tėvus motyvuoja bendra veikla, todėl "Bitėje" visada kas nors vyksta. Susitinkant kartą per savaitę, nepavyksta švęsti visų švenčių, tačiau visada kepami Užgavėnių blynai išsinuomotoje skautų miško stovyklavietėje, visada ridenami kiaušiniai per Velykas, degamos žvakutės per Vėlines. Tie pasibuvimai labai suartina ir vaikus, ir tėvus.
Lituanistinių mokyklų iššūkiai:
- Dvikalbystės, net trikalbystės problemos
- Tėvų motyvacijos trūkumas
- Tinkamų metodikų ir mokymo priemonių trūkumas
Dvikalbės stovyklos Lietuvoje - puiki alternatyva
Jei šeima neturi galimybės lankyti lituanistinės mokyklos, dvikalbės stovyklos Lietuvoje gali tapti puikia alternatyva. Tokiose stovyklose vaikai ne tik tobulina lietuvių kalbos įgūdžius, bet ir susipažįsta su Lietuvos istorija, kultūra, tradicijomis, atranda bendraminčių ir patiria nuotykių.
Stovyklų privalumai:
- Intensyvus lietuvių kalbos mokymasis
- Pažintis su Lietuvos kultūra ir istorija
- Bendravimas su bendraamžiais iš viso pasaulio
- Nuotykiai ir įspūdžiai
Kauno iniciatyva - susigrąžinti emigrantus
Kaunas kelia tikslą, kad mieste apsigyventų bent 10 procentų grįžtančiųjų ir taip padidinti gyventojų skaičių. Tam savivaldybė užsakė apklausas ir rengia strategiją. Emigrantų susigrąžinimą Kaunas įtraukė į savo strateginius ilgalaikius tikslus.
„Jie patys norėtų grįžti, jeigu čia būtų įmanoma pragyventi. Kad emigrantų vilionės būtų tikslingesnė miestas rengia jų apklausą - kas paskatino išvykti ir kas paskatintų grįžti. „Kaune virš 2 tūkstančių daugiau atvyksta nei išvyksta.
Iš migracijos grįžusių aukštos kvalifikacijos specialistų socialinę veiklą analizuojantis antropologas prof. V. Milius teigia: „Laikini grįžimai yra labai svarbūs, tai yra žvalgyba „ar grįšiu, kada grįšiu“. Ir per tą galima daug nuveikti, jei miesto valdžia ar kitos organizacijos sutelktų dėmesį į juos, pakviestų į tam tikrus renginius“.
Statistika
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis (2022 m.):
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Lituanistinių mokyklų skaičius pasaulyje | 240+ |
| Mokinių skaičius | ~9000 |
| Mokytojų skaičius | ~1000 |
| Lituanistines mokyklas lankančių vaikų dalis nuo visų užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų | 6-7% |
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Kas yra naujagimių milija ir kiek laiko ji tikrai trunka? Sužinokite viską čia!
- Vaiko globos samprata Lietuvoje: svarbiausi apibrėžimai ir teisės aktai