Širdies ydos - tai anatominiai širdies ar stambiųjų kraujagyslių nukrypimai nuo normos, trikdantys kraujotaką, kurie atsirado prieš gimimą (jų gali gydytojas nepastebėti tik ką gimusiam kūdikiui), o išaiškėjo vėliau. Apsigimsta 6 - 8% naujagimių. Išsivysčiusiose šalyse sergančiųjų įgimtos širdies ydomis yra daugiau negu įgytomis (reumatinėmis).
Dažniausios įgimtos širdies ydos:
- Skilvelių pertvaros defektas - 30,5%
- Prieširdžių pertvaros defektas - 9,8%
- Atviras arterinis (Botalo) latakas - 9,7%
- Plaučių arterijos angos susiaurėjimas - 6,9%
- Aortos lanko susiaurėjimas (koarktacija) - 6,8%
- Aortos angos susiaurėjimas - 6,1%
- Falo tetrada - 5,8 %
- Stambiųjų kraujagyslių transpozicija - 4,2%
- Išlikęs arterinis kamienas - 2,2%
- Triburio vožtuvo neišsivystymas - 1,3%
- Kitos - 16,5%
- Iš viso - 100,0 %
Kai kurios įgimtos širdies ydos siejamos su chromosomų patologija arba vieno geno mutacija. Veiksniai sukeliantys šias mutacijas, vadinami mutagenais. Jie skirstomi į fizinius, cheminius ir biologinius. Tiesioginį apsigimimą sukeliantį (teratogeninį) poveikį ypač turi alkoholis. Dažniausiai įgytų širdies ydų priežastis - reumatas ir infekcinis endokarditas.
Dviburis aortos vožtuvas (DAV)
Įprastai aortos vožtuvas turi tris lapelius, tačiau dvisklapis aortos vožtuvas turi tik du. Dviburis aortos vožtuvas (DAV) yra širdies struktūros anomalija, kurioje aortos vožtuvas, esantis tarp širdies ir pagrindinės kūno arterijos - aortos, turi ne įprastus tris, o tik du sparnelius. Vietoje trijų įprastų vožtuvo lapelių žmogus turi tik du. Aortos vožtuvo lapeliai (vadinamieji sklendės) turi užtikrinti teisingą kraujo srautą: jie turi plačiai atsiverti, kad kraujas išeitų iš širdies, ir sandariai užsidaryti, kad kraujas negrįžtų atgal. Žmogus gali ilgus metus net neįtarti turintis dvisklapį aortos vožtuvą, nes simptomai dažnai būna neryškūs arba visai nejuntami. Tačiau laikui bėgant dėl šios ligos širdis praranda veiksmingumą - ji turi dirbti sunkiau, kas ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų.
Statistika rodo, kad iki 2 % visos populiacijos turi dvisklapį aortos vožtuvą. Šis defektas dažnesnis vyrams nei moterims. Daugumai žmonių simptomų ilgą laiką nebūna. Dalis požymių lengvai lieka nepastebimi ar painiojami su kitomis ligomis - dažnai apie vožtuvo ypatumus žmogus sužino tik atlikęs medicininius tyrimus.
Dviburis aortos vožtuvas (DAV)
Normalus aortos vožtuvas turi tris sparnelius (tricuspid), kurie užtikrina kraujo judėjimą iš širdies į aortą ir neleidžia jam grįžti atgal į širdį. Dviburio aortos vožtuvo simptomai ir pasekmės gali labai skirtis. Kai kuriems asmenims jokie simptomai gali nepasireikšti iki suaugusio amžiaus, tuo tarpu kitiems gali būti reikalinga chirurginė intervencija jau ankstyvoje amžiaus stadijoje. DAV diagnozavimas dažnai atliekamas atsitiktinai, per echokardiogramą ar kitus širdies tyrimus, atliekamus dėl kitų priežasčių. Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir DAV sukeliamų komplikacijų.
Priežastys
Tikslios šio defekto atsiradimo priežastys nėra žinomos. DAV formavimasis vyksta ankstyvoje embriono vystymosi stadijoje. DAV yra viena iš dažniausių širdies vožtuvų anomalijų, tačiau daugeliu atvejų tai nesukelia rimtų sveikatos problemų ir gali likti nepastebėta ilgą laiką. Tačiau kai kuriems asmenims ši būklė gali sukelti širdies komplikacijas vėlesniame gyvenimo etape.
- Genetiniai veiksniai: Yra manoma, kad DAV gali būti susijęs su genetiniais veiksniais. Dviburis aortos vožtuvas neretai paveldimas šeimoje - jei tokį vožtuvą turi artimi giminaičiai (tėvai, vaikai, broliai ar seserys), rekomenduojama atlikti širdies tyrimus.
- Vystymosi sutrikimai embriono stadijoje.
Simptomai
Dviburis aortos vožtuvo (DAV) simptomai gali skirtis priklausomai nuo individualių asmenų ypatybių ir vožtuvo būklės. Kai kuriais atvejais DAV gali būti besimptominis ir nustatomas tik atliekant širdies tyrimus dėl kitų priežasčių.
Galimi simptomai:
- Širdies ūžesys (girdimas stetoskopu patikrinimo metu)
- Dusulys
- Krūtinės skausmas
- Alpulys
- Širdies nepakankamumas
Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius širdies veiklos pokyčius ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, ypač turint DAV diagnozę.
Komplikacijos
- Širdies nepakankamumas.
- Aortos aneurizma ir plyšimas. Trečdalis sergančiųjų taip pat turi padidėjusią aortą virš vožtuvo. Aorta gali išsiplėsti ir suplonėti, pablogėjus jos struktūrai atsiranda aneurizmos rizika.
Diagnostika
Dvisklapis aortos vožtuvas kartais aptinkamas dar nėštumo metu, atliekant vaisiaus širdies ultragarsinį tyrimą, arba vaikystėje, kai pasireiškia širdies defektų simptomai. Suaugusiesiems pirmieji požymiai gali būti tiesiog širdies ūžesys, girdimas stetoskopu patikrinimo metu.
Gydymas
Simptomams palengvinti gali būti paskirti tam tikri vaistai (pvz., beta adrenoblokatoriai ar diuretikai), tačiau jie nepašalina vožtuvo defekto. Dažniausiai (apie 80 % pacientų) prireikia chirurginės intervencijos - vožtuvas remontuojamas arba pakeičiamas. Operacijos laikas svarbus - kartais rekomenduojama ją atlikti dar neatsiradus nė vieniems simptomams, kad būtų išvengta negrįžtamos širdies žalos.
Chirurginės intervencijos:
- Vožtuvo taisymas: Pastarasis yra sutvarkomas nepakeičiant viso vožtuvo - ši galimybė tinka esant vožtuvo pratekėjimui (regurgitacijai), bet netinka sergant stenoze (vožtuvo susiaurėjimu).
- Vožtuvo keitimas: Būtinas, kai taisyti galimybės nėra. Naujas vožtuvas įsiuvamas atviros ar minimaliai invazinės operacijos metu, taip pat galimas ir transkateterinis keitimas (TAVR metodas).
Vožtuvų tipai:
- Mechaninį vožtuvą.
- Biologinį vožtuvą - sudarytą iš gyvūnų audinių (dažniausiai kiaulių ar karvių).
- Ross operacija - kai aortos vožtuvas pakeičiamas nuosavu plaučių vožtuvu. Jauni pacientai, norintys išvengti ilgalaikio vaistų vartojimo, kartais pasirenka Ross operaciją.
Prevencija
Dvisklapio aortos vožtuvo atsiradimo išvengti neįmanoma, nes tai įgimta būklė. Vis dėlto galima ir verta sumažinti kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tinkamai prižiūrint savo sveikatą, galima džiaugtis visaverčiu gyvenimu - net ir su dvisklapiu vožtuvu galima užsiimti mėgstamomis veiklomis.
Pooperacinė priežiūra
Reguliari gydytojo priežiūra būtina. Po širdies vožtuvo operacijos reikia apsilankyti pas gydytoją po dviejų savaičių, trijų ir šešių mėnesių, vėliau - kartą per metus. Dvisklapio vožtuvo keliamas pavojus tampa aktualus, kai dėl jo pablogėja širdies veikla ar pasireiškia aortos stenozė ar regurgitacija. Gydytojas rekomenduos, kaip dažnai atlikti tyrimus. Net ir atlikus širdies vožtuvo operaciją, 98 % pacientų išlieka tokia pati gyvenimo trukmė kaip ir neturint šios ligos.
Aortos Vožtuvo Nesandarumas
Aortos vožtuvo nesandarumas yra širdies liga, kuri tiesiogiai susijusi su aortos vožtuvu, esančiu tarp kairiojo širdies skilvelio ir aortos. Aortos vožtuvas atlieka svarbų vaidmenį, reguliuodamas kraujo tekėjimą iš širdies į visą organizmą. Normalus vožtuvo veikimas užtikrina, kad kraujas teka tik viena kryptimi, tačiau esant nesandarumui, vožtuvas nevisiškai užsidaro, todėl kraujas gali grįžti atgal į kairįjį skilvelį. Aortos vožtuvo nesandarumas yra būklė, kai aortos vožtuvas nevisai užsidaro, leidžiančiam kraujui grįžti atgal į širdį. Tai gali sukelti įvairių simptomų ir komplikacijų, priklausomai nuo nesandarumo sunkumo. Liga gali būti įgimta arba išsivystyti dėl amžiaus, reumatinių ligų ar kitų širdies ir kraujagyslių sutrikimų.
Diagnostika
Aortos vožtuvo nesandarumo diagnostika apima kelis metodus. Paprastai naudojamas echokardiografija, kuri leidžia vizualizuoti širdies struktūras ir funkciją. Taip pat gali būti atliekami elektrokardiograma (EKG) ir krūtinės ląstos rentgenografija, siekiant įvertinti širdies dydį ir būklę.
Gydymas
Aortos vožtuvo nesandarumo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Lengvais atvejais gali pakakti stebėjimo ir gyvenimo būdo pokyčių, tokių kaip sveikesnė mityba ir fizinio aktyvumo didinimas. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, vožtuvo rekonstrukcijos arba protezavimo.
Širdies Vožtuvų Funkcijos ir Ydos
Širdis - tai raumeninis organas, kurį sudaro 4 kameros: du prieširdžiai ir du skilveliai. Tarp prieširdžio ir skilvelio yra vožtuvai, tarp skilvelių ir iš jų išeinančių kraujagyslių taip pat yra vožtuvai. Pagrindinė vožtuvų paskirtis - palaikyti širdies ertmėse reikiamą slėgį, jiems atsidarius, leisti kraujui pratekėti, o užsidarius - neleisti tekėti atgal. Širdies yda - tai širdies vožtuvų pažeidimai, kurie pasireiškia padidėjusiu vožtuvų pralaidumu (nesandarumu) arba jų susiaurėjimu (stenoze).
Širdies Ydų Vystymosi Priežastys ir Dažniausios Ydos
Dažniausiai diagnozuojamas aortos ir mitralinio vožtuvų susiaurėjimas arba jų nesandarumas. Aortos vožtuvo susiaurėjimas arba stenozė - tai liga, kai dėl amžiaus nulemtų pakitimų, kalcio sankaupų vožtuvuose jos tampa mažiau elastingos, vožtuvo anga siaurėja ir širdžiai darosi sunkiau išstumti kraują. Ilgainiui širdies skilvelio raumens galimybės įveikti padidėjusį pasipriešinimą senka, jis ima susitraukinėti silpniau, plonėja ir plečiasi. Vystosi mitralinio vožtuvo nesandarumas, todėl kraujas sugrįžta į aukščiau esančią kamerą, t. y. į kairįjį prieširdį, o ilgainiui ir į plaučius. Tai lemia dusulio atsiradimą.
Aortos Vožtuvo Nesandarumas
Kita yda - aortos vožtuvo nesandarumas - pasireiškia tuo, kad vožtuvas nesugeba užtikrinti kraujo tekėjimo viena kryptimi. Labai dažnai ši liga vystosi dėl pradinės aortos dalies išsiplėtimo. Kadangi aortos vožtuvas neužtikrina sandarumo, kraujas į kairįjį skilvelį priteka ir iš kairiojo prieširdžio, ir iš aortos, todėl tampa perpildytas ir jo tūris didėja. Tačiau laikui bėgant, širdies raumuo plečiasi, blogėja jo kompensaciniai mechanizmai ir atsiranda kito (mitralinio) vožtuvo nesandarumas, todėl kraujas grįžta į kairįjį prieširdį, po to ir į plaučius. Žmogus jaučia dusulį, širdies permušimus. Tuomet kairiojo skilvelio tūris smarkiai padidėja per trumpą laiką, žmogų vargina labai stiprus dusulys, tarsi jis skęstų. Negydant pacientą gali ištikti kardiogeninis šokas, t. y. sutrikti kraujo apytaka ir audinių aprūpinimas deguonimi. Nesuteikus reikiamos pagalbos, žmogus gali mirti.
Mitralinio Vožtuvo Stenozė
Dar viena vožtuvų liga - mitralinio vožtuvo stenozė. Dėl lėtinės infekcinės širdies ligos (reumato) tarp vožtuvo burių susiformuoja sąaugos, kurios jį siaurina. Dėl to sutrinka kraujo nutekėjimas iš kairiojo prieširdžio į kairįjį skilvelį. Ilgainiui kraujas užsistovi kairiajame prieširdyje, o vėliau ir plaučiuose - pacientas pradeda dusti.
Amžius ir Širdies Ydos
Širdies ydos nepaiso socialinių ar amžiaus statusų. Dažniausiai jomis serga vyresnio amžiaus žmonės (60 m. ir vyresni). Tačiau aortos vožtuvo stenozė gali varginti ir jaunesnius žmones, ypač tuos, kuriems nuo gimimo nustatyta širdies patologija - vietoj triburio išsivystęs dviburis aortos vožtuvas. Tokiems žmonėms aortos vožtuvo stenozė vystosi dešimtmečiu anksčiau negu sveikiems. Paveldimumas turi įtakos širdies ydoms vystytis - jeigu giminėje buvo ar yra sergančiųjų širdies ydomis, tai didina ir palikuonių tikimybę sirgti šiomis patologijomis, palyginti su tais, kurių giminėje tokių ligonių nebuvo.
Simptomai ir Diagnostika
Sergant vožtuvų ydomis, simptomai yra panašūs. Pradinis aortos stenozės simptomas - skausmas krūtinėje, žmogus gali netekti ir sąmonės. Ligai progresuojant, ima tinti kojos, naktį kankina dusulys. Mitralinio vožtuvo nesandarumu sergantys pacientai skundžiasi širdies ritmo sutrikimu. Ligai progresuojant, atsiranda dusulys, kuris kankina naktį ar esant menkam fiziniam krūviui. Aortos vožtuvo nesandarumu sergantys žmonės jaučia širdies permušimus, dusulį. Klausantis vožtuvų patologijomis sergančio ligonio širdies girdimas ūžesys. Tokiu atveju šeimos gydytojas turėtų nusiųsti pacientą pas kardiologą. Kardiologas atlieka širdies echoskopiją, esant reikalui, ir kitus tyrimus, nustato arba ne ydą, jos sunkumo laipsnį.
Širdies Sandara
Širdis - tai raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, daugmaž kumščio dydžio ertminis organas, gulintis ant diafragmos ir užimantis didžiąją tarpuplaučio dalį: du trečdaliai guli kairėje, o vienas trečdalis - dešinėje nuo vidurinės krūtinkaulio linijos (dažnai klaidingai galvojama, kad širdis yra kairėje krūtinės ląstos pusėje). Širdis vidutiniškai sveria 250 - 350g (moters mažiau nei vyro).
Širdies Kameros ir Vožtuvai
Žmogaus širdis susideda iš 4 kamerų: dviejų skilvelių ir virš jų - dviejų prieširdžių. Širdies pertvara dalija širdį į kairiąją (arterinę) ir dešiniąją (veninę) puses. Dešinysis skilvelis - tai abiejų tuščiųjų venų įtekėjimo vieta (jos čia iš viso organizmo atneša veninį kraują), o į kairįjį atsiveria 4 plautinės venos, kuriomis teka deguonimi įsotintas (arterinis) iš plaučių. Dešinįjį skilvelį nuo prieširdžio skiria anga, kurios kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas, kairįjį skilvelį nuo prieširdžio atskiria dviburis vožtuvas. Iš dešiniojo skilvelio išeina plautinis kamienas, kuris nuneša veninį kraują į plaučius.
Širdies Siena
Širdies siena susideda iš trijų sluoksnių: išorinio serozinio - epikardo, viduriniojo raumeninio - miokardo, vidinio - endokardo. Prieširdžių ir skilvelių miokardas gali susitraukti skyrium, nes šios dvi raumens dalys atskiros. Kairysis skilvelis skirtas kraujui išmesti per aortą į visą kūną (didįjį kraujotakos ratą), dėl to jo siena storesnė (10 - 15 mm), o dešinysis skilvelis susitraukdamas stumia kraują į plaučius (mažąjį kraujotakos ratą), todėl ir jo siena plonesnė (5 - 10 mm).
Vainikinės Arterijos
Širdį maitina dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos, kurios atsišakoja nuo aortos pradžios, lyg vainikai apsupa širdies sienas, išsiraizgo įvairiose širdies struktūrose.
Vožtuvų Sandara ir Veikimas
Kairiosios preiširdinės skilvelio angos kraštuose tvirtinasi dviburis vožtuvas, susidedantis iš priekinės ir užpakalinės burių, kurios per sausgyslinius siūlus jungiasi su atitinkamais kairiojo skilvelio speniniais raumenimis. Kai kraujas iš prieširdžių stumiamas į skilvelius, kurio srovė “slegia” bures iš viršaus, lyg prispaudžia jas prie skilvelių sienų, ir anga praplatėja. Jeigu susitraukia skilveliai, atgalinė kraujo srovė išplečia bures, jų kraštai susiglaudžia ir nepraleidžia kraujo atgal į prieširdžius.
Širdies Veikla
Pro širdį kraujas teka dėl spaudimų skirtumo. Širdis susitraukia, kai spaudimas skilveliuose viršija spaudimą aortoje ir plautiniame kamiene: ji vis labiau prisipildo krauju ir “pertemptos’’ širdies sienos pradeda trauktis, tuomet kraujas išstumiamas į stambiąsias kraujagysles. Širdis dirba lyg siurblys, jos veikla cikliška: po susitraukimo ( sistolės) seka atsipalaidavimas (diastolė).
Širdies Laidažioji Sistema
Širdis susitraukia automatiškai, kylant impulsams tam tikrose širdies skaidulose, vadinamose širdies laidžiąja sistema. Šios skaidulos esti šviesesnės, nes jose daugiau sarkoplazmos. Impulsas, skatinantis prieširdžius susitraukti, kyla antiniame (sinusiniame) prieširdžio mazge, kuris esti dešiniajame prieširdyje šalia viršutinės tuščiosios venos angos ir dešiniosios ausytės.
Įgimtų širdies ydų dažnis
| Yda | Procentas |
|---|---|
| Skilvelių pertvaros defektas | 30,5% |
| Prieširdžių pertvaros defektas | 9,8% |
| Atviras arterinis (Botalo) latakas | 9,7% |
| Plaučių arterijos angos susiaurėjimas | 6,9% |
| Aortos lanko susiaurėjimas (koarktacija) | 6,8% |
| Aortos angos susiaurėjimas | 6,1% |
| Falo tetrada | 5,8% |
| Stambiųjų kraujagyslių transpozicija | 4,2% |
| Išlikęs arterinis kamienas | 2,2% |
| Triburio vožtuvo neišsivystymas | 1,3% |
| Kitos | 16,5% |
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Sužinokite viską apie naujagimių dvylikapirštės žarnos stenozę: priežastys, simptomai ir efektyvus gydymas
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Vaiko lankymo teisės: kaip teismas nustato tvarką?
- Kaip Sėkmingai Paruošti 7 Metų Vaiką Anginos Operacijai – Ekspertų Patarimai ir Pasiruošimo Gairės