Labai dažnai mamos išsigąsta, kad vaikas kalbą supranta, o nekalba. Situacija pažįstama 2-3 metų vaikų tėvams. Mamos mėgina tą patį žodį kartoti, kad ir šimtą kartų, o vaikas nekartoja. Kodėl? Kiek dar kartų reikia pakartoti, kad ištartų? Nepadės, kad ir daugiau ištarsite, paprasčiausiai Jūsų vaikutis negali pakartoti. Priežasčių daug, jos įvairios. Kas lėmė nekalbėjimą Jūsų atveju, tiksliai gali nustatyti tik logopedas.
Šiandieninė situacija nėra džiuginanti, nes vaikų kalbos vėlavimas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų yra dažnesnis negu prieš 15-20 metų. Tarp daugybės to priežasčių negaliu nepaminėti ir neigiamos išmaniųjų technologijų įtakos vaikų kalbos, komunikacijos raidai. Įvairiausiose vietose - kavinėje, laukiant užsakyto maisto, poliklinikoje, laukiant eilėje prie gydytojo durų ar šeimos, giminės susibūrimo metu - galime pastebėti nuošalyje sėdintį vaikutį su įbruktu mobiliuoju telefonu rankose. Taip jis niekam netrukdo, nereikalauja dėmesio, o tik mažu pirštuku braukia per ekraną ir stebi besikeičiančius vaizdus, girdi skirtingus garsus, dažniausiai - jam nesuprantama kalba. Ar tai skatina kalbos spartinimą? Tikrai ne, nes minėtais atvejais vaikas yra tik pasyvus žiūrovas, o kalbos vystymuisi reikalingas gyvas pašnekovas, gyvos emocijos ir sveika, gyva supanti aplinka“, - problemą pastebi logopedė.
Pagrindinės Priežastys, Kodėl Vaikas Gali Nekalbėti
Kai vaikas nekalba, tėvams reikėtų žinoti keletą esminių dalykų:
- Akių kontaktas. Gimęs kūdikis akimis ieško mamos, ją stebi, „nuskaito“ mamos nuotaikas, žiūri į veidą, klausosi ir atsiliepia gugavimu. Tačiau, jei paaugęs vaikas nekalba, dažna priežastis - nepakankamas akių kontaktas. Vaikas nefiksuoja ir nepastebi, kaip mama kalba, kaip judina lūpas, artikuliuoja, neišlaiko dėmesio kalbančiajam asmeniui.
- Pozityvaus elgesio fiksacija. Dažnai tėvams atrodo, kad jų vaikas viską supranta, tik nenori daryti. Reikia žinoti tokį faktą - mažas vaikas negali nenorėti, nes jis dar nuo jūsų priklausomas, jis savarankiškai nieko negali nuspręsti ir jūs esate vaiko vedlys šiame dideliame ir neištirtame pasaulyje. Todėl jei vaikas verkia ar rodo kitas negatyvias emocijas, reiškia, kad jis nesugeba padaryti ar pasakyti tai ko jūs prašote. Protestuodamas (rėkia, daužo, krenta ant žemės) vaikas parodo, kad nesupranta, ko iš jo reikalaujama, kad jam dabar sunku, kad neaiškūs jūsų paliepimai, daugmaž „atstokit“. Tokiu atveju, svarbu nukreipti vaiko dėmesį į jam malonią veiklą ir neleisti vaikui užfiksuoti tokį elgesį kaip laimėjimą. Verta emocingai reaguoti į tai, kas vaikui sekasi ir atkreipti vaiko dėmesį, kaip visi džiaugiasi jo sėkme. Nunešė žaisliuką į vietą - VAAALIO, „tu šaunuolis“, vaikas matydamas laimingus tėvus, stengsis daryti taip dar ir dar kartą, nes visi nori būti giriami ir jaustis įvertintais.
- Kalbos supratimas. Vaikas nesupranta kalbos arba supranta buitinę primityvią kalbą. Vaikas gali suprasti „nunešk puodelį“ arba „apsimauk kelnes“, tačiau nesuprasti „lauke šalta“ arba „laukiam ateinant močiutės“. Bendraujant su ankstyvojo amžiaus nekalbančiu vaiku būtina kalbėti mažai, aiškiai ir konkrečiai. Jei tie sakiniai kartosis, vaikas jūsų kalbą pradės suprasti ir net kartoti jūsų žodžius. Negalima vaikui sakyti „Jonai, įpyliau sriubos, nelysk, o tai dar užsiversi ir nusiplikysi“.
- Kalbos ritmika. Rišli kalba turi savo ritmą. Mes patęsiam kai kurias balses, kirčiuojam žodžius, taip suteikdami kalbai savotiško melodingumo. Nekalbantys ar mažai kalbantys vaikai neišskiria arba negirdi kalbos ritmo, negirdi, kur žodis prasidėjo, kur baigėsi. Pamokykite vaiką žaisdami, pradžioje aiškiai išskirdami garsažodžius ar skiemenis, pvz.: OPA OPA OPA-PA, BU-VO ŽIR-NIS IR PU-PA. TUK TUK TUK GE-NE-LIS KA-LA… Supate vaiką su supynėm ir įgarsinkite judesius į taktą: LINGU - LINGU ir t.t. Pasileiskite muziką, plokite į taktą, galite vietoj žodžių dainuoti NA-NA-NA. Linksmai praleisite laiką ir tuo pačiu vaiką išmokysite ritmikos.
- Veiksmo žodžiai. Kalba reikalinga komunikacijai, bendravimui, pilnaverčiam socialiniam gyvenimui. Norint pasakyti bet kokią prasmingą mintį, būtini veiksmažodžiai. Todėl pirmiausiai aiškinkite vaikui ne apie daikto savybes (dydžiai, spalvos ir kt.), o ką su jais galima daryti. Tai leis vaikui pasakyti dviejų žodžių frazę. Nebūtina vaikui pasakoti, kad kamuolys apvalus, raudonas, minkštas, mažas, bet sakyti ir parodyti - „metu“, „gaudau“, „duok“, „spirk“.
Taip pat, vaiko kalbos vėlavimą gali sukelti:
- Genetiškai perduodamos ligos.
- Neigiama patirtis - mamos persirgtos ligos nėštumo periodu.
- Gimdymo traumos.
- Vaiko patirtos traumos ir ligos ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu.
- Netipinės situacijos, kaip augimas dvynių poroje.
- Dvikalbystė šeimoje.
- Vaiko augimas nepalankioje aplinkoje, kai tėvai neturi įgūdžių, žinių apie vaiko auginimą.
Kada Reikėtų Sunerimti?
Tėveliai turėtų sunerimti, jei 2 metų vaikas dar netaria nė vieno prasminio žodžio, jo kalboje vyrauja vien garsiažodžiai ar ūbavimas, atskirų garsų skleidimas. Sukluskite, jei trečiaisiais gyvenimo metais vaikas dar vis nenaudoja žodžių, o savo prašymus iliustruoja gestais, mimika, ima namiškius už rankos ir veda, rodo tuos objektus, kurių jis nori, pavyzdžiui, veda prie šaldytuvo ir rodo, ką norėtų valgyti arba veda prie spintos ir rodo aukštai padėtą žaislą.
Patarimai Tėvams, Kaip Skatinti Vaiko Kalbą
Yra keletas dalykų, kuriuos galite daryti namuose, kad padėtumėte vaikui tobulinti kalbos įgūdžius:
- Skaitykite: Skaitymas skatina žodyno išplėtimą ir padeda suprasti kalbos struktūrą.
- Klauskitės: Leiskite vaikui pasakoti jums pasakojimus ir atsakyti į jūsų klausimus.
- Skatinimas: Skatinkite vaiką kalbėti ir dalintis savo mintimis. Praise, kai jis tai daro.
- Išplėskite: Kai vaikas pasakoja apie kažką, papildykite jo pasakojimą ir padėkite jam suformuluoti teisingus sakinius.
- Žaidimai: Žaidimai gali būti puiki priemonė skatinti kalbėjimą. Vartoto žaidimus, kuriuose reikia komunikuoti ir bendradarbiauti.
Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra svarbūs vaiko kalbos atsiradimui ir tolygiam vystymuisi. Įprastai jau pirmajame savo gyvenimo pusmetyje mažylis išreiškia poreikį bendrauti guguodamas, čiauškėdamas, ūbaudamas, palaikydamas akių kontaktą su jį kalbinančiu asmeniu. Išreikšdami savo poreikius, kūdikiai vartoja įvairaus sudėtingumo bei skirtingų tonacijų garsus, skiemenų eiles. Augant kiekvieną pirmųjų metų mėnesį mažylio tariami skiemenys sudėtingėja, ilgėja, pasidaro panašūs į dainavimą. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus, artimųjų balsus ir į juos reaguoja, guviau čiauškėdami, judindami rankas ir kojas, tokiu būdu norėdami atkreipti į save dėmesį. Labai svarbu vaikutį šnekinti, šypsotis, kaitaliojant veido mimiką palaikyti malonų bendravimą, jam dainuoti.
10-12 mėnesių vaikai jau suvokia nuolat girdimus žodžius ir pats bando juos ištarti. Dažnai pirmieji žodžiai būna „mama“, „tete“, „dede“, „baba“, „lyja“, garsiažodžiai, imituojantys gyvūnų ar paukščių skleidžiamus garsus. Mažyliai jau suvokia žodžių prasmę, vykdo paprastus nurodymus, veiksmu atsako į savo vardą. Pamažu tarp vienerių metų vaikučių ir jo artimųjų prasideda prasmingas bendravimas, paremtas ne vien prisilietimais, gestais, bet ir žodiniu bendravimu.
Antraisiais gyvenimo metais vaikų kalba sudėtingėja. Jie jau pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus, gali pasakyti aplinkos daiktų pavadinimus. Vis dažniau savo norus reiškia žodžiais. Vartojamų žodžių reikšmė gali būti pritaikyta nebūtinai tik vienam objektui, pavyzdžiui, žodžiu „lialia“, pavadinama ne tik lėlė, bet taip vaikutis gali vadinti ir save ar kitą vaiką. Mažyliai vis labiau domisi aplinkos daiktais, apie juos klausinėja. Antraisiais gyvenimo metais reikėtų skatinti vaikus pakartoti nesudėtingus 2-3 skiemenų žodžius. Suaugusieji kalboje turėtų vartoti vis naujus žodžius ir, kad vaikas įsimintų, juos dažnai kartoti. Bendraujant su vaiku rekomenduojama įvardinti visus atliekamus veiksmus.
Artėjant trijų metų gimtadieniui, vaikų aktyvusis žodynas sparčiai kinta, neretai kalboje vartojamos jau trijų-keturių žodžių frazės. Augant vaikui kalba vis plečiasi ir tobulėja.
Kreipkitės į Specialistus
Jei specialistas nustato, kad vaikui reikia papildomo pagalbos, galbūt terapijos arba kitų kalbos terapijos metodų, nesijaudinkite. Labai daug vaikų yra sėkmingai padėję savo kalbos problemoms, kai jos buvo nustatytos ir imtasi veiksmų laiku. Jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos, reikėtų prašyti šeimos gydytojo siuntimo pas logopedą, o atskirais atvejais - ir pas neurologą, klausos ar regos specialistus.
Svarbiausia yra dėti pastangas ir bendradarbiauti su specialistais, kad jūsų vaikas galėtų vystyti kalbos įgūdžius ir pasiruošti sėkmingam ateities mokymuisi ir bendravimui.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Nepraleisk svarbiausių patarimų išeinant iš globos namų – išgyvenimo gidai ir patarimai
- Geriausi žaislai vaikams nuo 2 metų: Atraskite linksmiausius ir lavinančius žaidimus!