Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Vaiko laukimas - unikali ir ypatinga patirtis; didžiuliai fiziniai, hormoniniai ir emociniai pakitimai vykstantys moters organizme palyginti trumpą laiką. Nėštumas - tai pats svarbiausias, ilgai lauktas, reikšmingas įvykis moters gyvenime. Nėštumas sukelia didelius posturalinius pakitimus, kuriuos moters organizmas kada nors patirs. Pagal tai, kaip vystosi vaisius, kas savaitę keičiasi posturalinė sistema, nes didėja papildomas svoris, keičiasi svorio centras.
Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius nėštumo sukeliamus nepatogumus ir dusulį nėštumo metu.
Preeklampsija
Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai). Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, preeklampsija siejama su placentos kraujotakos sutrikimais ir imunologiniais veiksniais.
Simptomai ir Diagnostika
Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą. Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu.
Gydymas ir Valdymas
Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos. Ankstyva diagnozė per reguliarius prenatalinius patikrinimus, kraujospūdžio kontrolė, medikamentinis gydymas ir, jei reikia, skatinamas gimdymas padeda valdyti šią būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip eklampsija ar HELLP sindromas.
Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas. Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga tiek jums, tiek vaisiui. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip sveikesnė mityba, fizinis aktyvumas ar mažos dozės aspirino vartojimas, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat reguliariai lankykite prenatalinius patikrinimus ir stebėkite kraujospūdį, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu.
Preeklampsijos Poveikis Kasdieniam Gyvenimui
Preeklampsija gali turėti didelį poveikį nėščios moters fizinei ir emocinei būklei. Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą, pvz., darbą, fizinį aktyvumą ar net poilsį. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos. Emocinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl savo ir kūdikio sveikatos, galimas priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gali sukelti nerimą ar depresiją. Susidūrus su preeklampsija, svarbu bendradarbiauti su gydytojais, laikytis rekomendacijų ir ieškoti artimųjų ar psichologinės pagalbos.
Dusulys
Dusulys apibrėžiamas kaip pasunkėjusio kvėpavimo arba kvėpavimo diskomforto jutimas. Dažniausiai žmogus gali jausti dusulį didesnio fizinio krūvio metu, bet pailsėjus dusulys išnyksta. Dusulį sukelia daugelis ligų, bet 95 proc. atvejų dusulys pasireiškia dėl kardiovaskulinių priežasčių (širdies nepakankamumo), kvėpavimo organų ligų (LOPL, astmos, intersticinės plaučių ligos), psichogeninių faktorių (nerimo), nutukimo ar blogos fizinės būklės.
Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys. Kaip anglies dioksidas, kurį abu gaminate, jūsų diafragmai gali apsunkinti kvėpavimą. Dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
Simptomai
Nustatant dusulio priežastis, reikia kritiškai įvertinti ligonio simptomus, dusulio trukmę, atidžiai išsiaiškinti dusulį sukeliančius ar sustiprinančius veiksnius. Dusulys gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Ortopnėja - dusulys, atsirandantis gulint ant nugaros - būdingas sergant širdies nepakankamumu, rečiau dėl abipusio diafragmos paralyžiaus; ortopnėjos metu dusulys sumažėja atsisėdus arba atsistojus;
- Trepopnėja - dusulys, atsirandantis gulint ant šono - dažniausiai atsiranda širdies nepakankamumo atveju;
- Platipnėja - dusulys, pasireiškiantis esant vertikaliai kūno padėčiai (stovint arba sėdint)- toks dusulys sumažėja atsigulus; platipnėja dažniausiai susijusi su intrakardiniais ir intrapulmoniniais šuntais bei krūtinės raumenų neuroraumeninėmis ligomis.
Diagnostika
Jei ligonis dusulio metu gali atsakinėti į klausimus, būtina išklausti detalią ligos istoriją. Ar dusulys atsirado staiga, ar palaipsniui? Ar jis tęsiasi, yra nuolatinis ar pasikartojantis? Dusulys atsirado fizinio krūvio metu ar ramybės būsenoje?
Fizinio ištyrimo metu naudinga stebėti, kaip kvėpuoja apžiūrimas ligonis. Hiperventiliacijos sindromui būdingas dažnas paviršutiniškas kvėpavimas. Tokie ligoniai gali nenormaliai kvėpuoti tol, kol juos klausinėjate, ir visiškai normaliai - vėliau ar prieš apklausą.
Pagrindiniai tyrimai turėtų būti bendrasis kraujo, rentgeninis krūtinės ląstos, skydliaukės funkcijos tyrimai, plaučių funkcijos testai, EKG, echokardioskopija. Dusulio priežasčiai patikslinti kartais tenka atlikti papildomus tyrimus: arterinio kraujo rūgščių ir šarmų pusiausvyros tyrimą, plaučių KT ar net širdies kateterizaciją.
Gydymas
Ligonis turi būti nuraminamas ir nuovokiai bei taktiškai gydomas. Bronchinės astmos priepuolio metu svarbu nenaudoti jokių sedacinių preparatų. Ūmaus dusulio priepuolio metu būtina kuo greičiau užtikrinti deguonies tiekimą.
Kiti Nėštumo Sukeliami Nepatogumai
Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto. Taip pat, nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas.
Pykinimas ir Vėmimas
Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
Patarimai:
- Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui.
- Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.).
- Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
- Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).
- Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
- Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
- Stengtis nekilnoti sunkių daiktų.
- Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių.
- Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
- Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Nugaros Skausmas
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
Patarimai:
- Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne.
- Sėdint paremti nugarą pagalve.
- Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti.
- Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
- Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Kojų Venų Išsiplėtimas ir Edema (Tinimas)
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos.Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.
Patarimai:
- Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
- Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi.
- Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau.
- Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
- Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
- Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
- Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
- Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas.
- Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
Hemorojus
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Patarimai:
- Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi.
- Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.).
- Norint tuštintis nekentėti.
- Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles.
- Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus.
- Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
- Vengti kietų kėdžių.
Dantenų Kraujavimas
Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Patarimai:
- Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms.
- Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus.
- Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
Odos Pokyčiai
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.
Patarimai:
- Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
Pigmentacija
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.
Mėšlungis
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Patarimai:
- Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti.
- Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti.
- Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti.
- Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
Paruošiamieji Sąrėmiai
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
Patarimai:
- Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų.
- Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Dažnas Šlapinimasis
Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
Patarimai:
- Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Vidurių Užkietėjimas
Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Patarimai:
- Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai).
- Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Strijos
Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.
Patarimai:
- Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Makšties Išskyros
Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
Patarimai:
- Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius.
- Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5).
- Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite.
- Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
Odos Jautrumas
Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).
Patarimai:
- Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos.
- Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Krūtų Jautrumas
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
Patarimai:
- Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Nuovargis
Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Patarimai:
- Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
Padidėjęs Energijos Poreikis
Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.
Patarimai:
- Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
Nuotaikų Kaita
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
Patarimai:
- Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Supratimas apie rizikos veiksnius, simptomus ir prevencines priemones leidžia moterims aktyviai rūpintis savo sveikata. Nors preeklampsija gali sukelti fizinį ir emocinį stresą, bendradarbiavimas su gydytojais, sveikas gyvenimo būdas ir artimųjų palaikymas padeda sumažinti jos poveikį ir užtikrinti saugų nėštumą.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Sužinokite viską apie darželio auklėtojos išsilavinimo reikalavimus ir darbo sąlygas Lietuvoje!
- Neįtikėtina Šiaulių bendruomeninių vaikų globos namų istorija ir jų šviesi dabartis!