Artėjant šventėms, į būrį susiburs bičiulių kompanijos, giminės, draugai, todėl itin svarbu pasirūpinti įtraukiančiomis veiklomis, kurios padėtų vaikams smagiai praleisti laiką kartu.
Žaidimai, skirti susipažinimui ir aktyvumui skatinti
Pirmą kartą atėjus į naują vietą, pravartu įsiminti vaikų vardus, kad greičiau būtų galima užmegzti tarpusavio ryšį. Kiekvienas dalyvis pasako savo vardą ir žodį, kuris prasideda iš pirmosios vardo raidės, bei turi pakartoti visų prieš tai pasisakiusių vardus ir raktinius žodžius. Pradeda vadovas, tačiau pabaigoje jis turi pakartoti visų vardus ir raktinius žodžius.
Po vardų žaidimo, seka lietuvių liaudies žaidimas „Sveiks gyvs“, skirtas dalyvių aktyvumui skatinti ir įvedimui į užsiėmimo temą. Prieš pradedant žaidimą galima pasakyti, kad dabar žinome vienas kito vardus ir sutikus gatvėje turėtume pasisveikinti kaip seni geri draugai.
Visi sustoja glaudžiu ratu, šonas prie šono. Vienas dalyvis lieka rato išorėje (pirmą kartą tai galėtų būti ir vadovas), jis eina aplink ratu ir išsirenka viena žmogų, stovintį rate, - suploja jam per petį ir sako „sveiks gyvs“. Suplojęs per petį žaidimo vedėjas bėga ratu į tą pačią pusę, į kurią ėjo, o „pasveikintas“ žaidėjas - į priešingą. Kai abu žaidėjai susitinka kitoje rato pusėje jie turi paklausti „kaip sekasi?“. Laimi tas, kuris pirmas grįžta į tuščią vietą rate.
Vadovas sako kokį nors daiktą arba paukštį. Jei pasakomas daiktas, visi turi atsitūpti, jei pasakomas paukštis, visi pakelia rankas (skraido). Galima stovėti rate arba vaikščioti po kambarį. Vadovas gali maišyti žaidėjams pats pakeldamas rankas, kai sako daiktą, arba atsitūpdamas, kai pasako paukštį - dalyviams svarbu nepasiduoti provokacijai. Taip pat svarbu, kad dalyviai nepasiduotų kitų įtakai ir remtųsi savo nuomone.
Žaidėjas, kuris suklysta, turi duoti vadovui fantą. Pasibaigus žaidimui fantus reikia išsipirkti atliekant paprastas užduotis (pvz.: pasakyti visiems po gražų žodį, suvaidinti liūtą, ant vienos kojos apšokinėti kambarį ir t.t.).
Muzikiniai žaidimai
Muzikinė dalis skirta išmokyti vaikus klausyti ir girdėti vienas kitą. Darna muzikoje atsiranda tada, kai dalyviai girdi vienas kitą.
„Pats su pačia, duktė trečia“ - ritmas, kuris anksčiau būdavo naudojamas kuliant javus spragilais. Galima vaizdžiai papasakoti kaip buvo kuliama su spragilais panaudojant populiaraus tectonic stiliaus šokio judesius.
Kūrinys 6 skudučiams ir perkusiniai grupei - kiekvienam dalyviui tenka skirtingas ritmas, o juos sudėjus į krūvą išeina muzikinis kūrinys. 6 vaikams išdalinami skudučiai, o likusieji sudaro perkusinę grupę: būgnas, trikampis, pagaliukai ir t. t. Jei vaikai nesutaria dėl instrumentų (pvz.: kas gros būgnu) galima mesti burtus.
Vadovas parodo ir paaiškina kiekvienam vaikui kaip supūsti / sumušti labai paprastą ritmą (kad procesas vyktų greičiau, su vaikas gali dirbti iš karto keli vadovai). Pabaigoje visi kartu (tiek skudučiai, tiek mušamieji) atlieka kūrinį.
Pasaka apie du draugus
Užsiėmimo pabaigoje sekama pasaka apie du draugus - Neregį ir Šlubį. Pasakos eiga: visi patogiai susėda ratu, pasakotojas taip pat sėdi rate ir pasako užduotį, kurią reikės atlikti pasakos metu. Ar būtų neregys ir šlubis atskirai nuveikę tokius darbus? Kodėl draugai susipyko? nupiešiamas taikinys, su trimis skiltimis (žaidimai, muzikinis orkestras, pasaka). Prie atitinkamos skilties dalyviai turi pažymėti kaip jiems patiko konkreti užsiėmimo dalis.
Seniai, labai seniai gyveno neregys ir šlubis. Patys jie valios ant savęs neturėjo, vienas priklausė vienam ponui, kitas - kitam, bet panaši dalia juodu suvedė, ir abu vargšai susidraugavo. Mat nors neregys nieko nematė, o jo bičiulis, raišas ir kuprotas, vos kojas vilko, ponai nuo jų tris kailius lupo, į darbą varė dienom ir naktim.
- O kaipgi mes pabėgsim? - Aure, valtis prie kranto,- atsakė šlubis. Palūkėjo neregys ir šlubis, kol sutems, nusileido prie upės, įlipo į valtį ir atsistūmė nuo kranto. Bet irkluoti nei neregys, nei šlubis nemokėjo. Atsisėdo jiedu vienas priešais kitą ir kad ims irklais plakti vandenį! Neregys nieko nemato. Šlubis kaip gyvas pirmą kartą paėmė į rankas irklą, o naktis juoda, nors į akį durk. Rodosi jiems, kad valtis greitai plaukia, o ji sukasi toje pačioje vietoje, ir tiek.
Yrėsi jie, yrėsi iki pat vidurnakčio. Girdi - pelėda suūbavo. - Spustelkim! Taip jie prakaitą liejo iki pat aušros. Užgiedojo gaidžiai. - Oho, mudu jau kokį nors kaimą netrukus priplauksim. Vėl juodu užgulė irklus. Netrukus visai išaušo. Sulig tais žodžiais ir šeimininkai beateiną prie upės vandens pasisemti. Žiūri - ogi neregys ir šlubis sėdi valtyje. Suprato šeimininkai, kad tarnai bėgti buvo ketinę, liepė jiems drožti namo, bet bausti nebaudė, - kur luošiai dėsis! Lenkia kaip lenkę savo ponams nugaras neregys su šlubiu. Bet prabėgo kiek laiko, ir vėl jiedu sumanė bėgti.
- Kaipgi mes pabėgsim keliais? - atšovė neregys. - Tuo jau gali nesirūpinti. Vėlią naktį, kai visi sumigo, neregys ir šlubis susitiko sutartoje vietoje. Pasisodino neregys šlubį ant pečių ir patraukė kelionėn. Rytą šeimininkai susigriebė, kad tarnai dingę, ieško, ieško - niekur neranda. Bet vytis nesivijo - girdi, kurgi luošiai dėsis, patys atsiras! O neregys su šlubiu ant pečių ėjo nesilsėdamas ištisą dieną ir ištisą naktį ir dar vieną ištisą dieną ir ištisą naktį. Beeidami labai pavargo ir galiausiai nusprendė pailsėti. Apsidairė šlubis - ogi vidury lauko lūšnelė kūpso.
- Neregy, aš matau lūšną vidur lauko. O palei ją - storų virvių šūsnį ir krūvą didelių pintinių grūdams. Nuklibikšteno šlubis, susiėmė, ką tik rado. Neregys buvo drūtas vyras, švyst sau ant pečių nešulį ir eina. Klydinėjo, klydinėjo po girią, vos gyvi į pagirį išsigavo ir atsidūrė kitoje karalystėje. O tą karalystę siaubė baisus slibinas. Kasdien jam reikdavo duoti po žmogų suryti. Ir štai užsigeidė slibinas, kad jam atvestų vienturtę karaliaus dukterį. O jei ne - surysiąs ne tik visus karaliaus valdininkus, visus didžiūnus, bet ir patį karalių. Karalaitė buvo geros širdies, pagailėjo savo valdinių, savo tėvo ir sutiko: tegu, girdi, slibinas ją suėda, kad tik nė vieno žmogaus jų karalystėje nebeliestų.
Kaip tik tuo metu šį būstą priėjo neregys su šlubiu ir tariasi čia nakvosią. Susirodė jiedviem, kad būstas apleistas, negyvenamas. O karalaitė išgirdo jų balsus, įsiklausė ir suprato, kad šnekasi kažkokie svetimšaliai, iš netyčių čia užklydę. - Iš kurio krašto jūs, gerieji žmonės? Argi nežinot, kad šitą bustą karalius pastatė piktam slibinui, kuris čia žmones ryja? Kas vakaras lyg viesulas atūžia oru tasai siaubūnas ir kokį tik žmogų randa, tokį ir suėda. Šiandien mano eilė, čia aš mirties laukiu. - Anoks ten siaubūnas tas slibinas. Tegu tik pasirodo, mes jam nė kaulelio sveiko nepaliksim. Tu, mergele, verčiau mus pamaitintum, stipresni būtumėm. Ir dar gal paieškotum kardo, gerai išgaląsto.
- Nešk šen valgymų visokių. O šlubis, išgirdęs, kad jiedu pakliuvo į žmogėdros jako būstą, iš baimės vos galo negavo. Bet ką bedarysi, kur dėsies. Ir sukruto jis neregiui valgymus nešti. Prisivalgė neregys lig soties, užšovė visas duris ir atsigulė pailsėti. Visai sutemo. Tik kad sudrebės žemė, kad sudundės, kaip per smarkiausią perkūniją! Atlekia piktasis slibinas. Išgirdo neregys tą dundesį, bet nėmaž neišsigando, atsisėdo kaip niekur nieko prie didžiųjų durų ir laukia. Prilėkė slibinas savo būstą, žiūri - visos durys užšautos.
- Tai aš visas duris užšoviau. O ko čia taip plyšauji? - Iš kur tu atsiradai toks akiplėša? Išrinko neregys pačią didžiausią pintinę ir kad svies į slibiną. „Oho, - mano sau slibinas, - jeigu tasai žmogus tokias dideles kepenis turi, vadinasi, jis už mane didesnis”. - Kepenys didelės. Sviedė neregys į slibiną vėžlį. „Kaip maniau,- galvoja sau slibinas, - taip, matyt, ir yra: čia ne žmogus, o milžinas”. Pamatė slibinas storas virves, persigando ir leidosi į kojas. - Na, šitas slibinas taip persigando, kad kol gyvas nebedrįs čia kojos kelti. - Dar yra slibino pati, žiežula ragana, tik ji kiek vėliau atskrenda. Atnešė šlubis neregiui didžiulį kardą, ir laukia abu. Šit per patį vidurnaktį vėl sugriaudėjo griausmas, sudrebėjo žemė,- atlekia slibino pati, irgi didžiulė, baisi, pikta. Išgirdo tą griausmą neregys, stvėrė kardą, atsistojo prie durų. Žiūri slibino pati - durys uždarytos. Pastūmė jas ir kiša galvą. Neregys atsivedėjo ir kad švystels kardu. Taip ir nusibaigė žiežula ragana.
Susirinko neregys su šlubiu visas brangenybes, kurias žmonės buvo sunešę slibinui palenkti, ir traukia toliau. Sutiko neregys. Atsisėdo jiedu pavėsy po obelim. Šlubis vertingesnius daiktus prieš save krauna, o prastesnius - prieš neregį. - Ne, nieko nebus. Ir dalina šlubis viską iš naujo. Gražesnes brangenybes priešais neregį krauna, o prastesnes - prieš save. Neregys buvo ne toks jau kvailas ir galvoja: „Vėl šlubis nori mane apsukti. Dabar tikriausiai viską antraip sudėjo”.
- Aš negerai padalinau! - Kodėl gi negerai? Taip jie dalinosi, dalinosi, ir vis be jokios doros. Jau ir ginčijasi abu, ir plūstasi. Kaip tyčia atitrūko nuo medžio vienas obuolys ir bumbtelėjo neregiui tiesiai į galvą. - Ak štai koks tu! Ir kad pašoks, kad ims spardyti šlubį. Spardė, daužė, kol to kojos atsitiesė. Stryktelėjo šlubis tiesus tiesutėlis ir pliekia neregį per veidą, per akis. Taip dyžė, taip daužė, kad neregys ėmė ir praregėjo. Tuo tarpu prie slibino būsto prisirinko žmonių. Žiūri jie - karalaitė gyva sveika, o tarpdury guli nudobta slibino pati. Tekini pasileido žmonės į rūmus, pranešė tą žinią karaliui. Pasišaukė karalius dukrą ir ėmė klausinėti, kaipgi ji išliko gyva. Duktė jam viską papasakojo.
Apsidžiaugė karalius, paliepė po visą karalystę šauklius išsiuntinėti, kad jie surastų narsiuosius išgelbėtojus ir į rūmus atvestų. - Ieškom galiūno karžygio, mūsų šalį nuo slibino išvadavusio,- sako šaukliai. - Karalius nori savo dukrą už jo išleisti. - Nagi mudu raganą nudobėme, o slibiną išvijome. Nuvedė juodu šaukliai pas karalių. - Šitie. Karalius ištesėjo savo žodį, atidavė praregėjusiam neregiui ir dukrą, ir karalystę. Tapo neregys karalium, bet neužmiršo savo bičiulio, buvusio šlubio: paskyrė jį savo pirmuoju patarėju ir padėjėju. Juk jiedu su šlubiu vieną vargą vargo ir kartu tiek daug patyrė.
Lietuvių liaudies žaidimai gamtoje ir lauke
Linksmi lietuvių liaudies žaidimai skirti žaisti gamtoje ir lauke.
- „Virvė rate“: Ima ilgą virvę ir suriša jos galus. Visi sustoja ratu ir abiem rankom laikosi už virvės. Vienas žaidėjas, kaip nors išrinktas (ar jis ilgesnį šiaudelį ištraukė, ar jam teko paskutinis būrimo žodis).
- „Baltas-juodas“: Šiam žaidimui reikia pagaminti lentelę, kurios vieną pusę nudažo baltais, kitą - juodais dažais. Abiejuose žaidimo galuose ant žemės brėžia po vieną „dvarą". Pačiame aikštelės viduryje brėžia liniją, kuri dalina žaidimo vietą į dvi dalis.
- „Tiltas“: Du žaidėju stojasi vienas priešais kitą ir padaro „tiltą", paduodami vienas kitam rankas ir jas iškeldami kaip gali aukščiau. Likusieji stojasi vienas už kito ir, priėję prie tilto, klausia: „Žmogeliai, ką čia veikiat?" Atsako: Statom tiltą, Smėliu piltą.
- „Sviedinio gaudymas“: Žaidėjai sustoja ratu toli vieni nuo kitų ir pradeda mėtyt sviedinį, sakydami vardą to, kuris turi gaudyti. Įvardytasis gaudo sviedinį ir sviedžia jį kitam, pirmiau jį įvardijęs. Jei kuris nesugaus sviedinio, tai visi žaidėjai bėga tolyn.
- „Rožė ir rūta“: Kuo daugiau žaidėjų, tuo žaidimas būna gyvesnis. Du žaidėjai, tvirtesniu už kitus, sustoja vienas priešais kitą, susiima už rankų ir pakelia jas aukštyn, lyg vartus padaro. Jie pakuždom susikalba, katras bus „rožė", katras „rūta". Visi kiti.
- „Žvejai ir žuvys“: Žaidėjai pasirenka didoką keturkampę vietą, t. y. „kūdrą“ vienoj jos kertėj ant žemės nubrėžia lanką, „žvejų namą". Žaidėjai pasiskirsto į dvi lygias dalis. Buria, kuri dalis bus „žuvys", kuri „žvejai". Žuvys „plauko" (bėgioja) po kūdrą. Žvejai.
Žaidimai vasaros vakarui
Žaidimai vasaros vakarui - tai pramogos, kurios skatina bendravimą, kūrybiškumą ir aktyvų laisvalaikį šeimos ar draugų rate vasarą. Jos padeda atsitraukti nuo ekranų, stiprina tarpusavio ryšius ir sukuria prasmingą atmosferą namuose ar gryname ore. Tokie žaidimai gali būti fiziniai, loginiai arba interaktyvūs, tačiau visada orientuoti į įtraukimą, komandinius sprendimus ir emocinę patirtį.
Paslapties Kodo galvosūkių dėžė - tai unikali galimybė vasaros vakarą paversti įtraukiančiu nuotykiu namuose ar sodyboje, o kartu ir puiki alternatyva tradiciniams žaidimams, kuriuos vis dažniau renkasi šeimos šiltuoju metų laiku. Šios veiklos skirtos žaisti gryname ore - kieme, sode, paplūdimyje ar iškylos metu. Tai greitos ir dinamiškos rungtys, kuriose komandos perneša vandenį naudodamos šaukštus, balionus ar puodelius. Šie žaidimai puikiai tinka karštą dieną, skatina fizinį aktyvumą ir suteikia daug juoko.
Loginio mąstymo žaidimas, kuriame dalyviai seka užuominas ar žemėlapį, kad surastų paslėptą prizą. Ypač tinkama mažesniems vaikams. Užduotis paprasta: surasti daiktus gamtoje pagal nurodytą spalvą. Tokie žaidimai lavina sensoriką, pastabumą ir moko klasifikuoti daiktus pagal požymius. Klasikinis taiklumo žaidimas, kuris gali būt kaip profesionalus boulingo rinkinys, taip ir improvizuoti buteliai ir kamuolys. Tyrinėjimo žaidimas, kuriame vaikai ieško vabzdžių, lapų ar kitų gamtos objektų pagal iš anksto sudarytą sąrašą. Galima pridėti didinamuosius stiklus, užduočių korteles, piešimo priemones.
Nuo „baliono raketų“ iki vandens bombų perduodant balionus virš galvų ar juos mėtant į taikinius. Šie žaidimai puikiai tinka žaisti namuose, sodyboje ar terasoje - ypač tuomet, kai oras nepalankus ar norisi ramesnės, bet įtraukiančios veiklos. Tai iš anksto paruoštos užduočių sekos, kurias žaidėjai sprendžia paeiliui, lyg atrakindami virtualų pabėgimo kambarį, tik fizinėje dėžėje. Kiekviena dėžė turi savo istoriją, dizainą ir siužetą. Mobilioji programėlė, leidžianti žaisti spėlionių žaidimą be papildomo pasiruošimo. Vienas žaidėjas laiko telefoną prie kaktos, o kiti duoda užuominas, kad jis atspėtų rodomą žodį.
Vaidmenų pagrindu paremti stalo žaidimai, kuriuose dalyviai tampa įtariamaisiais, detektyvais ar liudininkais. Žaidimo metu tenka bendrauti, keistis informacija, slėpti ar atskleisti įkalčius. Skaitmeninė viktorinų platforma, leidžianti kurti klausimynus ir žaisti realiu laiku per mobiliuosius įrenginius. Mažiems vaikams rekomenduojami paprasti ir saugūs žaidimai, tokie kaip spalvų medžioklė, vandens estafetės ar šokinėjimo kvadratai. Sukurkite paprastą žemėlapį arba užuominų seką, nurodančią kelią iki paslėpto „lobio“. Galite naudoti slaptus raštus (pvz., parašytus citrinos sultimis), kryptines rodykles, užuominas su galvosūkiais.
Tam pakanka 10 kėglių ir 1-2 kamuolių. Kėglius galima įsigyti kaip rinkinį (aukštis apie 25 cm), arba pasigaminti patiems iš plastikinių butelių. Lauko versijai rinkitės minkštas dangas, kad žaidimas būtų saugesnis. Žaiskite atviroje, neslistančioje vietoje, naudokite nepavojingus indus, pasirūpinkite sausais drabužiais ir rankšluosčiais. Mažesni vaikai turėtų žaisti su suaugusiųjų priežiūra. Naudokite turimus daiktus: lankus, virves, platformas, tunelius, rąstus. Kliūtis parinkite pagal vaikų amžių - kuo įvairesnės tekstūros ir judėjimo užduotys, tuo įdomesnis žaidimas.
Šie žaidimai neleis vaikams nuobodžiauti, jie galės padūkti ir gerai praleisti laiką.
žymės: #Vaikams #Vaika #Zaidimai
Panašus:
- Neįtikėtina Draugystės ir Bendradarbiavimo Galia Vaikų Gyvenime – Sužinokite, Kodėl Tai Svarbiausia!
- Neįtikėtini Draugystės Testai Vaikams: Įdomiausi Klausimai ir Atsakymai, Kuriuos Būtina Išbandyti!
- Neįtikėtinos draugystės apyrankių idėjos vaikams – sužinok, kodėl jos tokios ypatingos!
- Sužinokite, kiek kainuoja gimdymas Lietuvoje – svarbiausia informacija būsimos mamoms!
- Šokiruojančios Priežastys, Kodėl Nėštumo Metu Gali Įvykti Sąmonės Netekimas – Efektyvūs Gydymo Sprendimai