Aukojimas - tai ne tik daiktų atlaisvinimas savo namuose, bet ir prasmingas indėlis į visuomenę. Tai ne tik padeda atsikratyti nereikalingų daiktų, bet ir prisideda prie kilnios misijos - pagalba kitiems, kuriems šios dovanos gali būti gyvybiškai svarbios ar tiesiog praskaidrinti kasdienybę.
Tačiau drabužių aukojimas labdaros organizacijoms Lietuvoje susiduria su iššūkiais. Kaip pasakojo pats į redakciją paskambinęs Druskininkų rajone gyvenantis Aurimas, atsakingai atrinkęs septynis maišus moteriškų ir vyriškų drabužių juos atvežė į Vilnių, kad galėtų padovanoti vienai ar kitai organizacijai - nes drabužiai, vyro teigimu, dar geros kokybės, nenudėvėti ir kam nors galintys būti labai naudingi.
Atsisakymas Priimti Drabužius: Kodėl?
„Atvažiavęs į Vilnių skambinau gal septynioms organizacijoms, tarp jų „Caritas“, Lietuvos Raudonajam Kryžiui, „Maltiečiams“, Vilniaus neįgaliųjų dienos centrui, Vilniaus miesto socialinės paramos centrui ir kitoms, ir visos jų atsisakė priimti atvežtus drabužius. Išgirdau atsakymą, kad visi ir taip daug turi, vietos sandėliuoti nėra, tad gali priimti tik mažą kiekį ir tik sezoninių drabužių. Sako: jei atvešite mažai, gal kokią šeimą ir surasime, bet jei daug, tai jautiesi, tarsi pridarai žmonėms darbo. Man labai keista, kad dėl sandėliavimo priežasčių atsisakoma paramos, kurią būtų galima panaudoti, kad ir vėliau. Užsienyje labdarą visada priima, suranda būdą. O pas mus kažkaip atsainiai žmonės žiūri, lengviau surasti problemą, kodėl nepriimti, negu priimti. Išeina toks kuriozas, aukoji labdarai, bet gali aukoti tik pagal kažkokius kriterijus“, - apmaudo neslėpė vyras.
Sukrautuose maišuose, Aurimo teigimo, - geri, firminiai drabužiai: kostiumai, kelnės, batai, sijonai, palaidinės. Vyras teigė: „Jei tie drabužiai būtų prasti, suplyšę, nešvarūs - nebūtų gaila palikti prie konteinerio. Bet dabar tikrai manau, kad yra žmonių, kurie su džiaugsmu jais dar galėtų pasinaudoti“.
Organizacijų Pozicija
Paklausta, ar priima labdarą drabužiais, Vilniaus neįgaliųjų dienos centro vadovė Nijolė Zenkevičiūtė atsakė teigiamai, tik pabrėžė, kad svarbu, kokie jie - turi būti tvarkingi, nenudėvėti, o štai vaikiškų beveik nereikia, nes vaikų jų centre labai nedaug. Moteris tvirtino nesulaukusi minėto pono Aurimo skambučio ir nustebo, kad nė viena organizacija nesutiko priimti vyro atvežtos labdaros. „Į savo mobilųjį tikrai nesulaukiau jokio skambučio tokiu klausimu, tad nežinau, su kuo tas vyriškis galėjo kalbėti. Vilniuje veikia 39 organizacijos, man labai keista, kad tikrai niekas nesutiko priimti tų drabužių, skamba neįtikimai. Netikiu, kad nepriimtų organizacijos, kurios dirba su „Maisto banku“, ar „Caritas““, - nuostabos neslėpė N.Zenkevičiūtė.
„Caritas“: Patalpų Trūkumas ir Dideli Kiekiai
Kaip vieną didžiausių problemų, humanitarinę veiklą vykdančios ir vargstantiems padedančios organizacijos, išties įvardijo patalpų trūkumą, kur būtų galima sandėliuoti gaunamą labdarą. Taip pat tai, kad gaunamos labdaros drabužiais kiekiai yra labai dideli ir dažnai neatitinkantys žmonių, kuriems reikia pagalbos, poreikių.
„Mes mielu noru priimtume žmonių drabužius, bet taip masiškai jie yra vežami, kartais per dieną būna net apie šimtą mašinų. Savo puslapyje esame aiškiai išdėstę, ko reikia, t. y. tvarkingų, nenudėvėtų sezoninių drabužių ir nedideliais kiekiais, nes kitaip mes patys apsikrauname, rašome, skambiname seniūnijoms, kad jie paimtų, bet beveik niekas neatsiliepia, niekam nereikia tų drabužių, jau tiek visur yra perpildyta“, - sakė Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ socialinės tarnybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė. Pasak jos, situacija išties sudėtinga, sprendžiama, ką daryti. „Tie, kurie atveža, o mes nepaimame, išsako mums visą savo nepasitenkinimą, neva mes čia tokie turtingi, kad nereikia. Suprantu, kad yra nepatenkintų žmonių, yra ir skundų, bet mes ir patys nežinome, ką daryti, esame pasimetę“, - teigė pašnekovė.
S.Rudzinskienės vertinimu, dabar žmonės turi labai daug drabužių. Anksčiau, jos teigimu, drabužių atveždavo kur kas mažiau ir pačių aukotojų buvo mažiau, tad ir tą labdarą organizacija priimdavo. „Anksčiau dažniausiai atveždavo drabužius, kai žmogus numirdavo ir nebūdavo, kur jų dėti. Dabar yra labai daug dėvėtų drabužių parduotuvių, žmonės gal labai daug prisiperka. Kiti perka maišais, pasilieka sau ką geresnio, o kitus veža pas mus, - apie situaciją kalbėjo „Caritas“ socialinės tarnybos vadovė. - Prašome žmonių atrinkti tik sezoninius geros būklės drabužius ir mes juos tikrai paimsime. Labiausiai trūksta vyriškų sezoninių drabužių, bet gali būti ir vaikiški - striukytės, batukai, taip pat pirštinės, kojinės, kepurės. Trūksta patalynės, pledų, antklodžių. Dabar reikalingiausi šilti sezoniniai drabužiai, avalynė, o vasarinių neturime nei kur sandėliuoti, nei kam jų atiduoti. Siūlome žmonėms pasiimti ir vasarinių drabužių ar avalynės, bet jei žmogus benamis - jis net neturi, kur jų dėti.“
Raudonasis Kryžius ir „Maltiečiai“
Kaip teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Gintarė Guzevičiūtė, paramos drabužiais jie nerenka, nes neturi tam sandėliavimo galimybių. „Kai krizės paliestiems žmonėms reikia pagalbos drabužiais, bendradarbiaujame su VšĮ „Humana People To People Baltic“. Pagal suformuotą konkretų poreikį jie mums suteikia konkrečius drabužius. Pavyzdžiui, kartais reikia išskirtinai vaikiškų tam tikro dydžio drabužių. Taip galime efektyviau administruoti paramą ir suteikti tokią pagalbą, kokia tuo metu krizės paliestam žmogui yra labiausiai reikalinga. Taip pat Lietuvos Raudonasis Kryžius prisideda prie visame pasaulyje veikiančios drabužių perdirbimo iniciatyvos, kuri nebenaudojamą tekstilę kviečia atiduoti į „H&M“ parduotuves. Už kiekvieną šioje parduotuvėje surinktų drabužių kilogramą 0,02 euro paaukojama Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklai“, - paaiškino G.Guzevičiūtė.
„Maltiečių“ viešųjų ryšių koordinatorė Daiva Grikinienė į klausimą, ar priima paramą drabužiais, atsakė tą patį: kol kas nepriima, nes neturi, kur sandėliuoti. D.Grikinienės teigimu, situacija tampa nelogiška, kai žmonės labdarą dėvėtais drabužiais iš regionų atveža į Vilnių, atiduoda čia, o organizacijos darbuotojai ją išsiunčia atgal į regionus. Todėl „Maltiečių“ vadovė visiems, gyvenantiems regionuose, siūlo norimus paaukoti drabužius vežti ne į sostinę, o paskambinti organizacijos padaliniams, kurių yra visoje Lietuvoje, nes ten parama yra kur kas reikalingesnė.
„Vilniuje pasiūlos yra kur kas daugiau, regionuose jos tikrai mažai. Kai taip pirmyn atgal vežiojami drabužiai, dirbamas dvigubas darbas. O dėvėtų drabužių poreikis regionuose tikrai yra“, - sakė pašnekovė ir patarė visiems, norintiems paaukoti dėvėtų drabužių, skambinti jiems. Organizacijos atstovai pasakys, ko reikia, ir nukreips ten, kur ta parama gali būti reikalinga. Jiems reikia šiltų pižamų, megztinių, treningų, kad galėtų namuose dėvėti, taip pat patalynės. O biuro drabužiai, seni lietpalčiai ir pan. tiems žmonėms yra nereikalingi. Mes taip tik prisikrauname į savo sandėlius ir paskui nebežinome, ką su tais drabužiais daryti. Anksčiau priimdavome, patys rūšiuodavome, prašydavome, kad kas nors nuvežtų. Pamatėme, kad darome trigubą darbą. Kalbant apie vaikus - jiems reikia sportinės avalynės, šiltų batų ir striukių. Žmonės atveža kūdikių drabužėlių, bet mums nėra, kur jų dėti. Geriausia, kai žmogus mums paskambina tiesiogiai, mes jam pasakome, ko reikia. O aukštakulniai batai - esame sulaukę ir tokios labdaros, ar kostiumai, kad ir „Hugo Boss“, yra nereikalingi, nes neturime, kam jų atiduoti“, - primindama, kad organizacijos tikslinė auditorija yra senyvo amžiaus žmonės ir vaikai, padėtį aiškino D.Grikinienė.
Alternatyvūs Būdai Paaukoti Drabužius
Jei aukojimas nėra geriausias variantas jūsų konkrečiai dovanai, yra ir kitų galimybių. Jei daiktas yra vertingas ir geros būklės, galbūt verta apsvarstyti dovanų pardavimą internetu ar specializuotose parduotuvėse. Tai gali būti puiki proga atgauti dalį vertės ir skirti ją naujiems, reikalingesniems pirkiniams ar netgi padovanoti gautas lėšas pasirinktai labdaros organizacijai. Kitas variantas - perdovanoti dovaną, jei žinote, kad ji bus reikalinga ir nudžiugins ką nors kitą. Tačiau čia svarbu žinoti etiketo taisykles, kad netyčia neįžeistumėte nei pirminio dovanotojo, nei naujojo gavėjo.
Sau iškėlusi misiją, kad dėvėti drabužiai taptų pirmu pasirinkimu visame pasaulyje, internetinė svetainė „Vinted.lt“ sėkmingai siekia šio tikslo. Taip teigia viena iš projekto įkūrėjų Milda Mitkutė. Anksčiau Lietuvoje „Manodrabuziai.lt“ besivadinęs projektas dabar išplito ir kitose valstybėse.
M. Mitkutė neslepia, kad bene 95 proc. „Vinted.lt“ naudotojų - merginos. Jos aiškinimu, Lietuvoje ir Vokietijoje prie šios internetinės svetainės leidžiama prisijungti ir vaikinams, tačiau jie nėra labai aktyvūs. „Galbūt tai - vartotojiškumo požiūris. Manau, kad merginos visada buvo didesnės vartotojos nei vaikinai. [...] Vokietijoje matome kitą tendenciją. Ten vaikinai - jaunosios kartos - perka tiek pat drabužių, kiek ir moterys, taip pat dažnai juos keičia. Jie mato naudą registruotis mūsų portale ir pardavinėti daiktus. Manau, kad po metų ar dvejų ši tendencija bus ryškesnė, nei yra dabar“, - prognozuoja M.
Patarimai Aukojantiems Drabužius
- Įvertinkite būklę: Pagrindinė taisyklė - dovanoti tik tuos daiktus, kuriuos patys norėtumėte gauti. Daiktai turėtų būti švarūs, geros būklės, veikiantys ir neturintys didelių defektų. Venkite aukoti sugedusius, nešvarius, nebetinkamus naudoti daiktus, pasibaigusio galiojimo maistą ar medikamentus, taip pat seną, nebeveikiančią elektroniką.
- Išvalykite: Visi drabužiai, patalynė, rankšluosčiai ir kiti tekstilės gaminiai turi būti išskalbti.
- Supakuokite: Sudėkite daiktus į tvirtus maišus ar dėžes.
- Susisiekite su organizacija: Prieš veždami dovanas, visada pasiskambinkite arba patikrinkite organizacijos interneto svetainę, kad sužinotumėte jų priėmimo laiką ir konkrečius poreikius.
- Sezoniškumas: Paprastai žmonių paprašoma nešti drabužius, kurie tiktų esamam sezonui.
Vaikų Svajonių Projektas
Vaikų svajonių projektas yra ypatinga iniciatyva, kuri siekia padėti vaikams, gyvenantiems sudėtingomis socialinėmis sąlygomis. Projektas siekia užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę įgyvendinti savo svajones, nepriklausomai nuo to, kur gyvena ar kokios yra jų socialinės aplinkybės. Vaikų svajonių projektas veikia kaip tarpininkas tarp vaikų ir žmonių, kurie nori padėti jiems įgyvendinti savo svajones.
Visus projektus vykdome kartu su Lietuvos socialiniais darbuotojais, kurie priklausomai nuo vykdomo projekto, susitikimų su vaikais metu, pasikalba apie jų svajones, pasiteirauja, ko ir kodėl vaikai labiausiai trokšta. Surinktas svajones socialiniai darbuotojai įkelia į svetainę www.vaikusvajones.lt. Čia kiekvienas svetainės lankytojas gali susipažinti su vaikų svajonėmis ir pasirinkti jas išpildyti. Būtent šį svajonės išpildymo būdą ir skatiname labiausiai! Juk taip ne tik paverčiate vaiko svajonę realybe, bet ir padrąsinate jį parodydami dėmesį, pavyzdį ir rūpestį.
Svarbu! Ne, naudoti daiktai,drabužiai nėra tinkami svajonėms įgyvendinti. Visus, dalyvaujančius Vaikų svajonių projektuose, skatiname dovanoti naujus daiktus ir rūbus.
Tekstilės Perdirbimas
Bendrovės „Dėvėdra“, besirūpinančios tekstilės konteineriais, atstovė Tatjana Dirkstienė nurodo, kad jų bendrovė užsiima tekstilės surinkimu Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Neringos savivaldybėje. Pasak jos, surinkta tekstilė skirstoma į tris grupes. Pirmoji - drabužiai, kurie dar gali būti nešiojami. Jie perduodami labdaros organizacijoms. Į antrąją grupę patenka tekstilė, kuri nebetinkama nešiojimui, bet tinkama perdirbti - iš natūralių pluoštų gaminamos šluostės, o perdirbta sintetika, T. Labai norėtųsi, kad trečioji grupė būtų kuo mažesnė. Tai - nešvarūs, sunešioti drabužiai. Jie deginami arba keliauja į sąvartyną. Trečiąją grupę stengiamės sumažinti. Ji pabrėžia, kad vidutinis tekstilės naudojimo laikas - treji metai, ir siūlo paskaičiuoti, kiek drabužių perkame, kiek laiko juos nešiojame.
Anot T. Dirkstienės, tekstilės konteineriai - puikus būdas atsikratyti nereikalingų, netinkančių ar nebemadingų drabužių. „Natūralus audinys, pavyzdžiui, medvilnė, vilna, suyra per 3-5 metus. Jeigu tai - sintetika, kurią mes visi nešiojame, pavyzdžiui, poliesteris, poliamidas, gamybiniai polimerai, ji gali sąvartyne gulėti 50-100 metų ir nesuirti. Tai - kaip plastikiniai maišeliai, todėl labai svarbu tekstilę rūšiuoti“, - tikina T.
Labdaros Organizacijos Kaune
Dėkojame visiems, norintiems pasidalinti ir padėti:
- Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos Caritas Milikonių g.
- Kauno šv. Antano parapijos Caritas (ŠIUO METU NEDIRBA)Radvilėnų g.
- Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) parapijos Caritas (ŠIUO METU NEDIRBA)Gedimino g.
- Kauno arkivyskupijos Caritas veiklų koordinatorė Ona Virbašiūtė mob. +370 673 22327; el.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Proginiai drabužiai vaikams: stilingi deriniai šventėms
- Vilnoniai drabužiai vaikams: natūralumas ir šiluma
- Drabužiai vaikams internetu: patogus ir greitas apsipirkimas
- Vaikiškas Maniežas: Sužinokite Geriausius Tipus ir Patarimus Priežiūrai
- Naujagimių prakaito bėrimas: Sužinokite pagrindines priežastis ir efektyviausius gydymo būdus!