Dostojevskio gyvenimas pažymėtas talento ir tragizmo ženklu.
Jaunystėje kaip revoliucionierius nuteistas mirties bausme, išgyveno paskutinę minutę atšauktą egzekuciją ir Sibiro tremtį bei pergyveno milžiniškų pokyčių laikotarpį Rusijoje, bet galiausiai buvo pripažintas ir pateko net į artimiausią caro aplinką.
Jis užmezgė tris nuostabius meilės romanus, ir juos visus temdė sekinanti epilepsija ir priklausomybė nuo azartinių lošimų.
Knygoje „Įsimylėjęs Dostojevskis“ Alex Christofi kruopščiai susieja pasirinktas ištraukas iš rašytojo kūrybos su istoriniu kontekstu ir taip sukuria nušviečiančią ir neretai stebinančią visumą.
Tokio darbo rezultatas - romanistinė biografija, įtraukianti skaitytoją į plačią Dostojevskio pasaulio panoramą: nuo Sibiro katorgos iki Europos lošimo namų salių, nuo drėgnų ir šaltų caro tvirtovės kalėjimo kamerų iki rafinuotų Sankt Peterburgo salonų.
Skaitydamas tarp grožinės literatūros kūrinių eilučių, Christofi atkuria memuarus, kuriuos galėjo parašyti pats Dostojevskis, jei jo planų nebūtų pakoregavęs gyvenimas ir literatūrinė sėkmė.
Dostojevskio kūryba teatre
Premjera - 2015m. lapkričio 11d. Tarptautiniame kamerinių teatrų pagal F.Dostojevskio kūrinius festivalyje Staraja Rusoje (Rusija); 2016m. balandžio 2d.
Scenoje prabyla skirtingi F.Dostojevskio herojai - Nastenka iš „Baltųjų naktų“, kunigaikštis Myškinas („Idiotas“), Nikolajus Stavroginas („Demonai“), , Grušenka („Broliai Karamazovai“) bei mažasis herojus iš apsakymo „Berniukas pas Kristaus eglutės“.
Visuose rašytojo sukurtuose personažuose, kaip ir visuose mumyse, pasak F.Dostojevskio - glūdi „ano pasaulio“ daigai.
Kažkada, teatro studijų Sankt Peterburge metais, nemaža savo studentiškų darbų kūriau „pagal Dostojevskį“ - rašytojo kūryba tapo savitu žmogaus prigimties tyrinėjimo kamertonu.
Likimas taip susiklostė, kad ir vėliau, grįžus į Lietuvą, teko vaidinti Dostojevskio herojes - Poliną („Lošėjas“, rež. J.Vaitkus, LNDT).
Sako, visi gimstame angelais, vėliau tai užmirštam.
Pasaulyje žmogui tenka ilgai klaidžioti, kol atranda savo tikrąją prigimtį - tuomet žmogus ima švytėti.
Turime tarytum atsiskirti nuo savęs-angelo šioje žemėje, kad vėl pas jį sugrįžtume.
Tačiau per visą žemišką gyvenimą išlieka ilgesys kažko iš anapus…
Šiapus esame tarsi vienasparniai angelai, besiilgintys savo „antrojo sparno“, Ir tas ilgesys padeda žmogui išlikti žmogumi.
Spektaklio „Dostojevskio angelai“ eskizas pirmąsyk buvo parodytas 2015m. lapkričio 6-11d. Velikij Novgorode ir Staraja Rusa miestuose (Rusija) vykusiame tradiciniame XIX tarptautiniame kamerinių teatrų pagal Dostojevskio kūrinius festivalyje.
Spektaklis „Dostojevskio angelai“ Staraja Rusa mieste (kur rašytojas gyveno ir kūrė paskutiniais gyvenimo metais) buvo parodytas lapkričio 11-ąją, F.Dostojevskio gimimo dieną.
„Dostojevskio angelai grįžo su prizais”.
„… Lietuvių teatro meistrės spektaklis „Dostojevskio angelai” - tai pavyzdys vis retesnio šiuolaikiniame mene reiškinio, kuomet teatras peržengia savo paties ribas ir tampa kažkuo daugiau nei vien sceniniu veiksmu.
(Barbara Lekarczyk-Cisek „Dostojevskio angelai ir Birute Mar”, 2016m. „Europos kultūrų festivalis - Lietuva”.
Kaip atrasti Dostojevskį
- Pirmiausia - savo dėstytojos Birutės Baltrušaitytės-Masionienės dėka, kuri devintajame dešimtmetyje apie šį autorių skaitė visą kursą.
Žinoma, ir anksčiau buvau skaičiusi Dostojevskio literatūrą, tačiau ne visą.
- Tarybiniais laikais lietuviškose mokyklose iš rusų literatūros buvo visko, išskyrus Dostojevskį.
Tačiau namuose turėjome jo knygų, leidyba vyko.
Taip „Baltosios naktys“ tapo pirmuoju perskaitytu Dostojevskio kūriniu.
Skaitytojui vertėtų pradėti nuo „Idioto“.
O kuo toliau, tuo gilyn į mišką.
Man taip patiko dėstytojos pasakojimai, sutapo moralinės vertybės.
Visgi laikui bėgant ėmė patikti kitokie tekstai ir taip susidėliojo tam tikra hierarchija: nuo labiausiai iki mažiausiai patinkančių.
- Specialistas turėtų pradėti nuo pradžių ir stebėti, kaip idėjos evoliucionuoja.
Ko gero, pajusti šio rašytojo tendencijas tekste yra svarbiausias dalykas.
Paprastam skaitytojui vertėtų pradėti nuo „Idioto“, taip pat yra daug mažosios prozos, žinomos iš teatro pastatymų.
Besidomintiems Dostojevskiu iš filosofinės perspektyvos, svarbiausi būtų „Užrašai iš pogrindžio“.
Geriausiu kūriniu laikau jo „Demonus“, kurio vertimas, deja, yra netikslus.
Manau, kad visai taikliai reagavo režisierius Jonas Vaitkus, spektaklį pavadinęs „Demonai. Nelabieji. Apsėstieji. Kipšai“.
Bet tai probleminis klausimas, egzistuojantis ne tik Lietuvoje.
Demonai yra puolę angelai, o ten Dostojevskis rašo apie menkystas.
Dostojevskis šiandien
- Sakyčiau, kad XXI a. teliko Dostojevskio šlovinimas: mažiau gilinamasi į pačius tekstus bei spekuliuojama garsiomis frazėmis.
Viskas priklauso nuo to, kokiame kontekste tai vyksta.
Tiesa, Lietuvoje šiam autoriui nėra skiriamas išskirtinis skaitytojų dėmesys, kai kurie domisi juo tik iš snobiškumo.
O daugiausia jo literatūros perskaito Rusijoje.
Čia tik mums atrodo, kad esame protingesni už anuomet gyvenusius.
- Esu pastebėjusi ir aš - kokie nors intelektualūs herojai skaito Dostojevskį.
Tai ganėtinai snobiška...
- Manau, kad jis buvo visiškai nuoširdus, bet neįsivaizduoju, kiek adekvačiai save vertino.
Vis dėlto, snobiškumo jam niekaip nepritaikyčiau.
Dostojevskis buvo idėjinis žmogus, kas rusų kultūrai ypač būdinga.
Kita vertus, apskritai mažai ką galime pasakyti apie XIX a. žmogų.
Kad jie buvo intelektualai - aišku, bet ilgainiui ta sąvoka keitėsi.
Čia tik mums atrodo, kad esame protingesni už anuomet gyvenusius.
Lietuviški vertimai
- Skaityti galima, aišku, vertimai tie patys, nes naujų vertimų nelabai yra.
Praėjusio amžiaus pabaigoje buvo išversti „Demonai“, prieš 11 metų - „Užrašai iš pogrindžio“.
O visa kita - tarybinių laikų vertimai.
Su „Nusikaltimu ir bausme“ apskritai yra skandalingas atvejis.
Tiesa, pasaulio literatūros serijai, apie kurią kalbate, neturiu priekaištų.
Tiesiog leido, ką turėjo.
Esmė ta, kad ir anais laikais, ir dabar leidžia tą patį.
Manyčiau, kad geriausi - L.Žukausko vertimai, kuriems jau daugiau nei 50 metų.
Su „Nusikaltimu ir bausme“ apskritai yra skandalingas atvejis, nes vis dar skaitome vos ne prieš šimtą metų darytą vertimą...
Vėliau jis buvo tik redaguojamas, kas dar labiau skaitytoją atitolina nuo rašytojo.
Be to, kūrinys įtrauktas ir į mokyklų programas, bet kaip adaptuotas kūrinys.
Esu ne kartą susidūrusi su studentais, teigusiais, kad jie skaitė „Nusikaltimą ir bausmę“, bet paklausus apie vieną ar kitą personažą atsakymo neišgirstu, mat adaptuotame tekste išimti tam tikri fragmentai.
Nesu įsitikinusi, ar trumpinti leidiniai nepadaro daugiau žalos, bet vis geriau negu nieko.
Manau, kad kiekviena karta turėtų turėti savo vertimą.
Tačiau klasikus versti yra brangu, nes vertėjas turi išmanyti ne tik kalbą, bet ir būti rašytojo specialistas.
Nepaisant visko - geriausia skaityti originalo kalba.
- Taip, bet tai kiekvieno mokslininko požiūrio reikalas.
Negalėčiau pasakyti, kad kokia nors tema, net ir kontroversiška, būtų tabu.
Nieko panašaus.
Tyrimų kryptys
- Kalbant apie dostojevistiką, tai pagrindiniai tyrimai jau atlikti XX a. pirmoje pusėje.
Tada ir numatytos pagrindinės kryptys, o šiandien jos komentuojamos, peržiūrimos.
Visuomenėje vis dar gyvuoja mitas, kad Dostojevskis rašė dėl pinigų.
Prieš metus Vilniaus universitete savo disertaciją „Naujosios ekonominės kritikos taikymo strategijos. F.Dostojevskio atvejis“ apsigynė jauna mokslininkė Ingrida Kisieliūtė.
Beje, tai pirmoji Lietuvoje disertacija apie Dostojevskį lietuvių kalba.
Ko gero, viena pirmųjų pasaulyje tokia tema.
Antai XX a. dostojevistika vengė ekonominio klausimo, nors rašytojo kūryba šiai sričiai labai dėkinga.
Visuomenėje vis dar gyvuoja mitas, kad Dostojevskis rašė dėl pinigų.
Taip, to nepaneigsi, bet prireikus elgdavosi absoliučiai priešingai.
Pavyzdžiui, paėmęs avansą jis galėdavo sunaikinti didelį puslapių skaičių, jeigu jausdavo, kad eina ne ta kryptimi.
Taip nutiko kuriant „Nusikaltimą ir bausmę“ arba „Demonus“.
Štai apysaka „Lošėjas“ buvo kuriama stengiantis išsivaduoti iš leidėjo pinklių, nes jeigu laiku nebūtų parašęs šios knygos, likusios turėjo atitekti leidėjui.
Tai reiškia, kad nebūtų sulaukęs atlyginimo nei už esamus, nei būsimus tekstus.
Disertacijoje naujai pažiūrima į tai, kaip personažai skaičiuoja pinigus.
Skaitydami XIX a. rusų tekstus nelabai suprantame, ką reiškia 5 rubliai ir ką už juos galėdavo įsigyti.
Tarkime, apysakoje „Lošėjas“ iš pirmo žvilgsnio gali pagalvoti, kad herojus prasilošė.
Tačiau suskaičiavus visas valiutas tiksliai, supranti, kad įvyko atvirkščiai.
Tai leidžia pažvelgti į personažą visiškai kitomis akimis.
- Ne, tai tiesiog įprastas tų laikų gyvenimo reiškinys.
Dostojevskis daug gyveno Europoje, kurioje valiutos nuolatos keitėsi.
Bet čia ryškėja kita problema - skaitydami senesnius tekstus daugelio realijų neatpažįstame, todėl čia reikalingi komentarai.
Rusijoje yra išleidžiami išsamūs Dostojevskio raštai, kur patikslinančiai informacijai skiriama daugiau dėmesio nei pačiam tekstui.
- Vakaruose ar Šiaurės šalyse Dostojevskis gali būti tiriamas iš feministinės perspektyvos.
Rusijoje yra centras, kuriame mados ir diktuojamos.
To nepaneigsi.
Jie domisi religiniu aspektu, Dostojevskio biografijoje vis atranda naujų faktų.
Bet sudėtingiausia kiekvieno dostojevisto pareiga - susipažinti su tuo, kas yra, ir atrasti, kas dar nepadaryta.
O čia kaip ieškoti adatos šieno kupetoje.
Panašus:
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Linksmiausi pažintiniai žaidimai vaikams: idėjos ir patarimai
- Žaidimai mažiems vaikams: lavinantys ir smagūs užsiėmimai
- Gimdymo požymiai prieš savaitę: svarbiausi ženklai, kuriuos turi žinoti kiekviena būsima mama!
- Ar Tikrai Vaikas Privalo Eiti Į Mokyklą Nemokėdamas Skaityti? Sužinokite Tiesą!