Bet ar tikrai pirmokas turi pradėti mokslo metus jau puikiai skaitydamas? Ką apie tai sako pedagogai? Kokiais patarimais dalinasi vyresnius vaikus auginantys tėvai, bei kokių klaidų patys nebedarytų? Apie šiuolaikinį startą mokykloje ir kalbamės su tėvais bei mokytojomis. Čia apstu ir įvairiausių pasidalijimų apie vaikų startą mokykloje.
Tėvų Patirtys: Skirtingi Požiūriai
Skirtingų tėvų patirtys - pačios įvairiausios. Vieni džiaugiasi stipriai paruoštais vaikais, kiti teigia, kad mokėdami skaityti vaikai pirmojoje klasėje tiesiog nuobodžiauja. Yra ir tokių, kurie įsitikinę, jog nemokėdamas skaityti vaikas patirs didžiulį stresą - juk šiais laikais, anot jų, mokslo metus skaitydami pradeda bene visi.
Pavyzdžiui, kaunietė Gitana (tikrasis vardas redakcijai žinomas) viešai dalinosi, kad jos dukra skaityti išmoko vos penkerių. „Mergaitė tiesiog pati susidomėjo knygelėmis, o tada ir viskuo kitu: produktų etiketėmis, užrašais gatvėse, mano žurnalais. Mokykloje tai tapo jos didžiausiu pranašumu. Jau pirmąją savaitę dukra galėjo savarankiškai atlikti užduotis, o per pamokas dažnai padėdavo ir kitiems. Mokytoja net sakė, kad ji - tikra klasės pirmūnė ir pavyzdys“, - teigė moteris.
Tačiau tikrai ne visi tėvai išleidžia į pirmąją klasę jau skaitančius vaikus. Pavyzdžiui, sūnų auginanti Lina (tikras vardas redakcijai žinomas), specialiai neskatino berniuko mokytis skaityti ir niekada šio sprendimo nesigailėjo. „Mes sąmoningai neskubinome sūnaus skaityti dar prieš mokyklą. Norėjome, kad jis žaistų, mėgautųsi vaikyste. Aišku, matėme, kad kiti jau skaito, bet jautėme, kad spaudimas tik sugriaus motyvaciją. Neklydome - mokykloje jis mokėsi skaityti su dideliu noru, nes tai jam buvo naujas, įdomus dalykas“, - pasakojo berniuko mama.
Pedagogų Nuomonė: Ko Tikėtis Iš Pirmoko?
O ką apie ankstyvą skaitymą sako pedagogai? Kokie vaikai, jų nuomone, yra išties pasiruošę pirmajai klasei? Ko mokytojai tikisi iš pirmoko: skaitymas - tikrai ne prioritetų viršūnėje.
Pradinių klasių mokytoja Ieva Deveikienė sako, kad pasirengęs mokyklai vaikas tikrai nebūtinai turi mokėti skaityti, rašyti ar skaičiuoti. „Žymiai svarbiau yra mokėjimas susikaupti bent trumpam laikotarpiui, gebėjimas laikytis paprastų taisyklių, mokėjimas užmegzti draugystę su savo bendraamžiais ir suaugusiais. Pasiruošęs mokyklai vaikas yra smalsus, drąsus, norintis pažinti pasaulį. Tokiam vaikui tampa lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos ir mokymosi proceso“, - įsitikinusi pašnekovė.
Vis tik, anot jos, šiuolaikiniai vaikai neretai pradeda mokslo metus jau skaitydami. Vieni šio įgūdžio išmoksta savarankiškai, kiti - padedami tėvelių. „Tačiau tai visiškai nėra būtina sąlyga pradėti pirmą klasę. Juk mokykla ir yra ta vieta, kurioje mokomasi skaityti. Aš pati mokslo metų pradžioje labiausiai tikiuosi, kad vaikai gebės atpažinti raides, sies jas su garsais, domėsis įvairiomis knygomis. Mano nuomone, svarbiausia ne tobulas skaitymas, o noras skaityti“, - aiškina pedagogė.
Ji pastebi, kad šiais laikais noras skaityti yra didesnė problema nei mokėjimas tą daryti. Vis tik, savarankiškai gebantys skaityti vaikai pirmaisiais metais tampa puikiais pagalbininkais draugams. „Aš esu tokia mokytoja, kuriai patinka įtraukti vaikus į ugdymo procesą ir jiems parodyti, kad jie taip pat gali mokyti kitus. Jiems tai labai patinka. Tačiau, manau, daug svarbiau yra pats noras pažinti raides, žodžius, knygas. Juk teisinga motyvacija ir veda link sklandaus skaitymo“, - pabrėžia I. Deveikienė.
Spaudimas Dėl Ankstyvo Skaitymo
Pradinių klasių mokytoja dalinasi, kad pati neretai pastebi, kad tėvai, norėdami savo vaikui geriausio, kartais jį pradeda mokyti skaityti labai ankstyvame amžiuje. „Jie galvoja, kad vaikas, mokėdamas skaityti jau pirmoje klasėje, jausis daug geriau, neatsiliks, nebus nemokša. Tačiau, mano nuomone, skaitymo mokymas, kai vaikas dar nėra tam pasirengęs emociškai, fiziškai ar psichologiškai, gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Vaikas, kuris jaus spaudimą dėl skaitymo, gali nusivilti, prarasti pasitikėjimą savimi ar net susidaryti neigiamą požiūrį į mokymąsi skaityti. Taip gali susilpnėti motyvacija“, - sako pašnekovė.
Mokytoja teigia, kad labai svarbu stebėti, ar vaikas pasiruošęs mokytis skaityti ir jo pernelyg nespausti.
Kaip Tėvai Gali Padėti Vaikui Pasiruošti Pirmajai Klasei?
Pradinių klasių mokytoja nurodo, kad prieš pradedant vaikui lankyti mokyklą, tėvai turėtų skatinti ne tiek patį skaitymą, kiek kalbos ugdymą, smalsumą, kūrybiškumą, bendravimą su kitais. „Nėra būtinybės mokyti skaityti, tačiau knygų skaitymas kartu, kalbėjimasis apie knygas ar paveikslėlių aptarinėjimas lavina žodyną, klausymą, vaizduotę. O pats skaitymas ateis natūraliai, kaip šių gebėjimų tąsa. Labai sveikintina, kai tėvai turi tradiciją su vaikais prieš einant miegoti paskaityti knygą. Į mokyklą atėję vaikai dažnai kalbasi apie knygas, kurias skaitė su tėveliais“, - sako I. Deveikienė.
Anot jos, knygų skaitymas savo vaikams - labai teisingas būdas kurti stipresnį ryšį su atžala jo nespaudžiant.
Kalbėjimasis Su Vaiku
Klabinama pedagogė visiems būsimų pirmokų tėveliams rekomenduoja namuose kuo daugiau kalbėtis su savo vaiku. Svarbiausia - nuolat atsakyti į visus jo klausimus, žaisti įvairiausius žaidimus. Anot jos, galima žaidžiant mokytis raidžių, klausytis garsinių knygelių, eiti į bibliotekas, piešti raides, žaisti vaidmenų žaidimus. Šios veiklos ne tik ruošia vaiką skaitymui, stiprina skaitymo motyvaciją, bet ir stiprina ryšį tarp vaiko ir tėvų.
„Manau, kad tėvai neturėtų jaudintis, jeigu jų vaikas dar nemoka skaityti prieš mokyklą. Kiekvienas vaikas mokosi ir auga savo tempu, o mokytojo užduotis - padėti jam tame kelyje. Žymiai svarbiau, kad vaikas būtų emociškai pasiruošęs, gebėtų susikaupti, klausytis, išreikšti savo poreikius, savarankiškai atlikti paprastas užduotis. Mano nuomone, iki pirmosios klasės visiškai pakanka skaitymo kartu su vaikais namuose, stiprinančio motyvaciją skaitymui“, - įsitikinusi I. Deveikienė.
Mokytoja pabrėžia - skaitymas yra labai svarbus plečiant vaiko žodyną, turtinant jo iškalbą, vaizduotę, kūrybiškumą. Vis tik, ankstyvas skaitymas negarantuoja geresnių mokymosi rezultatų ateityje. „Kaip ir minėjau, svarbu nespausti vaiko. Skaitymas ateina savaime. Svarbiausia - ne kada pradedi skaityti, bet kaip jautiesi skaitydamas, kiek džiaugsmo ir motyvacijos tai suteikia“, - aiškina I. Deveikienė.
Kiekvienas Vaikas Yra Unikalus
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Edvina Norvaišaitė įsitikinusi - pasirengęs mokyklai vaikas - tai ne tas, kuris geba skaityti ar skaičiuoti, o tas, kuris jaučiasi saugus, geba bendrauti, išreikšti jausmus ir valdyti emocijas. „Svarbu, kad jis būtų smalsus tyrinėti, mokytis ir pasitikėtų savimi naujose situacijose. Pasirengimas - tai ne akademinių žinių kiekis, o visapusiškas brandumas: emocinis, socialinis, pažintinis. Kiekvienas vaikas - unikalus, todėl pasirengimas mokyklai negali būti matuojamas vienodai visiems. Mano, kaip pedagogės, tikslas - padėti vaikui žengti šį žingsnį su drąsa, palaikymu ir tikėjimu, kad mokykla yra saugi ir įdomi vieta augti“, - aiškina pedagogė.
Ji pati mokydama vaikus daugiausia dėmesio skiria socialinių, emocinių, savarankiškumo ir kalbinės raiškos įgūdžių ugdymui. „Mokomės laukti savo eilės, bendradarbiauti, atpažinti ir įvardinti jausmus, kurti ryšį su kitais vaikais ir suaugusiais. Akademiniam pasiruošimui, pavyzdžiui raidžių ar skaičių pažinimui taip pat skiriame dėmesio, bet tik per žaidimą ir vaiko vidinį smalsumą. Mokymasis turi būti natūrali, vaikui prasminga patirtis, o ne spaudimas atitikti kažkokius standartus“, - pabrėžia E. Norvaišaitė.
Šiuolaikiniai Tėvai
Pašnekovė sako, kad šiuolaikiniai tėvai yra išties labai rūpestingi. Dauguma jų nuoširdžiai stengiasi padėti vaikui pasiruošti mokyklai. „Tačiau kartais pastebiu ir per didelį akademinį spaudimą - vaikui primetami lūkesčiai, kuriems jis dar nėra emociškai pasiruošęs. Mokymasis turi teikti džiaugsmą, o ne nerimą. Todėl skatinu tėvus daugiau dėmesio skirti vaiko savarankiškumui, emocijų pažinimui, smalsumui ir pasitikėjimui savimi - tai tvirtas pagrindas sėkmingam startui mokykloje“, - teigia mokytoja.
Ir nors pati tiesiogiai E. Norvaišaitė su pirmokais nedirba, vis tik bendraudama su kolegomis neretai girdi, kad vis daugiau vaikų į pirmą klasę ateina jau mokėdami skaityti arba bent jau pažindami raides ir garsus. „Man, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogei, svarbu ne tai, ar vaikas moka skaityti, o ar jis nori skaityti. Ar jis jaučia džiaugsmą domėdamasis raidėmis, ar turi vidinę motyvaciją, o ne tik išmoktą įgūdį“, - patikslina mokytoja.
Nepataria Pernelyg Skubėti
E. Norvaišaitė įžvelgia ir tam tiktų rizikų, jei vaikas pradeda mokytis skaityti pernelyg anksti, kai nėra tam pasirengęs. „Tuomet mokymasis gali tapti stresu, kuris slopina natūralų smalsumą. Vaikas gali pradėti bijoti klaidų, jaustis nesaugiai arba net prarasti pasitikėjimą savimi. Svarbiausia - atpažinti, kada vaikas yra emociškai pasiruošęs ir leisti jam mokytis savo tempu“, - sako pašnekovė.
Anot jos, skaitymas turi kelti džiaugsmą. Tai neturi būti pareiga. „Prieš pradedant mokyklą svarbiausia skatinti visapusišką vaiko raidą - smalsumą, bendravimą, emocijų pažinimą ir savarankiškumą. Smalsumas atveria duris į mokymosi pasaulį - kai vaikas nori sužinoti, jis lengviau įsisavina žinias ir gebėjimus. Bendravimas moko dirbti su kitais, išreikšti savo mintis ir jausmus, o tai padeda kurti saugią ir draugišką aplinką“, - nurodo mokytoja.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogė skatina vaikus būti smalsiais, drąsiais ir draugiškais.
Kiekvienas Vaikas Vystosi Savo Tempu
Pašnekovė patikina - visai nereikia jaudintis, jei vaikas dar nemoka skaityti prieš mokyklą. Anot jos, kiekvienas vaikas vystosi savo tempu, o skaitymo įgūdžiai dažnai ateina natūraliai, kai vaikas jau yra emociškai pasiruošęs. „Svarbiausia, kad vaikas būtų smalsus, norėtų mokytis ir jaustųsi saugus naujoje aplinkoje. Tėvų palaikymas, kantrybė ir meilė yra pats svarbiausias „ingredientas“, padedantis vaikui žengti pirmuosius žingsnius skaitymo pasaulyje“, - teigia mokytoja.
E. Norvaišaitė pabrėžia, kad ankstyvas skaitymas nebūtinai užtikrina geresnius mokymosi rezultatus ateityje. „Kaip ir minėjau prieš tai, svarbiausia - vaiko bendras emocinis, socialinis ir pažintinis pasirengimas. Jei skaitymas skatinamas su džiaugsmu ir smalsumu, jis gali tapti nuostabiu įgūdžiu. Tačiau jei tai daroma spaudžiant, mokymasis gali tapti našta, kuri atbaido vaikus. Todėl svarbu ugdyti vaiką visapusiškai, o ne tik ankstyvus akademinius pasiekimus“, - aiškina ji.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Kur gimė Jėzus? Įspūdingi piligriminiai maršrutai ir naujausi archeologiniai atradimai
- Dvejų Metų Vaikas Nekalba? Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvius Sprendimus!