Donatas Malinauskas gimė 1869 m. kovo 7 d. Krėslaukio dvare (dabartinė Kraslava, Latvija), o mirė 1942 m. lapkričio 30 d. Altajaus krašte. Jis buvo Vasario 16-osios akto signataras, visuomenininkas ir vienas iš XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios tautinio atgimimo įkvėpėjų bei organizatorių.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
D. Malinauskas gimė bajorų Mykolo ir Alinos Malinauskų šeimoje. Anksti mirus tėvui, motina su vaikais grįžo į Trakų valsčių, iš kurio buvo kilusi. Didelę įtaką D. Malinauskui turėjo netoliese gyvenęs motinos dėdė Bernardas Kęstutis-Gediminas, dėstęs Vilniaus universitete ir visą gyvenimą domėjęsis krašto istorija.
Vidurinį išsilavinimą D. Malinauskas įgijo Vilniuje ir Minske. 1889 m. Lvove studijavo agronomiją, o 1890 m. įstojo į Taboro (dabar - Čekija) žemės ūkio akademiją. Ten dalyvavo tautiniuose Jaunųjų čekų ir „Sakalų“ judėjimuose, bendravo su būsimaisiais iškiliais politikais ‒ ukrainiečiu Ivanu Franko, čekais Františeku Udržalu, Tomašu Masaryku. 1895 m. baigęs studijas, Donatas Malinauskas grįžo į Jankovicų dvarą.
Visuomeninė ir politinė veikla
Signataras gyveno: Vilniuje, Kaune, Prahoje, Taline. Daug laiko praleisdamas Vilniuje, kartu su seserimi Filomena platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Buvo vienas iš slaptos draugijos „Dvylika Vilniaus apaštalų“ steigėjų. Jos nariai puoselėjo lietuviškas tradicijas, gynė lietuvių kalbos teises. 1901 m. jiems pavyko pasiekti, jog bent vienoje Vilniaus bažnyčioje - Šv. Mikalojaus, tikintiesiems būtų leista melstis lietuviškai.
Malinauskas buvo vienas iš 1905 m. gruodžio 4-5 d. vykusio Didžiojo Vilniaus Seimo rengėjų ir tvarkdarių. Jis dalyvavo steigiant lietuvių kultūrines, švietimo ir ūkio draugijas „Vilniaus Aušra“, „Rūta“, „Rytas“, Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvos ūkininkų bendrovės vienas iš steigėjų ir narys. Rengė straipsnius lietuviškiems periodiniams leidiniams „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Draugija“, „Lietuva“, „Naujoji Romuva“.
Pirmojo pasaulinio karo metais Donatas Malinauskas priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetui. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. - Lietuvos Valstybės Taryba). 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. Priklausė Lietuvos Tarybos Krašto nuostolių apskaitymo, o nuo 1919 m. - Ekonominei komisijai.
Gyvendamas Kaune, signataras pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje. 1931 m. kovo-lapkričio mėn. buvo reikalų patikėtiniu Estijoje. Daug energijos, laiko ir lėšų D. Malinauskas skyrė visuomeninei veiklai. 1925 m. buvo išrinktas Vilniaus vadavimo sąjungos vykdomojo komiteto nariu.
Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo remti archeologinius kasinėjimus Vilniaus katedroje, vildamasis rasti kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikus. Jis skyrė pinigų Vytauto Didžiojo palaikų paieškai ir net užsakė nukaldinti jiems sarkofagą, kuris dabar laikomas Vilniaus arkikatedroje. Tai tik kelios detalės iš įdomaus ir įvairialypio signataro gyvenimo.
1937 m. įsigijęs Alvito dvarą, D. Malinauskas persikėlė į Suvalkiją. 1939 m. jo dovanotoje žemėje buvo užbaigta statyti Vytautavos (dabar - Trakų rajonas) parapijos bažnyčia. D. Malinauskas visomis išgalėmis kovojo už lietuvybę, tačiau lietuviškai geriau kalbėti pramoko tik perkopęs keturiasdešimtmetį.
Tremtis ir mirtis
1941 m. birželio 14 d. jis kartu su žmona ir seserimis Jadvyga ir Filomena buvo ištremtas į Altajaus kraštą, kur 1942 m. lapkričio 30 d. mirė.
1993 m. birželio 14 d. signataro ir jo artimųjų palaikai buvo perlaidoti Onuškio (Trakų rajonas) bažnyčios šventoriuje.
Apdovanojimai ir įamžinimas
- 1928 m. vasario 16 d. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu.
- 1929 m. kovo 2 d. Čekoslovakijos pasiuntinybė apdovanojo „Baltojo Liūto“ IV laipsnio ordinu.
2010 m. sausio 9 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje pašventinta atminimo lenta Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ainiui Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui Donatui Malinauskui. Signatarų namuose (Vilniuje) signatarams skirtoje lentoje įrašyta Donato Malinausko pavardė, jis taip pat pagerbtas Vilniuje - jo vardu pavadinta gatvė, 1999 m. išleistas pašto ženklas (dail. Jokūbas Zovė),2013 m. Donato Malinausko vardas suteiktas Trakų r. Onuškio mokyklai, J. Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne visiems 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatarams, tarp jų ir D. Malinauskui, pasodintas vardinis ąžuoliukas. 2012 m. JAV gyvenantis D. Malinausko vaikaitis Tadas Stomma ir gydytojai Viktoras Jencius-Butautas su žmona Žiedūna įsteigė D.