Jau trečius metus iš eilės stebime kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje pasinaudodami sovietiškais šaltiniais - Lietuvoje išeinančiais mėnesiniu žurnalu Pergale ir savaitraščiu Literatūra ir Menas. 1956 m. (žiūr. Į Laisvę Nr. 14), „naujiems vėjams” papūtus, kultūrinis gyvenimas pavergtam krašte teikė vilčių - rodė tendencijos sustiprėti lietuviškai - tautine prasme. 1957 m. (žiūr. Į Laisvę, Nr. 16-17) tos viltys daugeliu atvejų nepasitvirtino. 1958 metais, atrodo, lietuviškai-tautinė kultūrinė veikla krašte ne tik kad nesustiprėjo, bet pasistengta ją užgniaužti dar labiau, kaip iki šiol.
Teatras
Vilniaus Valst. Akademinis Dramos Teatras per 1958 metus pastatė 7 naujus veikalus:
- F. Šilerio 4 v. 6 pav. tragediją „Marija Stiuart”
- Čekų dramaturgo P. Kohouto dramą „Šitokia meilė”
- E. Ranneto 3 v. dramą „Sūnus paklydėlis”
- Italo Eduardo de Filipo pjesę „Melo ilgos kojos”
- Vyt. Rimkevičiaus (romano „Studentai” autoriaus) pjesę „Vandens lelija”, kur vaizduojama pokario metais vykusi „arši klasių kova” (Lit. ir Menas Nr. 44)
- A. Gudaičio-Guzevičiaus dramą „Nematomasis ginklas” apie 1940 metų įvykius, vaizduojančius „paskutinės buržuazijos siautėjimo dienas” (Lit. ir M. Nr. 51)
- Vaidinimą vaikams - Anos Brigaderės latvių liaudies pasakų motyvais sukurtą 7 pav.
Kauno Muzikinis Dramos Teatras pastatė 6 naujus veikalus:
- J. Marcinkevičiaus 3 v. dramatinę poemą „Dvidešimtas pavasaris”
- M. Musogorskio operą „Soročinų mugė”
- Šekspyro komediją „Vindzoro kūmutės”
- D. Kabalevskio 3 v. operetę „Pavasaris dainuoja”
- Anglų dramaturgo John Galsworthy pjesę „Sidabrinė dėžutė”
- V. Baumilo sukurtą operą „Paskenduolė” (pagal A. Vienuolio apsakymą. Libretistais buvo I.
Kauno Jaunojo Žiūrovo Teatras pastatė 5 veikalus:
- E. Mieželaičio „Broliškos poemos" inscenizaciją
- J. Baltušio dramą „Gieda gaideliai”
- K. Kubilinsko 5 v. pjesę - pasaką „Strakaliukas ir Makaliukas”
- Rubinšteino 3 v. dramatinę kompoziciją pagal Main Rido nuotykių romaną „Raitelis be galvos”
- V.
Šiaulių dramos teatras pastatė 5 naujus veikalus:
- R. Mikalauskaitės ir J. Šeinio dramą „Puodžiūnkiemis”, inscenizuotą pagal to paties vardo A. Vienuolio romaną
- Eduardo de Filipo dramą „Filumena Marturano”
- E.
Panevėžio dramos teatras pastatė 5 naujus veikalus:
- Švarco 3 v. pasaką -komediją „Paprastas stebuklas”
- H. Ibseno veikalą „Heda Gabler”
- V. Liubimovos 4 v. 5 pav. pjesę „Jausmų ugdymas”
- A. Milerio „Komivojažieriaus mirtis”
- A. Fainbliumo ir V.
Klaipėdos dramos teatras davė 3 naujus pastatymus:
- Suomių rašytojos Helios Vuolijoki 4 v. dramą „Akmeninė gūžta”
- Jugoslavų dramaturgo J. Vonovičiaus dramą „Vasarvidžio audra”
- B.
Marijampolės dramos teatras patiekė naujus veikalus:
- Lope de Vega 3 v. komediją „Šuo ant šieno”
- D. Ščeglovo 4 v. dramą „Pūga’ ’ir naujai įkurtame lėlių teatre N. Gerneto 3 v.
Nuo balandžio 23 iki gegužės 6 d. Vilniuje ir Kaune vyko varžybos atrinkti geriausiems pastatymams vadinamam Pabaltijo teatriniam pavasariui. Dalyvavo visi Lietuvos teatrai, parodydami po du veikalus. Varžybose pirmą vietą laimėjo Kauno Muzikinis dramos teatras su J. Marcinkevičiaus „Dvidešimtas pavasaris” ir V. Višnevskio „Raitelių pirmoji”. Vėliau su šiais veikalais Kauno Muzikinis dramos teatras dalyvavo Estijoje rengtose Pabaltijo teatrinio pavasario varžybose drauge su latviais, estais ir gudais.
Valst. Akademinis Operos ir Baleto Teatras Vilniuje balandžio 27 pastatė naują lietuvišką operą „Vaiva”. Muziko kompozitoriaus V. Klovos. Libretą pagal V. Krėvės „Perkūną”, Vaivą ir Straublį” parašė J. Tas pats teatras pastatė ir vieną naują 3 v. 9 pav. B. Teatro kolektyvas rugpjūčio mėn. buvo išvykęs gastrolėms į Leningradą. Per mėnesį laiko Leningrade pastatė lietuviškas operas „Pilėnai” ir „Vaiva”, ir baletus „Audronė” ir „Ant marių kranto”. Be to, operas „Kunigaikštis Igoris”, „Otelo”, „Traviata”, „Bohema” ir „Sevilijos kirpėjas”; baletus - „Don Kichotas”, „Žizel” ir „Peras Giuntas”.
Muzika
Beveik visas muzikinis gyvenimas koncentruojasi Vilniuje. Kituose miestuose aukštesnio lygio muzikinė veikla beveik neegzistuoja. Sausio mėn. koncertavo Maskvos Didžiojo teatro dainininkas M. Sausio 29 Valst. Filharmonijoje įvykusiame simfoniniame koncerte pirmą kartą buvo atliktas naujas kompozitoriaus E. Balsio kūrinys „Koncertas smuikui su orkestru Nr. 2.” Koncerto solo partiją atliko smuikininkas A. Vasario 29 Valst. filharmonijoje įvyko Vilniaus tarpsąjunginio klubo vyrų choro, diriguojamo J.
Jauno kompozitoriaus J. Bašinsko kūrinys - oratorija „Ąžuolas” (žodžiai P. Gaulės) buvo išpildytas vasario 19 d. simfoninės muzikos koncerte. Atliko Valst. filharmonijos choras ir Radijo orkestras. Dirigavo B. Dvarionas. Tą pat mėn. Valst. filharmonijos choras, vadovaujamas K. Kavecko, su solistais ir Radijo simfoniniu orkestru išpildė A. Klenickio naują kūrinį - oratoriją „Į Laimę”. Vasario 23 d. Lietuvos Kompozitorių Valdybos plenume buvo iškeltas J. Kovo mėn. Balandžio 2 koncertavo Maskvos kamerinis orkestras, vadovaujamas R. J. Gruodžio 10 metų mirties sukakčiai paminėti buvo surengti du jo kūrinių koncertai: Valst. konservatorijos choro, diriguojamo docento A. Budriūno, ir Valst. filh. orkesero, diriguojamo B.
Balandžio 13 Valst. filharmonijos orkestras, diriguojamas prof. B. Balandžio 16 simfoninio koncerto programą sudarė F. Mendelsono Ketvirtoji simfonija, J. Sibelijaus - koncertas smuikui su orkestru ir J. Masne uvertiūra „Fedrą”. Dirigavo A. Balandžio 27 įvyko Valst. Gegužės 7 įvyko Valst. filharmonijos orkestro, diriguojamo prof. B. Gegužės 25 Valst. filharmonijoje įvykusiame koncerte, kuriuo buvo uždarytas simfoninių koncertų sezonas, koncertavo sovietų pianistas N.
Rugpjūčio mėn. Valst. Rugsėjo mėn. Valst. filharmonijos orkestras išpildė Čaikovskio koncertą smuikui. Smuiku grojo sovietų smuikininkas V. Spalių mėn. Spalių mėn. koncertavo violončelistas D. Spalių mėn. buvo suruošti du lietuvių kompozitorių koncertai, kuriuose Valst. filharmonija išpildė J. J. Gruodžio, St. Vainiūno, B. Dvariono, P. Tamuliūno ir J. Lapkričio 2 suruoštame simfoniniame koncerte buvo išpildyti kūriniai jauniausiųjų lietuvių kompozitorių: V. Paltanavičiaus, A. Rekašiaus, J. Bašinsko, V.
Lapkričio mėn. įvyko dar šie koncertai: pianisto E. Miausorovo koncertas, kuriame buvo išpildyti Bethoveno, Mocarto, Šostakovičiaus, Prokofjevo ir Šumano kai kurie kūriniai; gruzinų smuikininkas Marine Jašvili koncertas, kuriame išpildyti Bethoveno, Brucho, Šosono, Čaikovskio, Mocarto kūriniai; dviejų rusų - M. Šachino ir M. Komisarovo vargonų muzikos koncertas; Moldavijos liaudies muzikos orkestras „Flueraš” su solistais davė koncertą, išpildydami moldavų liaudies muziką ir dainas; Valst.
Gruodžio 1 Vilniaus Valst. dailės muzėjuje tapybos, skulptūros ir grafikos darbų parodos atidarymo metu buvo suruoštas koncertas, kurio programą išpildė Valst. Gruodžio mėn. įvyko „ataskaitinis” Valst. choro koncertas. Diriguojant K. Kaveckui, choras atliko rusų ir Vakarų klasikų lietuvių ir sovietinių kompozitorių kūrinius. Taip pat buvo padainuotos dainos, kurių autoriai laimėjo premijas St. Šimkaus vardo konkurse. Koncerto metu buvo įteikti laureatų diplomai dainų ir tekstų autoriams - kompozitoriams E. Balsiui, K. Kaveckui, A. Budriūnui, poetams J. Marcinkevičiui ir K.
Paskutiniąją gruodžio mėn. savaitę Vilniuje įvyko 2 koncertai:
- Armėnijos muzikui M. Maluchinui diriguojant, simfoniniame koncerte buvo išpildyti Hendelio Pasakalija, Haydno simfonija Nr.
- Gruodžio 27 Vilniuje koncertavo žy-musis sovietų smuikininkas D.
Kaune 1958 m. Klaipėdoje gegužės 7 įvyko kompozitoriaus B. Dvariono autorinis koncertas, kurį išpildė, dalyvaujant autoriui, Valst. Lapkričio mėn. Šiauliuose vasaros metu Valst. filharmonija suruošė du simfoninius koncertus, kuriuose buvo atlikti Čaikovskio, Liszto, Vagnerio ir populiarūs B. Dvariono kūriniai. Tik klausytojų koncertuose buvę „palyginti mažai” (Literatūra ir Menas, Nr.
Dailė
Balandžio mėn. į Lenkiją kelioms savaitėms gastroliuoti buvo išvykę eilė Vilniaus filharmonijos menininkų ir operos bei baleto artistų drauge su kanklių ansambliu. Koncertuodami, jie aplankė Varšuvą, Vroclavą, Krokuvą, Košaliną ir kt. Vasaros metu Valst. dainų ir šokių liaudies ansamblis, ved. J. Žiemos metu Kauno M. K. Vasario mėn. Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose pavasarėjant vyko kilnojamoji dailininkų iš Rusijos, Ukrainos, Pabaltijo ir kitų kraštų tapybos, skulptūros ir grafikos paroda.
Balandžio 8 Vilniuje buvo suruošta Rimto Kalpoko kūrinių paroda, skirta dailininko 50 m. amžiaus sukakčiai paminėti. Parodoje buvo išstatyta apie 250 tapybos kūrinių, iliustracijų. Tokios pat R. Vilniaus Valst. Dailės muziejuje liepos mėn. buvo atidaryta dailininkų E. Jurkūnienės, L. Katino, L. Kazoko, V. Palio, J. Vilučio ir M. Gurevičiaus darbų paroda, skirta jų 50-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Vilniaus Valst. Dailės muziejuje vyko Albrechto Diurerio 430 metų mirties sukakčiai paminėti paroda, kur buvo išstatyta apie 60 A. Vilniaus Valst. Rudenį Vilniaus Valst. Dailės muziejuje vyko 1906 - 1940 metų laikotarpio lietuvių dailininkų kūrinių paroda, kurioje buvo išstatyti M. K. Čiurlionio, K. Šklėriaus, P. Kalpoko, A. Jeroševičiaus, J. Mackevičiaus, V. Didžioko, K. Šimonio, V. Eidukevičiaus, grafikės M. Katiliūtės, skulptorių J. Zikaro, P. Rimšos, M.
Gruodžio 1 Vilniuje buvo atidaryta paroda tapybos, skulptūros ir grafikos darbų sukurtų 1955 - 1957 m. Klaipėdoje gruodžio mėn, vyko Klaipėdos ir apylinkių liaudies meno kūrinių - tapybos darbų, mezginių, drožinių ir kt.
Kinas
1958 metais pavergtos Lietuvos kino studija pastatė du filmu „Neringa” ir „Žydrasis horizontas”. „Neringa” yra kultūrinis filmas, kuriame vaizduojama Kuršių Neringa - smėlio kopos, pušynai, Kuršių Marios ir visas Neringos gamtovaizdis. Filmas „Žydrasis horizontas” skirtas jaunimui.
Sukaktys
Režisieriaus K. Juršio 60 m. amžiaus ir 40 metų sceninio darbo sukaktį paminėjo Literatūra ir Menas, Nr. Dail. R. Kalpoko 50 m. Komp. J. Spaudoje paminėtos šios sukaktys:
- 50 metų amžiaus sukaktis kompozitoriaus J. Švedo, rašytojo Juliaus Būtėno, rašytojo - vertėjo A. Baužos, dramos teatro artistės E. Grikevičiūtės ir muziko - pedagogo J. Narvido
- 60 m. sukatys muzikės - pedagogės S. Matijošaitienės, ir dail. J. Buračo
- 70 m. sukaktis dail. J.
Operos režisieriaus Antano Zaukos 60 m. gimimo sukaktį paminėjo spauda ir Valst. Spaudoje paminėta dramos teatro artisto Aleks. Kupsto 60 m. amžiaus ir 40 m. sceninio darbo sukaktis; dail. J. Šileikos 75 m. V.
Premijos
Gegužės 3 Vilniaus Valst. Birželio mėn. Liepos mėn. už „įžymiausius literatūros ir meno kūrinius” 1958 metų valstybinės premijos po 25.000 rublių paskirtos: V. Mykolaičiui-Putinui už romano „Sukilėliai”, I-mą tomą, I. Simonaitytei už romano „Vilius Karalius” I ir II tomus ir J. 1958 metais Kultūros ministerija įsteigė metines vardines premijas už geriausius kūrinius meno saviveiklos repertuarui. Iš tokių premijų paminėtinos yra už liaudies šokius.
1958 m. už šokius meno saviveiklai apdovanoti:
- J. Lingys - I-ma premija už choreografinius pastatymus „Trys mergelės” ir „Meškiukai”
- E. Morkūnienė - Il-ra premija už šokius „Pliauškutis” ir „Suktinis Jonkelis”
- R.
Literatūra
Birželio mėn. buvo išleista trečioji Valst. Rugpjūčio mėn. sovietinės Lietuvos rašytojai lankėsi Gudijoje, užmegzdami artimesnius ryšius su gudų rašytojais ir susipažindami su jų grožine literatūra. Rugsėjo mėn. Lapkričio mėn. Rašytojos Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės mirtis (mirė 1958. XII. Dail. Dobužinskio mirtį užsienyje paminėjo Literatūra ir Menas, Nr.
1958 metais abi svarbiausios - pagrindines knygų leidyklos (Valst. grožinės literatūros leidykla ir Valst. politinės ir mokslinės literatūros) išleido viso apie 350 knygų (priskaitant ir brošiūras ar kalendorius).
Svarbiausios knygos:
- Lietuvių literatūros istorija. II tomas. Vyr. red. K.
- Iš lietuvių kultūros istorijos. Red. kolegija: P. Kulikauskas, A. Vyšniauskaitė ir J.
- Lietuvių liaudies menas. Senovės lietuvių papuošalai.
- P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas. Medžio dirbiniai.
- Sutartinės daugiabalsės lietuvių liaudies dainos.. I tomas.
- Dulaitienė (Glemžaitė) Elvyra. Kupiškėnų senovė.
- Patarlės ir priežodžiai.
- Rėza, L.
- S. M. Slavočinskis. Giesmės (1646). Fotografuotas leidimas. Paruošė J.
- Būga, K. Rinktiniai raštai.
- A. Matutis ir V. Stanionis. Dainava.
- Maironis. Pavasario balsai.
- Vienažindis, A. Ilgu, ilgu man ant svieto.
- V.
- Simonaitytė, I. Raštai. III tomas. Pikčiurnienė.
- Simonaitytė, I. Raštai. IV tomas. Vilius Karalius. Romanas.
- K. Kubilinskas. Buvo, buvo, kaip nebuvo.
- Švedas, J. Anoj pusėj Nemunėlio.
- Šniukas, D. Ežerų vilnimis po Rytų Lietuvą.
- Žilevičius,L. Birštonas ir jo apylinkės.
- Mickevičius, A.
Išverstos knygos:
- F. Šileris.
- Lagerloef, Selma.
- Tolstojus, L. Ana Karenina.
- Tolstojus, L.
- Londonas, Džekas.
- Floberas, Gustavas.
- Dikensas, C. Dombis ir sūnus.
- Dikensas, C.
- Vernas, Žiulis.
- Fransas, Anatolis.
- Tūkstantis ir viena naktis.
Kova su "revizionizmu"
Pavergtos Lietuvos teatruose iki šiol ne tik kad nebuvo pastatyti 1956 metais žadėtieji veikalai, kaip Putino „Valdovas”, Krėvės „Šarūnas” ir „Skirgaila”, bet ir joks kitas veikalas, kuriame bent kiek atsispindėtų lietuviška tautinė dvasia. To neišvengia nė naujieji lietuvių autorių dramos kūriniai. Pastarieji ne tik neiškelia lietuvių tautinės dvasios, bet daugelis jų stengiasi melagingai niekinti Lietuvos netolimą praeitį ir propaguoti bolševikines idėjas net labiau, kaip svetimieji. Prie tokių veikalų priskirtini A. Gudaičio - Guzevičiaus „Nematomasis ginklas”, E. Mieželaičio „Broliška poema” ir kiti. Atrodo, kiekvienas šiuo laiku Lietuvoje bent mažiausias tautinės dvasios pasireiškimas priskiriamas „revizijo-nizmui”. Tą „revizijonizmą” Maskvos įsakymus vykdantieji suranda net muzikoje.
1958 m. kovo mėn. Vilniuje vyko pavergtos Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos plenumas, kuriame valdybos sekretorius Edvardas Balsys taip pareiškė:„Kompozitorių sąjungos svarbi pareiga - kovoti prieš revizionistines nuotaikas, reiškiančias kapituliaciją prieš buržuazinę ideologiją. Nereikia užmiršti, kad bet kokiomis mūsų klaidomis šioje darbo srityje stengiasi pasinaudoti lietuvių tautos priešai - buržuaziniai nacionalistai” (Literatūra ir Menas, Nr. 11, 1958). E. Balsys reikalauja ir muzikus vaizduoti „šių dienų tikrovę”; Lietuvos praeities, kad ir tolimos vaizdavimas - jau „revizionizmas”.
Pavergtos Lietuvos dailininkų sąjungoje kovo 10 įvyko „atviras partinis susirinkimas” (Lit. ir Menas, Nr. 11, 1958), kuriame kalbėjęs Vytautas Jurkūnas pastebėjo, jog eilė dailininkų „nukrypo į peizažą ir natiurmortą” ir kad „pastebimas polinkis į praeities vaizdavimą”.
Labai liūdnas faktas, kad per 1958 metus išleista daug mažiau lituanistinių, turinčių ryšio su lietuvių kultūra knygų. 1957 metais išleistų knygų tarpe suradome vertų paminėti (be vertimų) viso 55 knygas (žiūr. ĮLaisvę, Nr. 16-17; kai 1958 m. išleistųjų tarpe tesuradome vos apie 20 panašių knygų. Tikriausia, ir čia yra pasėka kovos su „revizionizmu”.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Šokiruojanti Antakalnio Vaikų Psichiatrijos Ligoninės Istorija ir Jos Paslaptinga Dabartis
- Neįtikėtina Kelionė Po Šventąjį Raštą: Biblijos Istorijos Vaikams, Kurių Negalite Praleisti!
- Neįtikėtina Beatrikės Potter kūryba: vaikų pasaulis, kuris pavergs širdis!
- Viza į Lietuvą Ukrainos piliečiams: Visas svarbiausias info ir atsakymai į klausimus!
- Gyvenimas globos namuose seneliams: atsiliepimai, patarimai ir svarbiausi faktai