Valstybinė darbo inspekcija primena apie Darbo kodekso numatytą teisę darbuotojams, kurie turi šeiminių įsipareigojimų, pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis. Atsižvelgus į tai, kad dirbančios moterys kartu derina ir motinystės funkcijas, teisės aktai joms nustato tam tikras papildomas lengvatas ir garantijas dirbant įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau - įmonė). Šių priemonių tikslas yra ne apriboti moterų teises, bet sudaryti joms palankesnes darbo sąlygas dirbti, ypač nėščioms moterims, taip pat motinoms, auginančioms mažamečius vaikus. Toliau aptariami tokių moterų darbą reglamentuojantys teisės aktai. Pažymėtina, kad kartais šiuose teisės aktuose nurodoma, kad tam tikros lengvatos ir garantijos taikomos dirbantiems darbuotojams, tokiu atveju jomis gali pasinaudoti tiek moterys, tiek vyrai.
Suteikiamo darbo sąlygos
Pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 4 str. 1 dalies 8 punktą darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis dar laikomi: nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgaliuosius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra.
Darbo kodeksas (DK), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (DSSĮ), kiti teisės aktai nustato atitinkamas saugos ir sveikatos užtikrinimo garantijas dirbančioms nėščioms moterims (kai jos darbdaviui pateikia sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą), neseniai pagimdžiusioms moterims (pateikus pažymą apie gimdymą ir vaiko iki vienerių metų auginimą) ir krūtimi maitinančioms motinoms (pateikus pažymą, kad augina ir krūtimis maitina savo vaiką), taip pat moterims, auginančioms mažamečius vaikus.
DK 278 straipsnis nustato, kad šių moterų negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali daryti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Tokioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 340. Prie tokių veiksnių minėtu Vyriausybės nutarimu priskirti atitinkami fiziniai, psichologiniai (ergonominiai), biologiniai, cheminiai, fizikiniai ir kiti veiksniai.
Darbo Režimas
DK 147 str. penkta dalis nurodo, kad darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų, turi būti suteikiama pirmumo teisė pasirinkti darbo pamainą, jeigu yra tokia galimybė. Be to, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms bei krūtimi maitinančioms moterims ir darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų ar vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, darbdaviai turi šių asmenų reikalavimu nustatyti ne visos darbo dienos (savaitės) darbo grafiką. Toks darbo režimas neapriboja darbuotojų teisių nustatant jiems kasmetinių atostogų trukmę, keliant kvalifikaciją ir pan. Sulygus tokias sąlygas, tokių darbuotojų darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
Sutrumpinta darbo laiko norma
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 str. 5 d. pakeitimas ir nustatoma sutrumpinta 32 valandų darbo laiko norma biudžetinio sektoriaus darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų. Darbo užmokestis mažesnei darbo laiko normai paliekamas toks, koks jis buvo mokamas esant didesnei laiko normai.
Darbuotojui, atitinkančiam Darbo kodekso 112 str. Taikant 112 str. pakeitimą, darbuotojo prašymas nereikalingas. Tai yra darbdavio pareiga pasirūpinti, kad darbuotojui būtų taikoma sutrumpinta darbo laiko norma. Sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Jei teisės aktai pareigybei nustato savaitinę darbo laiko normą trumpesnę nei 32 valandos (pvz. meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 28 valandos), tokiu atveju savaitės darbo laiko norma nėra trumpinama. Tuo atveju, jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką (pvz. 0,5 etato) - darbo laiko norma trumpinama proporcingai. Jei mokytojo kontaktinės valandos yra susietos su nekontaktinėmis (pasiruošimas ugdomajai veiklai), tiek kontaktas, tiek ir ne kontaktas trumpinami proporcingai.
Papildomas Poilsis
Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos dar suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti, paliekant už tą laiką jos vidutinį darbo užmokestį. Moters pageidavimu šias pertraukas galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną (DK 278 str. 8 d.).
DK 214 straipsnyje nurodyta, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, − dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnes negu aštuonių darbo valandų pamainas, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.
Kartu žinotina, kad DK 214 straipsnyje nurodytas laisvas laikas darbuotojo prašymu suteiktinas tiek vaiko motinai, tiek tėvui, ir tas laikas yra tikslinio pobūdžio, todėl vietoje jo negali būti mokama piniginė kompensacija.
Atleidžiant Iš Darbo Suteikiamos Garantijos
Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, darbuotojai apie būsimą atleidimą turi būti raštu įspėti prieš du mėnesius. Jeigu darbuotojas augina vaiką iki 14 metų, jis įspėtinas prieš 4 mėnesius ir iš darbo gali būti atleistas tik ypatingais atvejais, kai nėra galimybės jo sutikimu perkelti į kitą darbą, o jo palikimas esamame darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus (DK 129 str. 4 d. ir 130 str. 1 d.).
Atleidžiant iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi ir tie darbuotojai, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis (DK 135 str. 1 d. 2 p.). Tačiau ši pirmenybė taikoma tik tiems asmenims, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, kvalifikaciją (DK 135 str. 2 d.).
DK 132 str. pirmoje dalyje nėščioms moterims įtvirtinta garantija, draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Ši teisės norma nustato, kad su nėščia moterimi darbo sutartis negali būti nutraukta nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie moters nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus DK 136 str. pirmoje dalyje nustatytus atvejus.
Kasmetinės Atostogos
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 126 straipsniu, tai laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Šiame straipsnyje taip pat nurodyti ir atostogų terminai, o būtent darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimties darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos, tačiau darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.
Sprendžiant klausimą, ar yra suteikiamos lengvatos, susijusios su papildomų atostogų dienų suteikimu, auginant nepilnamečius vaikus, aktualus DK 138 straipsnis. Įstatymas numato jog, pailgintos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimties darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) suteikiamos darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų. Taigi, šiuo atveju skaitytojai priklausytų papildomos atostogos, jei vaikus ji augina viena.
Aiškinant sąvoką „darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką“, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu (2003 gruodžio 29 d, Nr. 44) reikia įvertinti, ar darbuotojas faktiškai vienas auginą vaiką. Vertinant šią aplinkybę, atsižvelgiama į tai, ar auginantis vaiką tėvas yra našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo.
Svarbu paminėti, kad šis sąrašas nėra baigtinis, nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką. Taigi, sprendžiant klausimą dėl papildomų atostogų suteikimo auginant nepilnamečius vaikus, svarbu atkreipti dėmesį į auginamo vaiko amžių, kuris turi būti iki 14 metų amžiaus, bei atsižvelgti į tai, ar darbuotojas faktiškai vaiką augina vienas.
Tuo atveju, jei tarp darbuotojo ir darbdavio kilo ginčas dėl atostogų suteikimo, toks ginčas pagal LR darbo kodekso 213 straipsnį yra individualus darbo ginčas dėl teisės, kuris sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.
Kitos svarbios nuostatos
- Mūsų šalies Konstitucija, kiti įstatymai ir teisės aktai, Tarptautinės darbo organizacijos 111 konvencija draudžia lyčių diskriminaciją darbo bei profesinės veiklos srityje.
- Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas įpareigojo darbdavius įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbo santykių srityje.
- Nuo šių metų biudžetinių įstaigų darbuotojai, kurie augina vaikus iki 3 metų, gali dirbti 32 valandas per savaitę.
- Nuo šių metų sausio 1 d. darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Anksčiau šios atostogos buvo nepertraukiamos.
Panašus:
- Neįgalų Vaiką Auginantys Tėvai: Visos Svarbiausios Lengvatos ir Parama Lietuvoje
- Valstybinė pensija motinoms su 5 ir daugiau vaikų: svarbiausia, ką reikia žinoti!
- Darbo sutarties sąlygos motinoms auginančioms vaiką – svarbiausia, ką privalote žinoti!
- Justė Arlauskaitė-Jazzu: Įkvepianti Biografija ir Neatrastas Kūrybos Kelias
- Avinas Vaikas: Neįtikėtina Jų Asmenybės Paslaptis, Kurią Turite Žinoti!