Stuburo išvarža, dar vadinama tarpslankstelinio disko išvarža, atsiranda, kai tarpslankstelinis diskas, esantis tarp stuburo slankstelių, praranda vientisumą. Diskas veikia kaip amortizatorius tarp slankstelių, padedantis stuburui būti lanksčiam. Kai disko išorinė dalis pažeidžiama, vidinė dalis gali išsiveržti ir užspausti stuburo nervus. Stuburo išvarža - tai sveikatos sutrikimas, kurio metu tarpslankstelinio disko žiedas arba minkštoji jo dalis išsiveržia, suplyšta ar pasislenka. Jos metu minkštas disko centras išsiveržia pro kietesnį apvalkalą ir neretai sudirgina šalimais esantį nervą. Dėl šios priežasties skausmas gali išplisti į kojas. Tai yra labai skausminga problema, turinti pasekmes viso kūno funkcionavimui.
Taip yra dėl to, nes įvykus pakitimams viename diske, sutrinka viso stuburo veikla, o stuburo būklė tiesiogiai atsiliepia ir likusiam kūnui. Žmogaus stuburas sudarytas iš daugiau nei 70 atskirų sąnarių, 32 - 33 stuburo slankstelių ir 23 tarpslankstelinių diskų. Juos galima suskirstyti į tris sritis: 6 yra kaklo srityje, 12 vidurinėje nugaros dalyje ir 5 juosmeninėje. Dažniausiai susiduriama su juosmeninės stuburo dalies išvarža.
Jei nesergama tam tikromis ligomis, jaunas žmogus dažniausiai nesiskundžia stuburo problemomis, tačiau tuomet, jei užsiimama tam tikru sportu, kuris apkrauna stuburą, dirbdamas sėdimas darbas, anksčiau ar vėliau imama skųstis nugaros skausmais. Stuburo išvarža vis dažniau diagnozuojama jauniems žmonėms, o stuburo išvaržos gydymas kartais atliekamas taikant operaciją. Nors statistika nėra džiuginanti, tačiau kartais stuburo išvaržos gydymas gali būti atliekamas ir be operacijos - svarbiausia yra tai, kad pacientas nedelstų, ir pajutęs pirmuosius simptomus kreiptųsi į specialistus.
Viena iš dažniausių nugaros skausmo priežasčių yra tarpslankstelinė disko išvarža. Tarpslankstelinių diskų pokyčiai atsiranda dėl stuburą traumuojančių veiksnių - viršsvorio, vibracijos, sporto, kuris ypač susijęs su sunkumų kilnojimų, pasikartojančių judesių darbe. Didelę įtaką tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimui turi netaisyklingų judesių atlikimas, traumos, sėdimas darbas, paveldimumas, amžius. Individualūs rizikos veiksniai tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimui gali būti:
Stuburo Išvaržos Simptomai
Disko išvarža gali sukelti įvairius simptomus, kurie priklausys nuo išvaržos srities bei jos stadijos. Stuburo juosmeninėje dalyje net 95 proc. būna L4-L5 ir L5-S1 segmentuose. Šiems segmentams tenka didžiausias krūvis bei didžiausias paslankumas. Kitų lygių tarpslankstelinio disko išvaržos yra retesnės ir jų klinikinė eiga sudėtingesnė.
L4-L5 lygio išvaržos sukelia skausmą ir tirpimą, plinta užpakaliniu šlaunies, blauzdos ir pėdos paviršiumi link kojos nykščio, dėl to jaučiamas nykščio arba pėdos silpnumas. Dažnai sveikata susirūpinama tik tada, kai ji suprastėja, tačiau jei esant gerai savijautai bus skiriamas pakankamas dėmesys, tam tikrų sveikatos sutrikimų bus galima išvengti.
Kaip Išvengti Stuburo Išvaržos
- Nekelti sunkių svorių - nekelti didesnio nei 10-15 kilogramų svorio, tačiau prireikus tą daryti pritūpus, išlaikant nugarą tiesią.
- Reguliari mankšta. Reikėtų mankštintis bent 2-3 kartus per savaitę, po valandą ar net daugiau.
- Privaloma subalansuoti dienos režimą, kad visą dieną nebūtų sėdima prie kompiuterio, darbo stalo ar ant sofos.
Stuburo Išvaržos Gydymo Būdai
Yra du stuburo išvaržos gydymo būdai - chirurginis ir nechirurginis. Konservatyvios nechirurginės priemonės turėtų būti pirmas žingsnis, siekiant pagerinti būklę. Dažnai yra manoma, kad išvaržai pašalinti greičiausia išeitis yra operacija, tačiau neretai tai neišsprendžia problemos.
Verta pabrėžti, jog bet kokia chirurginė intervencija organizmą veikia traumuojančiai, tad esant galimybei operacijų geriausia vengti. Pooperacinis laikotarpis neretais atvejais yra gana sunkus, kartais pasireiškia komplikacijos. Neretai pasitaiko atvejų, kai chirurginis gydymas paskiriamas per greitai, skubotai padarius tam tikras išvadas ir neapsvarsčius visų galimų alternatyvų. Taigi, nereikėtų skubotai priimti sprendimo, ir pirmiausia apgalvoti įvairius alternatyvius gydymo metodus.
Naudojant kombinaciją neinvazinių priemonių, kaip poilsis, kineziterapija, injekcijos ar fizioterapinės priemonės, 80 proc. žmonių pajunta palengvėjimą per pirmas dienas ir panašiai po 6 savaičių jau gali grįžti į normalias veikas. Disko išvaržos chirurginis gydymas sukelia greitesnį simptomų regresą, po jo greitesnė reabilitacija, greičiau atkuriamas darbingumas, tačiau yra vėlyvų komplikacijų rizika.
Pagrindinė pooperacinio skausmo priežastis - netiksliai nustatyta diagnozė ir nepakankamai griežta operuotinų pacientų atranka. Pakartotinės chirurginės operacijos dažnai tik pablogina ilgalaikę prognozę, nes sukelia nevaldomą randėjimo procesą epiduriniame tarpe, didina stuburo nestabilumą, tarpslankstelinių angų stenozę.
Ankstyvasis chirurginis gydymas leidžia greičiau pašalinti skausmą nei konservatyviai gydant, tačiau rezultatai per vienerius metus tampa panašūs ir po dviejų metų nesikeičia. Chirurginis gydymas nėra išeitis, nes po stuburo operacijos nuo 5 iki 40 proc. pacientų kamuoja juosmens ir nugaros skausmas. Iš 80 proc. asmenų, kurie jaučia nugaros skausmą, tik 1 - 2 proc.
Chirurginis stuburo išvaržos gydymas turėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei tikslingai ir laiku paskirti gydymo metodai neveikia ir ilgainiui blogina paciento būklę, arba tuomet, kai dėl išvaržos atsiranda dalinis arba visiškas galūnių paralyžius. Taip pat operacijos sprendimas gali būti priimtas, jei išvarža paskatina įvairaus pobūdžio vidaus organų veiklos sutrikimus.
Chirurginiai Gydymo Būdai:
- Mikrodiskektomija: Gulint ant pilvo atliekamas apie 3 cm pjūvis ties stuburu. Pasiekus stuburo slankstelius dalis kaulo yra išpjaunama, taip atidengiant nervo šaknį ir išsiveržusį diską.
- Minimaliai invazyvi operacija - nukleoplastika: Ši operacija gali būti atliekama tik tam tikriems pacientams, kai būklė nėra kritinė ir išvarža nėra peraugusi į sekvestracijos etapą. Jos metu chirurgas atlieka miniatiūrinį įpjovimą ir su mažomis tūbelėmis sukuriamas tunelis iki stuburo.
Taikant chirurginį ar nechirurginį gydymą, pilnai nustoti justi išvaržos pasekmes prireikia laiko. Nors į įprastas veikas grįžti galima jau po 4-6 savaičių, dažniausiai ši problema galutinai praeina per 6 mėnesius, priklausomai nuo būklės sudėtingumo ir gydymo metodų. Reabilitacija po operacijos trunka ilgiau nei gydantis neinvazinėmis priemonėmis.
Kineziterapija Gydant Stuburo Išvaržą
Kineziterapija yra patikrintas ir efektyvus būdas ne tik sumažinti išvaržos sukeliamus skausmus, ją slopinti, tačiau ir visiškai panaikinti pačią išvaržą. Kineziterapijoje taikomos individualios procedūros, todėl kiekvienas pratimas yra idealiai pritaikytas prie unikalios paciento biomechanikos ir būklės.
Pratimai yra parinkti taip, kad ne tik gydytų pačią išvaržą, bet ir padėtų jos išvengti ateityje bei ištaisytų ligos sukeltas pasekmes, tokias kaip raumenų grupių sunykimas, disbalansas. Pratimų atlikimas yra itin svarbus, siekiant efektyviai gydyti išvaržą.
Siekiant pasiekti geriausią įmanomą rezultatą, būtinas sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymo laikotarpis, pratimų atlikimo nuosaikumas ir motyvacija. Atlikta daug mokslinių tyrimų, kuri kineziterapijos metodika efektyviausia - klasikiniai pratimai ar stuburą stabilizuojantys pratimai.
Gauti rezultatai parodė, kad stuburo stabilizavimo pratimai yra geresnis pasirinkimas lyginant su klasikiniais stuburo pratimais pacientams su postero-lateraline disko išvarža. Stuburo stabilizavimo pratimai aktyvuoja juosmeninės stuburo dalies raumenis. Šie pratimai malšina skausmą, pagerina funkcinius parametrus, stiprina liemens ir nugaros raumenis.
Kineziterapijos pratimus galima pradėti atlikti po operacijos praėjus 4-6 savaitėms. Šie pratimai padeda greičiau sugyti pažeistoms kūno dalims, atsikratyti skausmų ir stiprinti raumenis, siekiant išvengti išvaržos ateityje. Masažo galimybės yra gana ribotos - jis mažina įtampą ir skausmą, tačiau išvaržos nepašalina.
Įvertinus patologinio proceso stadiją bei specifiką, masažas gali būti skiriamas kaip gydymo dalis, būtinai nurodant konkrečias vietas bei poveikio audiniams būdus. Vėliau, poūmės fazės metu, tinkama ultragarso terapija. Ultragarsas mažina skausmą, uždegimą, audinių spazmus, nuskausmina, pagreitina medžiagų apytaką, didina audinių rezorbciją, dėl jo poveikio kinta vietinis kūno pH, fermentinės sistemos, pagerinama kaulinio audinio konsolidacija.
Lėtinės fazės metu tinkamos mikrobangos, lazerio terapija, šildomieji kompresai - mažinama raumenų įtampa, skausmas, gerinama kraujotaka.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei jaučiate stuburo išvaržos simptomus, tokius kaip skausmą, tirpimą ar silpnumą. Ankstyva prevencija gali padėti valdyti simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką.
Jei susidūrėte su nugaros išvarža ir norite kuo greičiau grįžti prie sportinės veiklos, stipriai rekomenduojame kreiptis į kineziterapeutą. Sportas su stuburo išvarža yra įmanomas ir naudingas tik tada, jei naudojamas teisingai. Tęsiant sportą nugarai nesaugiose šakose, gali įvykti rimtos komplikacijos, galinčios sustabdyti sportinę veiklą visam laikui.
Kvalifikuotas kineziterapeutas padėtų pasirinkti Jūsų būklei tinkamiausias sporto šakas ir pratimus, kurie kuo greičiau padėtų atsigauti ir palengva grįžti prie įprastos veiklos.
Panašus:
- Disko Išvarža Nėštumo Metu: Efektyvūs Būdai Pasiruošti Ir Išvengti Skausmo
- Pilvo išvarža vaikams: simptomai, priežastys ir gydymas
- Bambuko Indai Vaikams: Patarimai, Kaip Išsirinkti Saugius ir Patvarus
- Žiūrėkite „Ponas Kudikis“ – Visas Multikas Online Nemokamai ir Be Atsisiuntimo!
- Ar Miegojimas Su Vaiku Vienoje Lovos Yra Žalingas? Atraskite Privalumus, Trūkumus Ir Pavojus!