Susidūrimas su sunkumais norint susilaukti vaiko yra jautri ir neretai skaudi patirtis daugeliui porų. Pasaulyje statistiškai su vaisingumo problemomis susiduria reikšminga dalis porų (kartais nurodoma, kad maždaug viena iš šešių ar septynių). Pagal medicininį apibrėžimą, pora laikoma nevaisinga, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus.
Nevaisingumo priežastys ir gydymo būdai
Lietuvoje nėra tikslios statistikos, kiek porų yra nevaisingų, tačiau manoma, kad ji panaši į kitų Europos ir pasaulio šalių statistiką. Konsultuoja vaisingumo klinikos vadovė gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė.
Nevaisingumo priežastys skirstomos taip:
- 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys.
- 40 proc. - vyrai.
- 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios.
- Dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų bėdų.
Dažniausiai pasitaikančios nevaisingumo priežastys - nekokybiška sperma, ovuliacijos nebuvimas ir kiaušintakio pažeidimas.
Gydytojo teigimu, nevaisingumo gydymo metodai priklauso nuo priežasties. Jei kiaušintakių pažeidimas ir tie kiaušintakiai nėra grubiai pažeisti, bandome per laparoskopiją atstatyti kiaušintakių pratakumą ir po to padidėja tikimybė moteriai pastoti.
Tačiau bandant pastoti būtina atkreipti dėmesį ir į savo gyvenimo būdą. Jei tai mitybos problemos, jei viršsvorio problema yra - reikia koreguoti svorį. Kita medalio pusė - per mažas svoris.
Jei visas šias priemones padarėme ir dar kažkurį laiką neįvyko pastojimas - naudoti pagalbinius apvaisinimo būdus. Kiti būdai yra naudojami mėgintuvėlyje - taip vadinama invitrofertilizacija, invitro reiškia stikle. Kai moteriai stimuliuojama ovuliacija ir tos kiaušialąstės apvaisinamos mažoje lėkštelėje.
Antruoju būdu apvaisintos kiaušialąstės vėliau perkeliamos į moters gimdą. Apvaisinimas nėra dirbtinis, jis yra pagalbinis. Jei dirbtinis, turėtų būti sukuriamos lytinės ląstelės, o čia lytinės ląstelės yra vyro ir moters. Ir tais atvejais, kai pora negali pastoti, apeiname tą problemą ir padedame pastoti.
Daugelis nevaisingumo priežasčių yra pagydomos arba jeigu moteriai nustatyti nelaidūs kiaušintakiai, gali būti vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į gimdą (IUI - intrauterininė inseminacija).
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Procedūra: Ovuliacijos metu specialiai laboratorijoje paruošta (pagerinta, koncentruota) vyro ar donoro sperma plonu kateteriu suleidžiama tiesiai į moters gimdą.
Sąlygos: Būtini pratekami moters kiaušintakiai ir pakankamas kiekis judrių spermatozoidų po paruošimo (dažnai taikomas kriterijus - bendras judrių spermatozoidų kiekis, TMSC > 5 mln.).
Efektyvumas: Sėkmės tikimybė vienam ciklui yra palyginti nedidelė, vidutiniškai siekia apie 10-15%.
Dirbtinis apvaisinimas (IVF)
Dirbtinis apvaisinimas (IVF) taikomas arba rekomenduojamas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jeigu nevaisingumo priežastys nėra žinomos, jeigu vyro sperma yra nekokybiška arba kai neįmanoma išgydyti nevaisingumo.
Nors dirbtinis (arba pagalbinis) apvaisinimas Lietuvoje taikomas jau dvidešimt metų ir yra gimę keli tūkstančiai vaikų, žmonėms vis dar asocijuojasi su laboratorijomis, „chemija” ir dirbtinumu. O iš tiesų toks apvaisinimas nedaug skiriasi nuo natūralaus.
Vienintelis skirtumas, kad iš moters organizmo specialia adata yra atsargiai surenkamos ir išimamos kiaušialąstės ir įdedamos į lėkštelę su specialiu skysčiu. Į tą pačią lėkštelę yra įleidžiama sperma. Tada lėkštutė yra uždengiama ir įdedama į inkubatorių, kuris sukuria sąlygas, labai artimas mamos organizmui.
Inkubatoriuje ta lėkštelė laikoma 3-6 paras. Jau antrą parą yra matoma gyvybės užuomazga - tai embrionas, sudarytas iš keturių ląstelių, o trečią parą embrioną sudaro jau 6-8 ląstelės. Dažniausiai antrą arba trečią parą embrionas itin plonu kateteriu yra įdedamas į gimdą. Tai visa pagalba, kurią žmogaus gyvybei užsimegzti gali padėti gydytojai.
Nors pats apvaisinimas vyksta ne moters kūne, tačiau vyro ir moters ląstelės turi susijungti pačios: jeigu spermatozoidas neapvaisina ląstelės, žmogus neturi galių niekaip jo paveikti. Negali medikai nulemti ir to, koks vaikelis gims, tačiau atliekant dirbtinį apvaisinimą įmanoma išvengti kai kurių apsigimimų. Tarkim, jeigu per mikroskopą matyti, kad į vieną kiaušialąstę įlindo du spermatozoidai, toks embrionas nėra dedamas į gimdą, nes vaikelis būtų apsigimęs. Vadinasi, galima paneigti sklandantį mitą, kad po taikyto dirbtinio apvaisinimo yra daugiau apsigimimų.
Ne visoms poroms pavyksta pastoti, net jei ir kelis kartus išbando dirbtinį apvaisinimą. Laimingos tos, kurioms pavyksta iš pirmo karto. Kitoms tenka tą pačią procedūrą kartoti du, tris, keturis ar penkis kartus. Kadangi Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo procedūra nėra finansuojama, po penktos nesėkmingos procedūros poros nebebando laimės.
Kaip tik todėl, kad dažnai vienos procedūros nepakanka, dalis embrionų (jų lėkštutėje užsimezga daugiau nei vienas) gali būti užšaldomi ateičiai arba jeigu žmonės pageidauja, į gimdą įdedami keli embrionai ir taip padidėja tikimybė pastoti. Vienas, du embrionai yra įdedami į gimdą antrą parą užsimezgus gyvybei, o kiti yra auginami iki šešių parų, kol virs vadinamosiomis blastocistomis.
Paprastai iki šešių parų iš 5-6 išgyvena tik vienas embrionas, kuris yra įdedamas į gimdą, kad šeima turėtų 50 proc. didesnę tikimybę išsaugoti nėštumą. Taip yra ne dėl dirbtinio apvaisinimo, o dėl natūraliosios atrankos, kuri vyksta ir natūraliai pastojus.
Vadinasi, nesivystantys embrionai būtų žuvę, net jeigu būtų užsimezgę natūraliai gimdoje, o ne inkubatoriuje. Per natūraliąją atranką žūva 75 procentų visų nėštumų, kitaip tariant, lieka tik 25 procentai užsimezgusių gyvybių. Tačiau moteris, kuri pastoja natūraliai, nejaučia persileidimų.
IVF etapai:
- Kiaušidžių stimuliacija: Moteriai skiriami hormoniniai vaistai, kad kiaušidėse subręstų ne vienas (kaip natūraliame cikle), o keliolika folikulų su kiaušialąstėmis.
- Apvaisinimas laboratorijoje: Surastos kiaušialąstės laboratorijoje sujungiamos su specialiai paruošta vyro ar donoro sperma.
- Embrionų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės (zigotos, vėliau - embrionai) kelias dienas (dažniausiai 3-5) auginamos specialiomis sąlygomis inkubatoriuje.
- Embrionų perkėlimas: Vienas ar keli (priklausomai nuo moters amžiaus, embrionų kokybės ir teisinio reglamentavimo) geriausios kokybės embrionai plonu kateteriu perkeliami į moters gimdą.
IVF sėkmės rodikliai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo moters amžiaus. Vidutinė sėkmės tikimybė (gyvo naujagimio gimimas po vieno embriono perkėlimo) gali svyruoti nuo 30-40% jaunesnėms moterims iki kelių procentų ar nulio vyresnėms nei 42-43 metų moterims.
Lytinių ląstelių ir embrionų donorystė
Lietuvoje nuo 2017 m. galioja Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris reglamentuoja ir leidžia lytinių ląstelių (kiaušialąsčių ir spermos) donorystę bei embrionų donorystę ir šaldymą pagal nustatytas sąlygas.
Tyrimai prieš IVF
Prieš pradedant IVF ciklą, paprastai reikia atlikti nemažai tyrimų abiem partneriams: kraujo grupės ir Rh faktoriaus, hormonų (FSH, LH, E2, prolaktino, AMH, skydliaukės hormonų), tyrimų dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų (Chlamydia, Mycoplasma, Ureaplasma), ŽIV, sifilio, hepatitų B ir C, raudonukės antikūnų, gimdos kaklelio citologinio tyrimo (PAP) ir kt.
Galimos komplikacijos
Dažniausia IVF komplikacija yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). Dėl stimuliuojančių vaistų poveikio kiaušidės gali per daug padidėti, pilvo ertmėje pradėti kauptis skystis. Lengvos formos pasitaiko dažniau, sunkesnės - rečiau (keli procentai ciklų). Simptomai - pilvo pūtimas, skausmas, pykinimas, sunkesniais atvejais - dusulys, didelis pilvo apimties padidėjimas. Sunkus KHSS reikalauja gydymo ligoninėje. Šiuolaikiniai stimuliacijos protokolai ir atidus stebėjimas leidžia sumažinti šio sindromo riziką.
Valstybės parama ir amžiaus apribojimai
Pernai Lietuvoje buvo atliktos 2285-ios pagalbinio apvaisinimo procedūros, iš kurių dalį finansavo valstybė. Dėl procedūros nekompensavimo vyresnėms nei 42-ejų moterims lygių galimybių kontrolierė gavo skundą ir nustatė, kad tokia finansavimo tvarka yra diskriminacinė.
Ginekologai tikina, esą tokia amžiaus riba pasirinkta neatsitiktinai, bet pripažįsta, jog pagrindiniu rodikliu galėtų būti ne amžius, o sveikatos tyrimų rezultatai.
Teikiant 42-ejų metų amžiaus ribos rekomendaciją, specialiai suburtoje darbo grupėje buvo ir nevaisingumo gydymo specialistė Gražina Bagdanskienė.
Hormoniniai sutrikimai, labai ryškūs, prasideda maždaug 42 metais, tai reiškia, kad pastojimo tikimybė po 42 metų yra lygi maždaug 5 procentams.
Lygių galimybių kontrolierės teigimu, vyresnio amžiaus moterys turėtų gauti teisę bent į kompensuojamus tyrimus, kurių atsakymais vėliau galėtų remtis medikai.
Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktas lygių galimybių kontrolierės siūlymas sudaryti galimybę vyresnėms moterims gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugą turėtų būti išnagrinėtas dar šį mėnesį.
Naujovės vaisingumo srityje
Pasaulinės Reprodukcinės medicinos asociacijos (WARM) konferencijoje D. Britanijos bendrovės „DuoFertility“ mokslinė vadovė daktarė Orien Chausiaux pristatė Kembridžo universiteto absolventų išrasto prietaiso, padedančio moterims pastoti, efektyvumo tyrimo rezultatus, skelbia „Telegraph.co.uk“. Pasak jos, naudodamos šį prietaisą po 6 mėnesių pastojo 19,5 proc. moterų, kurioms lig tol tai padaryti nepavykdavo.
Toks rezultatas esą prilygsta kur kas brangesniems dirbtinio apvaisinimo metodams. „DuoFertility“ sistema buvo sukurta vykdant Kembridžo universiteto tyrimų programą „Cambridge Temperature Concepts“. Mokslininkų teigimu, 495 svarus kainuojantis prietaisas yra tikslesnis už kitas vaisingų moters dienų nustatymo priemones, tad moterys kaip niekada tiksliai gali žinoti, kurios dienos yra pačios geriausios sueičiai.
Ir nors apvaisinimas paliekamas "natūraliai" eigai, pagal statistinius tyrimus aiškėja, jog tikslios dienos nustatymas yra labai efektyvi priemonė kovojant su nevaisingumu. Pasak leidinio, teigiama, kad reprodukcinės medicinos pasaulyje „palydovinės navigacijos sistema“ vadinamas „DuoFertility“ prietaisas statistiškai yra toks pat efektyvus, kaip ir dirbtinis apvaisinimas, tačiau kainuoja žymiai mažiau.
Be to, prietaisą gaminanti bendrovė įsipareigoja grąžinti visus sumokėtus pinigus, jei jį naudojanti moteris per vienerius metus nepastos. Išimtis taikoma tik tiems nevaisingumo atvejams, kai moterys negali pastoti dėl nekokybiškos vyro spermos ar užakusių kiaušintakių - šiuo atveju be dirbtinio apvaisinimo jau išsiversti neišeis.
„Visais kitais atvejais, tarp jų kylančiais dėl vidutinio stiprumo vyrų nevaisingumo faktorių, nereguliaraus mėnesinių ciklo, antrinio ar nepaaiškinamo nevaisingumo, mūsų stebėjimo prietaisas pasiekia puikių rezultatų“, - teigia „DuoFertility“ išradėjas daktaras Shamus Husheeras.
„DuoFertility“ naudoja specialų pleistrą su labai tiksliu temperatūros davikliu, kurį pastoti siekiančios moterys turi prisiklijuoti pažasties srityje. Prieš ovuliaciją nežymiai pakyla moters kūno temperatūra, todėl šis monetos dydžio daviklis turi būti dėvimas ir dieną, ir naktį.
Per parą daviklis 20 000 kartų registruoja moters kūno temperatūrą, todėl „DuoFertility“ gali vaisingas moters dienas nustatyti 99 proc. tikslumu, teigiama pranešime. Temperatūros daviklio užfiksuoti matavimų rezultatai bevieliu ryšiu perkeliami į specialų skenerį, kuris jungiamas prie kompiuterio.
Po to gauti duomenys saugiai persiunčiami į „DuoFertility“ vaisingumo centrą. Po 4 mėnesių klientėms atsiunčiama išsami jų vaisingumo ataskaita. Remiantis sukauptais temperatūros matavimo duomenimis, apie artėjančias vaisingas moters dienas labai dideliu tikslumu informuojama prieš savaitę.
Pasak „Telegraph.co.uk“, atlikus „DuoFertility“ tyrimus buvo nustatyta, kad juo remiantis gauta informacija leidžia nustatyti vaisingas moters dienas 99,7 proc. tikslumu.
Nevaisingumas gali būti sunkus išbandymas porai, tačiau svarbu nenuleisti rankų. Šiuolaikinė medicina siūlo daug diagnostikos ir gydymo galimybių.
žymės:
Panašus:
- Dirbtinis apvaisinimas: naujausios technologijos ir neįtikėtinos galimybės
- Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje: svarbiausi įstatymai, pagrindiniai iššūkiai ir visuomenės požiūris
- Dirbtinis apvaisinimas: Kaip pradėti ir ką svarbu žinoti kiekvienai porai
- Kaip Įrengti Vaiko Kambarį: Nepakeičiami Patarimai ir Kūrybingos Idėjos
- Vaikiškos servetėlės dekupažui: kūrybiškos idėjos ir patarimai