„Mes turėsim kūdikį!“ - tai projektas poroms, kurios planuoja vaikus ar juos jau augina, bet galvoja apie šeimos pagausėjimą. Čia pateikiamos skaitytojų istorijos apie tai, kaip pranešė šią žinią savo antrajai pusei, vaikams ar seneliams.
Nevaisingumo priežastys ir pagalbinio apvaisinimo galimybės
Kokios gali būti nevaisingumo priežastys?
Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moteriškų, tiek dėl vyriškų priežasčių. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis. Būna situacijų, kai abiejų partnerių vaisingumas būna sutrikęs arba reikšmingos nevaisingumo priežasties neįmanoma nustatyti.
Kada poros gali kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos?
Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos poros gali kreiptis, kai atlikti visi reikiami tyrimai nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti. Pagalbinis apvaisinimas - vienas iš nevaisingumo gydymo būdų, todėl poroms rekomenduojama kreiptis, kai kiti gydymo metodai yra neefektyvūs arba juos taikant nėra realios galimybės pastoti.
Kas yra pagalbinis apvaisinimas?
Pagalbinis apvaisinimas - medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Joje paruošiamos lytinės ląstelės, jos apvaisinamos ir vėliau stebimas embrionų vystymasis. Taip pat šioje laboratorijoje (lytinių ląstelių banke) saugomi nepanaudoti embrionai, šaldytos lytinės ląstelės ir reprodukciniai audiniai.
Ar yra kažkokių šios procedūros komplikacijų?
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau, todėl šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai.
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Tuo tarpu Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų. Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir daugiau kaip 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas. Taip išvengiama daugiavaisio nėštumo. Kraujavimas ir karščiavimas, kaip ir infekcinės komplikacijos, yra ypač retos.
Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Skandinavijos valstybėse daugiavaisio nėštumo atvejų yra tiek, kiek jų būna paprastai populiacijoje.
Ar pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra kompensuojamos?
Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Lietuvoje tiek kompensuojama, tiek nekompensuojama pagalbinio apvaisinimo procedūra gali naudotis tik susituokusios poros.
Jei pora nusprendžia pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga, ką ji turėtų žinoti?
Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Sutartį reikės pasirašyti ir dėl lytinių ląstelių bei embrionų saugojimo. Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti.
Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų. Atlikus visus tyrimus, suplanuojama kiaušidžių stimuliacija ir paskiriamas gydymas, kuris trunka vieną moters ciklą. Jei pora kreipiasi dėl nekompensuojamo pagalbinio apvaisinimo ciklo, šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimas nebūtinas.
Diskusijos forumuose apie dirbtinį apvaisinimą
Šiuo metu Seimo Sveikatos reikalų komitete vyksta diskusijos dėl dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo reguliavimo. Kovo 30 dieną komitetui pasirinkus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą, ribojantį sukuriamų embrionų skaičių ir nenumatantį lytinių ląstelių donorystės, kaip projektą, kurio pagrindu reikėtų tęsti tolesnes diskusijas, suinteresuoti liberaliuoju A.Čapliko pateiktu Pagalbinio apvaisinimo projektu asmenys užvertė Seimo narius laiškais.
Šios idėjos iniciatorė ragina moteris taip: „Viską kiekviena turėtų aprašyti daugmaž savais žodžiais, bet laiško pavadinimas (Subject) ir pirmas sakinys turi būti toks: „Esame šeima, jau … metų negalinti susilaukti vaikų be medikų pagalbos ir GRIEŽTAI PASISAKOME PRIEŠ D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502, nes ……….“.
Taigi aiškiai matyti, kad Seimo nariams siunčiamais laiškais stengiamasi formuoti tendencingą nuomonę, be to, negalima žinoti, ar pateikiami gyvenimo faktai yra tikri. Juolab, kad paskaičius tinklalapio komentarus kyla pagrįsta abejonė, kad laiškais siekiama kelti nepasitenkinimą, o kai kuriais - net klaidinti ar grasinti.
Pavyzdžiui, Vaisingumo asociacija kviečia Liberalų sąjūdį apsvarstyti Seimo nario Gedimino Navaičio narystės partijoje klausimą, nes Seimo narys Seimo Sveikatos reikalų komitete balsuojant dėl alternatyvių Pagalbinio apvaisinimo ir Dirbtinio apvaisinimo projektų susilaikė.
Noriu pabrėžti, kad projektas yra svarstymo stadijoje, visiems yra suteikta galimybė teikti pataisas ir pasiūlymus, o galutinį sprendimą priims Seimas, įvertinęs visus pasiūlymus ir galutinį projekto variantą.
Manau, kad yra geras metas ieškoti sutarimo tokiu jautriu visiems klausimu. Puikiai suprantu nevaisingumo problemą, kuria tenka domėtis jau daugiau kaip 10 metų. Pagalba nevaisingoms šeimoms turi būti pagrįsta ne tik efektyvumo rodikliais, bet pirmiausiai turi būti orientuota į būsimą vaiką.
Todėl turime sukurti tokią įstatyminę bazę, kuri gintų prigimtinę vaiko teisę žinoti biologinius tėvus, užtikrintų tinkamą embriono apsaugą, saugotų moteris nuo išnaudojimo prekiaujant lytinėmis ląstelėmis. Galiausiai saugotų moterų fizinę ir dvasinę sveikatą.
Man atrodo, kad tikrai geriau jau gimusiais ir alkanais Afrikos vaikais pasirūpinti, nei ką dėl kiaušialąsčių ašaras lieti..kas perdaug, tas jau nesveika, dievaži...
Taigi, bus galima važiuoti į Latviją ar Lenkiją. Dar čekai stiprūs. Net ir su donorinėm kiaušialąstėmis jie daro. Ir bent jau didžiąją dalį sumos už pačią procedūrą atgauti. O apie vaistų kompensavimą- įstatyme neužsimenama.
Ir jie bus nemokami tik tada, kai bus įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą. Vėlgi- tikrai bus parinkti pigiausi vaistai. Klausimas-ar jie jums tiks. Ir dar- įstatyme numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas bus įmanomas tik tada, kai nevaisingumo neįmanoma išgydyti kitais būdais.
Jeigu sis istatymas isigalios, tai, mano supratimu, reikes buti labai gilioj finansinej duobej ir labai geros sveikatos su dideliu kiausidziu rezervu, kad cia darytis ivf. Mum pirmas ivf nepavyko, stimuliacija isgyvenau labai sunkiai, vaistai buvo skiriami labai brangus ir labai didelem dozem, kainavo daugiau nei pati procedura (o dare isci+imsi), bet gavom is vienos kiausides 9 kokybiskas kiausialastes, kas mano atveju, del riboto rezervo, yra labai daug.
Ir kai suzinojom, kad nepavyko, vienintele viltis yra tie saldyti embrionai. Neduok Dieve, jei nepavyks, kazkaip sutaupysim ir kitai procedurai. Ir ji tikrai vel butu ne Lietuvoje. Mergino,kurios gyvena Lt,ka dabar darysit,priemus toki istatyma? Ar suskubsite darytis ivf iki 2017 metu??Nes mum ivf kaina yra didziule tuo labiau kad ant galvos kabo didele busto paskola,todel planavome pasitaupyti kokius metelius,o tada bandyti daryti pirmaji ivf.. taciau kai prieme toki istatyma as jau nebezinau kaip elgtis...juk jai lauksiu ir darysiu ivf kai bus galima sukurti tik 3 embr.ir jokio saldymo-tai pastoti sansai bus be galo mazi...
Kitos pagalbinio apvaisinimo metodikos
- Gydymas medikamentais skatinant kiaušialąsčių brendimą kiaušidėse.
- Kiaušialąsčių išėmimas iš kiaušidžių.
- Spermos gavimas.
- Lytinių ląstelių apsivaisinimas.
- Embrionų perkėlimas.
Naujoji IMSI sistema ypatingai gali padėti sprendžiant komplikuotus vyrų nevaisingumo atvejus. Sistema turi 7200 kartų vaizdą didinantį mikroskopą, kuris leidžia pamatyti vidinę spermatozoidų struktūrą ir atrinkti geriausius. Iki šiol naudota ICSI sistema vaizdą didino 400 kartų, galėjome įžiūrėti tik labai stambius spermatozoidų pokyčius.
Ir taikant DAB, ir natūralaus pastojimo metu, embrionai, patekę į gimdą, išsilaisvina iš dangalo ir esant palankiom sąlygom, įsitvirtina gimdos sienelėje. Jei embrioną gaubiantis išorinis dangalas yra storas, taikomas AH metodas.
TESA (anglu k. - testicular sperm extraction) metodika, kurios metu spermatozoidai iš sėklidės gaunami, atliekant perkutaninę (pro odą) sėklidžių punkciją.
Endometriozė ir nevaisingumas
Endometriozė Lietuvoje tapo gana aktualia problema. Statistiniai duomenys rodo, kad kasmet registruojama per 700 naujų ligos atvejų. Bendras ligonių skaičius gali sudaryti keletą tūkstančių. Nevaisingumo rizika endometrioze sergančioms moterims 20 kartų didesnė, nei sveikoms. Apie 30-40 proc. moterų, sergančių endometrioze, - nevaisingos, o 15-30 proc. nevaisingų moterų serga endometrioze.
žymės:
Panašus:
- Dirbtinis apvaisinimas: naujausios technologijos ir neįtikėtinos galimybės
- Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje: svarbiausi įstatymai, pagrindiniai iššūkiai ir visuomenės požiūris
- Dirbtinis apvaisinimas: Kaip pradėti ir ką svarbu žinoti kiekvienai porai
- Kaip Teisingai Užpildyti PNPD Deklaraciją Už Vaikus – Nepražiopsokite Svarbių Patarimų ir Išvenkite Dažnų Klaidingų Žingsnių!
- Maxi-Cosi Pebble 360 Pro: Maksimalus Komfortas ir Saugumas Jūsų Vaikui Nuo Gimimo