Įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, kuriems nustatytas nevaisingumas (moters, vyro arba abiejų) turi galimybę pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu.
Numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas atliekamas tik tuo atveju, kai moteris ir (ar) jos partneris yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais arba juos taikant nėra jokios realios sėkmės galimybės. Teikiame nevaisingumo gydymo paslaugas, kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimai rodo, kad pastaraisiais metais pagalbinio apvaisinimo paslaugomis per metus pasinaudoja arti 3 tūkst. žmonių. Pavyzdžiui, pernai septynios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 8 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 630 moterų ir 1 308 vyrų. Šioms paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta 3,6 mln.
11 300 - tiek susilaukti vaikelio siekiančių žmonių per šešerius metus pasinaudojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo teikiama galimybe nemokamai gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir kompensuojamuosius vaistus. Šioms išlaidoms padengti prireikė 14 mln. eurų. fondo lėšų. Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis yra apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai.
Gyventojai dėl kompensuojamųjų pagalbinio apvaisinimo paslaugų pirmiausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją akušerį ginekologą ir gauti siuntimą pas vaisingumo specialistą. Gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos dėl pagalbinio apvaisinimo metu partneriams atliekami laboratoriniai ir, jei reikia, instrumentiniai tyrimai, reikalingi prieš pagalbinį apvaisinimą.
Įstatyminė Bazė ir Siūlomi Pakeitimai
Pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo projektą Vyriausybė jau teikė Seimui 2003 metais, tačiau 2008 metais jis grąžintas tobulinti. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei teikiamame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte siūlo, kad vyrai galėtų tapti lytinių ląstelių donorais, tuo metu moterų kiaušialąsčių donorystė būtų draudžiama.
Projekte taip pat teigiama, kad pagalbiniam apvaisinimui panaudojus ne partnerio lytines ląsteles ir gimus penkiems gyviems vaikams, likusios lytinės ląstelės turi būti sunaikintos. „Žmogus turi galimybę išsaugoti savo lytines ląsteles, jei dėl esamos sveikatos būklės ar galimų sveikatos sutrikimų abejoja dėl savo vaisingumo ateityje.
Visuomenės Nuomonė
Siekiama sužinoti Lietuvos gyventojų požiūrį į pagalbinį apvaisinimą, SAM savo ruožtu užsakė visuomenės nuomonės tyrimą. 2009 metų kovą bendrovė RAIT atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 48 proc. respondentų pritartų, jei pagalbinis apvaisinimas būtų taikomas nevaisingoms poroms.
Perpus mažiau - 24 proc. respondentų - pritartų pagalbiniam apvaisinimui ir tuo atveju, jei moteris gyvena be vyro ir nori vaiką auginti viena. Pagalbiniam apvaisinimui nepritaria 12 proc. apklaustųjų, o 16 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Diskriminacijos Aspektai ir Amžiaus Ribojimai
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad pagalbinio apvaisinimo kompensavimo tvarka yra diskriminacinė. Pagal Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, šios paslaugos kompensuojamos nevaisingiems partneriams, kurie neturi nei vieno bendro biologinio vaiko, taip pat, vaiko, pagimdyto po pagalbinio apvaisinimo procedūros.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigė, kad moters amžiaus riba numatyta vadovaujantis Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodikos rekomendacijomis. Jas parengė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos sudaryta darbo grupė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai išanalizavus teisės aktus ir tvarkas, pastebėta, kad šiose rekomendacijose amžiaus riba minima tik keliais atvejais - kalbant apie į gimdą perkeliamų embrionų skaičių bei apie specifinę IVF procedūrą (tai vienas iš pagalbinio apvaisinimo būdų). Amžiaus cenzas teikiant paslaugas (įskaitant ir sveikatos apsaugos) yra teisėtas tik tuomet, jei jį numato įstatymas, pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) reprodukcinio amžiaus žmonėmis laiko 15-49 metų amžiaus asmenis. Moterų vaisingumas mažėja joms senstant, tad akivaizdu, kad amžius yra svarbus aspektas poroms, norinčioms susilaukti kūdikio.
Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė pabrėžia, kad amžius yra tik vienas iš vertinimo pagrindų, nulemiančių pagalbinio apvaisinimo būtinumą, efektyvumą ir sėkmę. „Prieš taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras atliekama daugybė tyrimų, vertinami sveikatos sutrikimai, patologijos, įpročiai, genetika ir kiti faktoriai.
Vyresnės nei 42 metų amžiaus moterys netenka teisės į valstybės kompensuojamą gydymą, net neatlikus tokių tyrimų, todėl realiai nėra įvertinamos jų galimybės sėkmingai pastoti ir išnešioti kūdikį. B. Sabautauskaitė kreipėsi į SAM siūlydama pakeisti pagalbinio apvaisinimo taikymą reglamentuojantį aprašą. Ji rekomenduoja sudaryti galimybę vyresnėms nei 42 metų amžiaus moterims gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugą, apmokamą iš valstybės biudžeto.
SVARBU: jeigu pora kreipiasi į vaisingumo specialistą dėl nevaisingumo priežasčių diagnostikos ar gydymo, esant kitoms, nei anksčiau paminėtoms indikacijoms, taip pat jei jie neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr.
žymės:
Panašus:
- Dirbtinis apvaisinimas: naujausios technologijos ir neįtikėtinos galimybės
- Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje: svarbiausi įstatymai, pagrindiniai iššūkiai ir visuomenės požiūris
- Dirbtinis apvaisinimas: Kaip pradėti ir ką svarbu žinoti kiekvienai porai
- Kaip Teisingai Naudoti Kūdikių Gleivių Nusiurbtuką – Išsamus Vadovas Tėvams
- Neįtikėtini STEAM bandymai su žeme vaikams – linksma ir mokomoji veikla!