Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Ruošiantis priimti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, diskusijose aktyviai dalyvavo Katalikų bažnyčios atstovai. Ir dabar, įsigaliojus įstatymui, Bažnyčia laikosi nuostatos, kad ne visos įteisintos procedūros yra etiškos.

Katalikų bažnyčios pozicija dėl dirbtinio apvaisinimo

Bažnyčios požiūriu, dirbtiniam apvaisinimui galima pritarti, jei įvykdomos trys sąlygos:

  • Pirma, apvaisinimui turi būti naudojamos sutuoktinių poros, tai yra vyro ir žmonos, lytinės ląstelės.
  • Antra, apvaisinimas turi įvykti moters organizme.
  • Trečias - moralinis aspektas: gyvybės užmezgimas neturėtų būti atsietas nuo santuokinio akto, nuo meilės perdavimo.

Pagalba nevaisingiems sutuoktiniams (pabrėžiu - sutuoktiniams) yra suprantama ir reikalinga. Nevaisingumas yra tam tikrų ligų ar būklių padarinys. Pavyzdžiui, moters nevaisingumas dėl kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos patologijos ar panašiai. Taigi, norint gydyti nevaisingumą, reikėtų šalinti priežastis, sukeliančias nevaisingumą. Tačiau dirbtinis apvaisinimas nėra nevaisingumo gydymas. Sutikite, jei vyras yra nevaisingas ir moteris apvaisinama donoro sperma, tai nėra vyro nevaisingumo gydymas.

Dirbtinio apvaisinimo procedūros ir etiniai klausimai

Moteris, ruošiama pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrai, naudoja hormonų terapiją. Hormonai stimuliuoja kiaušides, kad jos subrandintų daugiau kiaušialąsčių nei normalaus ciklo metu. Tai nėra nekaltas procesas, nes neretai sukeliama kiaušidžių hiperstimuliacija, ir moteris tiesiog vaduojasi tarp gyvybės ir mirties. Subrandintos kiaušialąstės surenkamos laparoskopinės procedūros metu. Tada prasideda šiuo metu Lietuvoje taikomas procesas: apvaisinamos visos surinktos kiaušialąstės, du trys embrionai įkeliami į gimdą, o likę užšaldomi. Tai yra labai rimta problema.

Šiandien kai kurios klinikos šaldo ne embrionus, bet kiaušialąstes. Tarkim, paima vieną dvi, maksimum - tris kiaušialąstes, apvaisina, ir užsimezgusius embrionus įkelia į gimdą. O likusias kiaušialąstes užšaldo. Tai eliminuoja didžiausią blogybę iš viso pagalbinio apvaisinimo rato. Kai užšaldomos kiaušialąstės, jei įsodinti embrionai gimdoje neįsitvirtino, nebereikia moteriai skirti hormonų. Užtenka atšildyti kiaušialąsčių ir vėl taikyti apvaisinimą. Taip išsprendžiamos dvi didelės problemos. Pagal dabartinę tvarką, užšaldyti embrionai turi būti saugomi neterminuotai, jų negalima sunaikinti. Šios problemos galima išvengti šaldant kiaušialąstes.

Embrionų likimas ir donorystė

Aš ne kartą susidūriau su poromis, sprendžiančiomis moralinį klausimą: ką daryti su užšaldytais embrionais? Kai užšaldomos kiaušialąstės, ši problema nekyla. Tačiau klinikos, kuriose, kaip sakoma, gydomas nevaisingumas, šiuo keliu dažniausiai neina, nes juo eiti neapsimoka. Juk dabar jau kalbama apie embrionų donorystę, ir tai yra papildomos pajamos toms klinikoms, kurios tuo užsiima. Šių embrionų labai laukia ir mokslininkai įvairiems eksperimentams, kamieninių ląstelių tyrimams ir pan. Buvo ne vienas bandymas ir noras praplėsti Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą, kad būtų galima embrionus tokiems tyrimams naudoti, nes pagal dabartinį įstatymą to daryti negalima. Beje, atšildant embrionus daugiau kaip pusė jų neišgyvena. Vaizdžiai tariant, procedūra, kuri baigiasi vieno arba dviejų vaikelių gimimu, yra susijusi su didelio skaičiaus embrionų sunaikinimu.

Be to, tose pačiose įstaigose, kiek aš žinau, atliekamos ne tik pagalbinio apvaisinimo procedūros, bet ir abortai. Biologinis vaikas yra viena, o iš vadinamųjų donorų gimęs yra kita. Kokie tai donorai? Jei tai yra jų lytinės ląstelės, tai jie ir yra biologiniai tėvai. O vaikas turi prigimtinę teisę žinoti savo tėvus. Be to, yra buvę kuriozinių situacijų, kai vyriškomis lytinėmis ląstelėmis taupymo sumetimais apvaisinimo kliniką aprūpindavo vienos gydytojos vyras. Toks atvejis buvo Anglijoje. Kita problema gali kilti tolesnėje perspektyvoje. Kai taip - iš vadinamųjų donorų - gimę vaikai užauga, atsiranda kraujomaišos galimybė.

Asmuo yra tas pats asmuo nuo pat prasidėjimo iki mirties. Todėl Bažnyčia primena, jog neturėtume įsitverti iliuzijos, kad tapome gyvybės viešpačiais. Bažnyčia atkreipia dėmesį į kelias sąlygas, kurias turi išpildyti dirbtinis apvaisinimas, jei norime išlaikyti pagarbą gyvybei. Apvaisinant turi dalyvauti sutuoktinių lytinės ląstelės, kad tai būtų vyras ir žmona, ir po to gimęs vaikas turėtų savo genetinius tėvus. Antras reikalavimas - apvaisinimas turi įvykti moters organizme, o ne mėgintuvėlyje. Kodėl tai svarbu? Nes, kalbant apie dirbtinį apvaisinimą, sudėtingiausias yra embriono statuso klausimas. Naudojant dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje technologiją, daug žmogaus embrionų žūva, o kai nebereikia - sunaikinami arba naudojami kitokiems tyrimams.

Ar tokia Bažnyčios pozicija yra nepalanki moteriai, negalinčiai sulaukti vaiko natūraliu būdu? Mano įsitikinimu, tikrai ne. Bažnyčia šiuo atveju tikrai nesako, kad mėgintuvėlyje pradėtas vaikas yra bent kiek prastesnis už bet kurį kitą, taip pat puikiai supranta, koks didis džiaugsmas yra susilaukti kūdikio.

Įstatymo projektų skirtumai

Veikiausiai dar atsimenate tokį liberalcentristų partijai priklausiusį politiką Algį Čapliką, kuris buvo ir sveikatos apsaugos ministras. Jis parengė projektą, kuriame siūloma leisti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą. Būtent jis buvo pavadintas „liberaliu“. Alternatyvų projektą parengė darbiečiai Dangutė Mikutienė ir Vytautas Gapšys. Skirtingai nuo A. Čapliko projekto, čia aiškiai reglamentuota embrionų apsauga ir vadovaujamasi nuostata, kad embrionas jau yra žmogus, turintis orumą, ir su juo negali būti tvarkomasi kaip su statybine medžiaga.

Ar „liberalus“ Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas gali būti priimtinas politikui, kuris vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis? Čia ne tiek rūpinamasi nevaisingų moterų siekiais, kiek bandoma visiškai atrišti rankas eksperimentams su žmogaus embrionais, o gydytojas yra iškeliamas į Dievo vietą. Tai, kad „konservatyvus“ projektas yra priimtinesnis, nereiškia, kad krikščionims, negalintiems susilaukti vaikų, derėtų rinktis apvaisinimą mėgintuvėlyje. Tačiau nėra pagrindo tai drausti tiems, kurie nepripažįsta krikščioniškos gyvybės sampratos.

Alternatyvos ir įvaikinimas

Jei kalbame apie pagalbą moteriai, negalinčiai susilaukti vaikų, tai pirmiausia turime sąžiningai pasakyti, kad dirbtinis apvaisinimas nėra ligų, kurios sukelia nevaisingumą, gydymas. Po šios intervencijos, net jei ji buvo sėkminga ir moteriai pavyko pagimdyti, ji ir toliau lieka nevaisinga ir negali pastoti natūraliu būdu. Tai reiškia, kad ištobulintos dirbtinio apvaisinimo technikos neturėtų būti suvokiamos kaip vienintelis būdas susilaukti vaikelio. Svarbu atrasti fiziologinę nevaisingumo priežastį ir bandyti ją pašalinti. Kitas dalykas - neturėtų būti atmesta ir įvaikinimo galimybė. Yra daug kūdikių, kurie yra likę be tėvų ir laukia savo šeimos. Kažkodėl dirbtinio apvaisinimo entuziastai labai piktai reaguoja į įvaikinimo galimybę.

Krikščionių teologų pozicijos

Katalikų ir evangelikų teologai iki šiol sutaria dėl to, kad žmogaus embrionas yra absoliučiai saugotinas. Visuotinai atmetama IVF, iš esmės dėl daugelio bandymų ir „atliekamų” embrionų, kurie yra užšaldomi, naudojami tyrimo tikslais arba nužudomi.

Evangelikai daug kur pritaria DV: „Heterologinis dirbtinis apvaisinimas prieštarauja santuokos vienybei, sutuoktinių orumui, tėvystės pašaukimui ir vaiko teisėms būti pradėtam ir gimti santuokoje”.

Dirbtinio apvaisinimo metodai

Šiuo metu yra keletas dirbtinio apvaisinimo metodų:

  • Intrauterinė inseminacija (IUI): Sperma patalpinama gimdos ertmėje.
  • In vitro fertilizacija (IVF): Kiaušialąstė apvaisinama mėgintuvėlyje, o po dviejų parų embrionas patalpinamas moters gimdoje.
  • Gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT): Gametos (kiaušialąstė ir sėklinė ląstelė) patalpimamos kiaušintakyje, kur įvyksta apvaisinimas.
  • Zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT): Apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje, o į gimdos ertmę patalpinama zigota.
  • Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI): Vienas spermijus įjungiamas į vieną kiaušialąstę.

Lietuvoje leidžiama taikyti visus metodus.

žymės:

Panašus: