Dirbtinis apvaisinimas yra procedūra, kurios metu lytinės ląstelės sujungiamos ne natūraliu būdu, siekiant padėti poroms, negalinčioms susilaukti vaikų. Ši procedūra kelia daug bioetinių klausimų, susijusių su embriono statusu, lytinių ląstelių donoryste, šeimos samprata ir kitais aspektais.
Įstatymų projektai ir teisinis reguliavimas
Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo klausimai yra reglamentuojami įstatymais, tačiau šioje srityje vis dar yra daug diskusijų ir nesutarimų. Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti 2010 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP‑2502, atkreipė dėmesį į Projekto 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 5 dalies nuostatas, iš kurių matyti, kad dirbtinis apvaisinimas galimas tik asmenims, kurie yra sudarę santuoką arba įregistravę partnerystę.
Pirmiausia, norėtume atkreipti dėmesį, kad Projekto nuostatos turi atitikti 2004 m. kovo 31 d. Komisijos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus.
Pažymėtina, kad Projekto 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama naudoti mirusio asmens lytines ląsteles. Siūlytume apsvarstyti, ar Projekto nuostatomis nereikėtų sureglamentuoti tokių atvejų, kai toks asmuo ar partneris, pradėjus dirbtinio apvaisinimo procedūrą, miršta staiga. Galbūt šias situacijas galima būtų išspręsti ląstelių naudojimo sutartyse, kuriose privalomai būtų aptartos šios aplinkybės.
Pagrindiniai nesutarimai
- Embriono statusas: Ar prasidėjimas tapatinamas su gyvybe?
- Kam gali būti atliekama procedūra: Tik santuokoje esantiems asmenims ar ir sugyventiniams?
- Požiūris į ląstelių šaldymą: Ar leistinas embrionų ir kiaušialąsčių šaldymas?
- Biologinių tėvų žinojimas: Ar vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus?
Moraliniai ir etiniai aspektai
Dirbtinis apvaisinimas kelia klausimus, susijusius su moraliniais ir etiniais principais. Svarbu atsižvelgti į skirtingus požiūrius, įskaitant bažnyčios požiūrį į šeimos institutą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad dirbtinio apvaisinimo procedūros būtų atliekamos etiškai ir atsakingai, atsižvelgiant į visų dalyvaujančių asmenų interesus.
Europos žmogaus teisių teismas, byloje Pichon and Sajous v. France, pabrėžė, kad valstybės interesai turi turėti prioritetą prieš individualius asmens įsitikinimus viešoje sferoje.
Svarbu įteisinti pagalbinio apvaisinimo apmokėjimą iš PSDF, panaudojant visus moksliškai pagrįstus gydymo metodus bei priemones. Tai užtikrintų kvalifikuotą sveikatos priežiūrą Lietuvos piliečiams.
Lytinių ląstelių donorystė
Kai kurios nevaisingumo formos reikalauja gydymo donoro sperma. Tokiu atveju vyras galės turėti genetiškai savo vaiką. Jei nėra gyvų spermijų, nevaisingumo gydymui taikoma donorinė sperma. Donorų skaičius per metus gali būti keli. Surinkta sperma tiriama ir saugoma oficialiame spermos banke.
Pats pasakytina apie kiaušialąsčių donorystę. Šių atvejų taip pat bus labai nedaug, nes tokios situacijos retos.
Embrionų šaldymas
Embrionų šaldymas, arba kriokonservavimas, yra procesas, kurio metu embrionai yra užšaldomi ir saugomi skystame azote žemoje temperatūroje. Ši technologija leidžia poroms atidėti nėštumą arba turėti daugiau nei vieną bandymą pastoti su tais pačiais embrionais. Tačiau embrionų šaldymas taip pat kelia etinių klausimų, susijusių su embrionų statusu ir jų likimu.
Švedijoje 3 proc. visų gimusiųjų gimsta pagalbinio apvaisinimo būdu. Šioje šalyje nustatyta, kad 40 proc. IVF atveju gimsta dvyniai. Tai susiję su didesniu komplikacijų kiekiu. Dėl to rekomenduojama mažinti implantuojamų ląstelių skaičių, kas 2002 metais ir buvo padaryta.
Dirbtinio apvaisinimo kaina
Dirbtinio apvaisinimo procedūros yra brangios, todėl svarbu, kad pacientai būtų informuoti apie preliminarią visą procedūros kainą. Be to, reikia įteisinti pagalbinio apvaisinimo apmokėjimą iš PSDF, kad šios procedūros būtų prieinamos visiems Lietuvos piliečiams.
Vidutiniškai už 1 procedūrą kompensuota 9007 EEK. Kompensuojama 80 proc. Kompensuojama 70 proc. nikos. 640 EURO).
žymės:
Panašus:
- Dirbtinis apvaisinimas: naujausios technologijos ir neįtikėtinos galimybės
- Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje: svarbiausi įstatymai, pagrindiniai iššūkiai ir visuomenės požiūris
- Dirbtinis apvaisinimas: Kaip pradėti ir ką svarbu žinoti kiekvienai porai
- Gimdos Kaklelis Gimdymo Metu: Išsamus Pasiruošimo ir Atsidarymo Vadovas
- Šokiruojančios tiesos apie dantų akmenis vaikams: kaip išvengti ir greitai pašalinti!