Dirbtinis apvaisinimas seniai taikomas daugelyje pasaulio šalių, o sėkminga pradžia siekia 1978 m., kai Anglijoje gimė pirmoji naujagimė, pradėta dirbtinio apvaisinimo būdu. Luisa Braun, gimusi Anglijoje 1978 m., tapo pirmąja naujagime, išvydusia pasaulį dirbtinio apvaisinimo būdu.
Dirbtinis apvaisinimas: Pagrindiniai principai
Principas buvo toks: iš moters paimtas kiaušinėlis, iš vyro - sperma, laboratorijoje atliktas apvaisinimas ir embrionas grąžintas atgal į moterį. Taip išspręsta mechaninio nevaisingumo problema. Tai buvo pirmasis žingsnis. Metams bėgant technologijos išsiplėtė, o pagrindinė šių dienų nevaisingumo problema yra vyriškasis nevaisingumo faktorius.
Technologijų pažanga
Iš 60 proc. pas mus gydytis atvykstančių porų yra nevaisingi vyrai. Jų sperma nėra pakankamai gera tam, kad apvaisintų kiaušinėlį. Dėl naujų technologijų mes galime paimti spermos, laboratorijoje įleisti vieną spermatozoidą į kiaušinėlį ir sukelti vaisingumą. Tai yra antroji revoliucija, kuri įvyko 1992 m. Belgijoje, Briuselyje.
Trečioji nevaisingumo gydymo revoliucija padėjo išspręsti spermatozoidų stygiaus problemą. Apie 10 proc. nevaisingų vyrų spermoje nėra spermatozoidų. Dabar chirurginiu būdu galime paimti spermą tiesiai iš vyro sėklidės ir suleisti spermatozoidą į kiaušinėlį, taip jį apvaisinant.
- Yra diagnozuojamas nepaaiškinamas nevaisingumas.
- Moteris yra sveika, jai vyksta ovuliacija, vyro sperma puiki, tačiau nėštumo nėra.
- Tai yra viena sunkiausių nevaisingumo formų.
Išėmus iš moters kiaušinėlį ir pažiūrėjus į jį per mikroskopą, pastebima, kad dėl blogos sandaros jis niekada negali būti apvaisintas.
Dirbtinis apvaisinimas onkologinėms pacientėms
Moterys, kurios serga onkologinėmis ligomis ir yra gydomos chemoterapija arba radioterapija, tampa nevaisingos. Šių dienų technologijos leidžia paimti iš moters kiaušinėlį ir jį užšaldyti, o pasveikus nuo vėžio ir panorėjus pastoti tą kiaušinėlį atšildyti, išvirkšti į jį spermatozoidą, subrandinti embrioną laboratorijoje, o tada perkelti į moterį.
Kitas būdas - prieš vėžio gydymo seansus paimti kiaušidžių audinio ir jį užšaldyti, o moteriai pasveikus persodinti tą audinį atgal į kiaušides. Taip vėl vyks ovuliacijos. Gali būti, kad prireiks dirbtinio apvaisinimo, bet moteris tikrai turės daugiau šansų pastoti.
Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje
Pagalbinis apvaisinimas jau ne vieni metai taikomas ir Lietuvoje, tačiau tik privačiose klinikose, kurių paslaugų pacientams ligonių kasos nekompensuoja. Dėl didelių kainų šiomis paslaugomis naudojasi apie 2 proc. Bevaikiai palikti vieni su savo problemomis, o medikai, stengdamiesi jiems padėti, vadovaujasi vienuolikos metų senumo sveikatos apsaugos ministro įsakymu, minimaliai reglamentuojančiu apvaisinimo būdus, sąlygas ir principus.
Apie tai, kad reikia priimti Dirbtinio arba pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kalbama jau ne vieni metai. Šiemet ledai pagaliau pajudėjo, tarsi bandant įrodyti, kad valstybė rūpinasi savo piliečiais ir jos ateitimi.
Įstatymo projektai
Lapkričio pradžioje Seimui buvo pristatyti du alternatyvūs dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektai, kurių pavadinimai skiriasi vienu žodžiu. Projekte numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas būtų atliekamas tik tuo atveju, kai moteris, jos partneris ar abu yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais arba juos taikant nėra jokios realios sėkmės galimybės. Pagalbinio įstatymo projekte siūloma saugoti ir naudoti užsimezgusius embrionus pagal partnerių raštu pareikštą valią, bet ne ilgiau kaip penkerius metus. Alternatyvaus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto nuostatomis numatoma drausti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų laikymą.
Diskusijos dėl įstatymo
Seime prasidėjusios diskusijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto teikia vilčių, kad nevaisingumas Lietuvoje pagaliau bus pripažintas liga, kurią reikia gydyti. Nevaisingumas yra įtrauktas į Pasaulinės sveikatos organizacijos tarptautinių ligų klasifikatorių. Vis tobulėjantys pagalbinio apvaisinimo metodai plačiai taikomi tarptautinėje medicinos praktikoje.
Kas šeštai Lietuvos porai, norinčiai pradėti vaikelį, reikalinga medikų pagalba. Svarbu, kad naujausi gydymo metodai būtų prieinami ir mūsų žmonėms. Pradėjus taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūras, pasaulį išvydo daugiau nei 3,75 mln. kūdikių. Europoje yra atliekami 54 proc. visų pasaulyje atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų ciklų. Skandinavijos šalyse apie 3 proc.
Istorija Lietuvoje
Lietuvoje dar 1993 m. net hormoninius tyrimus atlikti buvo sudėtinga. Negalima sakyti, kad universitetinės klinikos nedarė to, ką galėjo tomis sąlygomis daryti. Tačiau sistemos, laboratorijų ir kvalifikuotų specialistų, galinčių gydyti žmones, turinčius bėdų dėl vaisingumo nebuvo. Šioji, žinoma, irgi buvo bejėgė. Apie dirbtinio apvaisinimo įstatymą niekas ir girdėti nenorėjo.
Padėtis pasikeitė 1993 m. balandį. Tada Lietuvoje gydytos ir parengtos dirbtiniam apvaisinimui keturios poros pirmą kartą nuvyko į Londoną. Su juo jau kurį laiką bendradarbiavo gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė, kuri pirmoji iš Baltijos šalių, savo lėšomis išvyko stažuotis į Daniją dirbtinio apvaisinimo srityje. Grįžusi iš pradžių bendradarbiaudama su prof. G. Valstybinės ligoninės neturėjo jokių galimybių pagelbėti nevaisingoms poroms, nes įkurti laboratoriją neužtenka vienkartinės SAM investicijos.
Kartu su kolegomis, teisininkais, etikos specialistais daktarė G. Bogdanskienė buvo pakviesta į Seimo darbo grupę, rengiančią pirmąjį Lietuvoje Dirbtinio apvaisinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2004 m. liepos mėnesį. Įstatymas įteisino leidimą naudoti donoro spermą, kiaušialąstes ir, jeigu reikia, užšaldyti embrionus.
Embrionų užšaldymas: Etiniai klausimai
Jau tada, minėtoje darbo grupėje dar tik rengiant įstatymo projektą, sąvoka „užšaldyti embrionai“ sukėlė diskusijas. Krikščionių demokratų partijos atstovas Algirdas Saudargas paklausė: „Ar jų nepradės pardavinėti užsieniui?“ Šių metų pradžioje buvo pasiūlyta atnaujinti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo svarstymą ir padaryti jame pataisas.
Donorystės tema - labai jautri. Ji apaugusi legendomis, baimėmis, nepasitikėjimu, apie parduotus organus kuriami detektyvai, romanai. Kiekvienas apie tai galime turėti savo nuomonę. Tačiau vos akimirką įsivaizduoji savo mirštantį vaiką ir supranti, kad nedvejodamas atiduotum jam savo širdį. Jei galėtum.
Tačiau donoro embrionai, specialistų teigimu, skirtingai nuo kitų organų, pasirodo, yra absoliučiai nepaklausi prekė (teatleidžia gamta už tokį grubų gyvybės pavadinimą).
Pacientės perspektyva
Gydytoja akušerė ginekologė G. Bogdanskienė, Vaisingumo centro direktorė, kalbėjo skaičiais: „Jau 17 metų dirbu šitoje srityje ir dar nebuvo atvejo, kad kas prašytų embrionų - už pinigus ar už dyką. Politikai niekus kalba, nes neįsivaizduoja, kas tai yra. Net Amerikoje, kur tokia donorystė leidžiama, donoro embriono niekam nereikia, nes kiekvienas nori turėti savo arba nors pusę savo kūno ir kraujo. Jeigu tai ne mano embrionas, kuo procesas skiriasi nuo įsivaikinimo? Juk gims visiškai svetimas vaikas! Tai geriau įsivaikinti, - nereikės narkozės, kęsti procedūrų, gerti vaistų.
Kam reikalingas embrionų užšaldymas?
- Pacientei
- Mokslui
- Gydytojui
Pirmiausia tai taupo pacientės pinigus, sveikatą ir suteikia garantiją, kad ji turės savo kūdikėlį. Pabandysiu paaiškinti, kaip atliekama procedūra, kainuojanti iki 10 tūkst. Iš moters organizmo paimamos vidutiniškai 8-10 kiaušialąsčių. Jos apvaisinamos vyro sperma. Ląstelės apsivaisina ne visos, tik 50-60 proc. Tada jos dalijasi, dažniausiai irgi ne visos. Vystosi tik kokios trys keturios. Taigi lieka trys keturi embrionai. Tada, žiūrėdami pro mikroskopą, išrenkame geriausius, t. y. tuos, kurie turi didžiausią šansą įsitvirtinti gimdoje. Embrioną įdedame į moters gimdą, kitus užšaldome.
Kodėl? Jeigu embrionui nepavyksta įsitvirtinti moters gimdoje, - o taip būna 50 proc. atvejų, - pacientei vėl reikia kartoti procedūrą iš naujo. Ką tai reiškia? Vėl mokami tūkstančiai litų, vėl medikamentinis paruošimas, kelios narkozės ir moteriai, ir vyrui, vėl skausmas ir nerimas, ar pavyks.
Alternatyvaus įstatymo šalininkai teigia, kad jiems gaila užšaldytų embrionų, kurie galų gale išmetami.
Anglų medikai keturiolikos dienų po apvaisinimo ląstelę vadina ne embrionu, o preembrionu. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad preembrionas dar nieko nejaučia.
Įstatymo projekto pasekmės
Rezultatai pablogės daugiau nei dukart. Taip jau atsitiko Italijoje. Katalikybės lopšyje egzistavo liberalus, žmogui skirtas dirbtinio apvaisinimo įstatymas. Į gimdą dėdavo iki 10 embrionų, paskui pašalindavo neįsitvirtinusius. 2004-aisiais jie priėmė įstatymą, kurį dabar siūlo mūsiškiai. Per metus dirbtinių pastojimų sumažėjo nuo 36 iki 18 proc. Pastojimo tikimybė sumažėjo dukart.
Žmogus nenori atsisakyti vilties turėti kūdikį, gaišti laiko, kentėti skausmų ir leisti savo pinigų dėl neprotingo politikų sprendimo.
Dirbtinis apvaisinimas ir Anglija
Tačiau ką tik gavome gerą žinią iš Anglijos: lietuviams, turintiems legalų leidimą dirbti, anglai apmoka dirbtinio apvaisinimo procedūrą. Mūsų valstybė, skirtingai nuo kitų Europos šalių, nefinansuoja nei procedūros, nei medikamentų. Ir kol kas neketina to daryti.
Kainos
Iki 4 tūkst. Lt išleidžiama įvairiems vienkartinio naudojimo instrumentams. Iš moters organizmo kiaušialąstėms išimti naudojama adata, kurios kaina 400-500 Lt. Vienkartinė, iškart išmetama. Speciali terpė, į kurią ląstelės surenkamos, importuojama iš Danijos ir ji turi būti labai šviežia. Jos šimtas mililitrų kainuoja 600-800 Lt. Sunaudojai vienai pacientei ir išmeti buteliuką, net jeigu ir liko.
Apvaisintos ląstelės auginamos inkubatoriuje, kuris „prižiūri“ jas mažiausiai dvi paras. Tai įrenginys, kuriam nuolat reikia tiekti CO2 ir azotą. Šis dujų mišinys turi būti labai švarus, todėl greitai sunaudojamas - tai irgi išlaidos. Pasidalijusius embrionus specialiu kateteriu įdedame į gimdą. Jis - irgi vienkartinis.
Visa Europa reikalingas medžiagas, instrumentus perka tomis pačiomis kainomis. Tačiau kitose šalyse procedūros brangesnės, nes imamas didesnis mokestis už medikų darbą. Taigi pas mus atskrenda pacientai iš Kanados, Amerikos, Danijos, Vokietijos, nes esame žinomi, mūsų darbo lygis toks kaip visų kitų Europos šalių tiriančių specialistų, o kainos du tris kartus mažesnės, negu Europoje, penkiskart - negu Amerikoje.
Lietuvos politika
Kitaip pasakyčiau - bijome patys savęs. Visur įžiūrime tik tai, kas blogiausia. Kodėl nematome, kuo geras koks nors reiškinys? Apskritai Lietuvoje yra labai mažai geranoriškumo ne tik medicinos srityje. Deja. Tarsi kas nors slėgtų. Čia gimiau, čia augau, čia dirbu ir, turbūt, dirbsiu. Bet man skaudu. Valstybė dirbtinio apvaisinimo srityje mūsų žmonėms niekuo nepadėjo ir nepadeda. Ir, atrodo, neketina padėti.
Tačiau ką tik gavome gerą žinią iš Anglijos: lietuviams, turintiems legalų leidimą dirbti, anglai apmoka dirbtinio apvaisinimo procedūrą.
Pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais, t. y. Pakartotinai pastoti negali 10-25 proc. Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų. ES šalyse tik Lietuva ir Latvija nekompensuoja nei vaistų, nei gydymo procedūrų. Lietuvoje yra trys klinikos teikiančios dirbtinio apvaisinimo procedūrą: Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo centras, Vaisingumo klinika bei Motinos ir vaiko klinika. Per metus jos atlieka apie 300 procedūrų. Vidutinė procedūros kaina - 8-10 tūkst. Lt. Lietuvoje tokią kainą gali mokėti maždaug 10 proc.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje
Diskusijų kelia vadinamasis apvaisinimas in vitro, kiaušialąsčių ir vyro spermos sujungimas ne moters kūne, o mėgintuvėlyje. Embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą. Pirmasis „kūdikis iš mėgintuvėlio“ 1978 metais gimė Anglijoje. 2012 metais buvo paskelbta, kad po šios procedūros pasaulyje gimė apie 5 mln.
Situacija Lietuvoje
Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose klinikose. Ji menkai reglamentuojama, kainuoja apie 2 tūkst. eurų ir nėra finansuojama valstybės. Priėmus įstatymą, nevaisingos poros sulauktų valstybės paramos, bet procedūroms būtų taikomi įstatyme įvesti ribojimai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų.
Diskusijų klausimai
Didžiausias diskusijas kelia tai, ar embrionai turi būti saugomi kaip žmogaus gyvybė. Kritikai sako, kad su pagarbos žmogaus gyvybei principu nesuderinami neribotas embrionų kūrimas, neribotas jų šaldymas ir sunaikinimas pasibaigus saugojimo terminams, embrionų atranka pagal genetinius požymius ir tokios atrankos metu „netinkamais naudoti“ pripažintų embrionų sunaikinimas.
Kai kurie politikai ir medikai sako, kad etines problemas išsprendžia nauja technologija šaldyti ne embrionus, o kiaušialąstes.
Liberalesnio reglamentavo šalininkai sako, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę.
Antras svarbus klausimas yra susijęs su lytinių ląstelių - spermos ir kiaušialąsčių - donoryste. Kritikai sako, kad anoniminė donorystė atima vaikų teisę žinoti savo tėvus.
Politikų pozicijos
Sugriežtinti įstatymą praeitą savaitę pasiūlė 57 politikai. Dauguma iš jų - „valstiečiai“, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai.
Už liberalesnį reglamentavimą tvirtai pasisako socialdemokratai ir liberalai.
Už konservatyvų variantą - prieš embrionų šaldymą ir už jų skaičiaus ribojimą - Vyriausybėje pasisakė atskirąją nuomonę pareiškęs Rokas Masiulis, kadenciją baigiančioje Vyriausybėje dirbęs energetikos ministru, o naujoje paskirtas susisiekimo ministru. Konservatorius Andrius Kubilius viešai pareiškė palaikantis liberalesnį variantą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkimų kampanijos metu per rinkimų debatus prieš daugiau kaip dvejus metus embrionų naikinimą buvo pavadinusi „labai neetišku dalyku“, bet šiemet liepą ji vetavo įstatymą, kuris draudžia embrionų šaldymą ir riboja sukuriamų embrionų skaičių.
Situacija užsienyje
Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje iš dalies finansuojamas valstybės. Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio apvaisinimo procedūrų finansavimą.
Italija prieš dešimtmetį priėmė įstatymą, panašų į Lietuvos birželio mėnesio versiją, tačiau tarptautiniai ir nacionaliniai teismai paskelbė, kad jo nuostatos pažeidžia žmogaus teises.
Dirbtinio apvaisinimo procedūrų kainos
| Šalis | Procedūros kaina |
|---|---|
| Lietuva | 8 000 - 10 000 Lt |
| Europa | Didesnė nei Lietuvoje |
| Amerika | 5 kartus didesnė nei Lietuvoje |
žymės:
Panašus:
- Dirbtinis apvaisinimas: naujausios technologijos ir neįtikėtinos galimybės
- Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje: svarbiausi įstatymai, pagrindiniai iššūkiai ir visuomenės požiūris
- Dirbtinis apvaisinimas: Kaip pradėti ir ką svarbu žinoti kiekvienai porai
- Neįtikėtinas Virgilijaus Noreikos gyvenimas ir kūryba: Atraskite jo palikimo paslaptis!
- Alpine Muffy Ausinės Kūdikiams – Patogiausia Apsauga Jūsų Vaiko Klausai!