Statistika rodo, kad 10-20 proc. porų yra nevaisingos. Šios ligos priežastys priklauso ir nuo moterų, ir nuo vyrų, pasiskirsto maždaug vienodai po 40 proc. Apie 10-20 proc. nevaisingumo lemia kitos arba nežinomos priežastys.
Pagrindinės Nevaisingumo Priežastys
Trys pagrindinės nevaisingumo priežastys „Nevaisingumas diagnozuojamas tada, kai pora turi lytinius santykius ne rečiau 2-3 kartus per savaitę, nevengia nėštumo, tačiau moteris nepastoja“, - teigia „Vaisingumo klinikos“ gydytoja akušerė-ginekologė A.Usonienė. Yra trys pagrindinės nevaisingumo priežastys: kiaušidžių veiklos sutrikimai, kiaušintakių patologija ir nepakankama spermos koncentracija bei judrumas.
Pasak gydytojos, norint išvengti moterų nevaisingumo, reikia prevenciškai rūpintis mergaičių sveikata nuo vaikystės, skirti dėmesio paauglystėje ir brendimo laikotarpiu. Dažnai pasikartojančios vaikų infekcinės ligos gali sutrikdyti lytinių ir endokrininių organų veiklą. Svarbu ugdyti ir mergaičių higienos įpročius, supažindinti su lytiniu gyvenimu, atsitiktinių lytinių santykių rizika, kurie gali sukelti lytinių organų uždegimus ir užkrėsti venerinėmis ligomis.
Hormoniniai Tyrimai ir Anatominiai Pakitimai
Nustatant nevaisingumo priežastį, tam tikrą mėnesinių ciklo dieną skiriami hormono kiekio kraujyje tyrimai. Taip pat tiriami kiaušidžių ir hipofizės hormonai. A.Usonienė pažymi, kad būtina atlikti tyrimus ir dėl lytiškai plintančių ligų, imant tyrimo medžiagą iš gimdos kaklelio ir makšties. „Kadangi tiriama pora, atliekamas ir vyro spermos tyrimas“, - priduria gydytoja.
Nevaisingumą sukelia ir kitos priežastys: įgimti ir įgyti lytinių organų anatominiai pakitimai, nėštumo nutraukimai, persirgti gimdos gleivinės uždegimai, gimdos miomoms užspaudus kiaušintakio spindį ar deformuojant gimdos ertmę. „Esant anatominiam nevaisingumui gali būti naudojamas chirurginis gydymo būdas, bet kiekvienu atveju sprendžiama individualiai“, - teigia „Vaisingumo klinikos“ specialistė.
Kiaušintakinis Nevaisingumas
Šiuo metu kiaušintakius galima tirti trimis pagrindiniais būdais: atliekamas tyrimas ultragarsu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą ir kiaušintakius, tyrimas rentgenu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą. „Jei įtariama endometriozė, praeityje buvusios operacijos, dubens uždegiminė liga, rekomenduojamas trečias chirurginis gydymo būdas laparoskopija“, - pasakoja A.Usonienė.
Gydytoja pažymi, kad šie tyrimai yra instrumentiniai, chirurginiai, todėl nemalonūs moterys, skausmingi ir gali ilgai užtrukti. „Moterims gali būti diagnozuojamas kiaušintakinis nevaisingumas, kuris atsiranda dėl lytinių organų uždegimų. Kiaušintakiai gali užakti, susiaurėti, atsiranda kitos anatominės patologijos, kurios trukdo spermatozoidui keliauti ir apvaisinti kiaušialąstę“ - teigia A.Usonienė.
Kiaušintakiai gali būti gydomi konservatyviai - skiriamas kompleksinis, nuo uždegimo apsaugantis, fermentinis, fizioterapinis gydymas, tačiau, pasak gydytojos, tai nėra efektyvus būdas. Anatominiai kiaušintakių pakitimai gydomi chirurgiškai - atliekamos kiaušintakių praeinamumą atstatančios mikrochirurginės, sąaugų laparoskopinės operacijos. „Tačiau mokslo įrodyta, kad efektyviausias kiaušintakių patologijos gydymas yra pagalbinis apvaisinimas“, - pabrėžia A.Usonienė.
Kiaušidžių Patologija ir Endokrininis Nevaisingumas
Nevaisingumą lemia ir kiaušidžių patologija, dėl kurios nesubręsta kiaušialąstė, kitaip sakant beįvyksta ovuliacija. „Gydant kiaušides svarbu pirmiausia pašalinti galimas priežastis: per mažą ar per didelį kūno svorį, subalansuoti dienos rėžimą, gydyti skydliaukės veiklos sutrikimus“ - sako gydytoja.
Dar viena gan dažnai pasitaikanti nevaisingumo forma - endokrininis nevaisingumas, kai sutrinka kitų hormonų gaminančių organų veikla: skydliaukė ar antinksčiai. Pasak gydytojos, endokrininis nevaisingumas gydomas hormonais. Jei nustatomas kokių nors hormonų trūkumas, jų kiekis papildomas atitinkamomis dozėmis. Jei yra sutrikusi kiaušidžių veikla, skiriami preparatai, skatinantys ovuliaciją, pradedant nuo geriamųjų silpniau veikiančių. Jei nėra rezultatų vartojami leidžiamieji gonadotropinai. A.Usonienė atkreipia dėmesį, kad šį gydymą skiria ir kontroliuoja gydytojas.
Endometriozė
Nevaisingumo priežastimi gali būti ir endometriozė. Tai liga, kai endometriumo (gimdos gleivinės) ląstelės per kiaušintakius patenka į moters pilvo ertmę ir dėl sutrikusio imuniteto implantuojasi (prilimpa), pradeda vystytis ant pilvaplėvės, kiaušintakių, kiaušidžių. „Tos prilipusios ląstelės lieka, pradeda savo gyvenimą, vyksta mikro mėnesinės, dėl kurių formuojasi sąaugos. Ši liga vis dažniau pasitaiko ir tarp jaunų moterų“, - pabrėžia ginekologė.
Endometriozės išplitimo stadija nustatoma atliekant laparoskopiją ir vidinių lyties organų apžiūrą. „Priklausomai nuo išplitimo laipsnio, gali būti skiriamas konservatyvus gydymas hormonais, simptominiais preparatais. Jei yra susiformavę kiaušidžių cistos, sąaugos, dideli endometriozės židiniai, jie chirurgiškai šalinami“, - pasakoja A.Usonienė.
Psichologinės Priežastys ir Aplinkos Veiksniai
Gydytoja pasakoja, kad ilgą laiką nepastojus, pora išgyvena stresą, atsiranda tarpusavio kaltinimai, vyresnieji giminaičiai nuolat klausinėja sukeldami įtampą, ir tai gali lemti psichologines nevaisingumo priežastis. Poros vaisingumui taip pat kenkia užteršta aplinka, kai darbas ar nuolatinis būvimas patalpoje susijęs su chemikalais, pesticidais ir agresyvia buitine chemija. Nustatyta, kad dėl rūkymo vaisingumas sumažėja 13 proc. Kenkia ir pasyvus rūkymas - buvimas prirūkytoje patalpoje. Alkoholį vartojančios moterys dažniau į gydytojus kreipiasi dėl nevaisingumo.
Pagalbinis Apvaisinimas
Pasak A.Usonienės, pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas: „Visame pasaulyje jau gimė milijonai vaikų po šios procedūros.“ A.Usonienė pažymi, kad yra du pagalbinio apvaisinimo būdai. Pirmasis, kai atsižvelgiant į natūralų mėnesinių ciklą arba skatinant ovuliaciją, nustatomas tinkamiausias apvaisinimo laikas ir į gimdos ertmę sušvirkščiama laboratorijoje paruošta koncentruota sperma. Tai vadinama intrauterininė inseminacija (IUI).
Antras būdas - pagalbinis apvaisinimas (PA), kai skiriami hormoniniai preparatai, skatinantys didelio folikulų skaičiaus susiformavimą, atliekama kiaušidžių kontrolė ultragarsu, tiriamas hormonų kiekis kraujyje. Folikulams pasiekus tinkamą dydį, suleidžiamas vaistas, moterų kartais vadinamas „spragtuku“. Praėjus 35-36 val. atliekama kiaušidžių punkcija. Taip gaunamos kiaušialąstės, kurios laboratorijoje apvaisinamos sperma. Susiformavę embrionai toliau auga inkubatoriuje - tai speciali įranga, kurioje palaikoma tinkama ląstelėms dujų koncentracija, temperatūra ir drėgmė.
„Atrenkami geriausi embrionai ir perkeliami į gimdą. Likusieji embrionai yra užšaldomi“, - teigia A.Usonienė. Toliau skiriami vaistai, kurie didina pastojimo galimybę, atliekamas kraujo tyrimas, kuris nustato, ar moteris pastojo.
Pirmasis Kūdikis Po Pagalbinio Apvaisinimo
Prieš 45-erius metus Didžiojoje Britanijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis. Louise Brown tėvai devynerius metus bandė pastoti natūraliai, tačiau mamai buvo diagnozuotos kiaušintakių komplikacijos. Pirmą kartą buvo atlikta procedūra, kuri vėliau tapo žinoma kaip apvaisinimas in vitro - kiaušialąstė apvaisinama laboratorijos sąlygomis. Po planuoto cezario pjūvio, kūdikis gimė sveikas. Louise Brown tapo aktyvia pagalbinio apvaisinimo šalininke. Ištekėjusi Louise pastojo natūraliai ir pagimdė sūnų. Apvaisinimo mėgintuvėlyje pradininkas, britų mokslininkas Robertas Edvardsas už šį išradimą 2010 m. apdovanotas Nobelio premija.
Dirbtinio Apvaisinimo Būdai
Yra du dirbtinio apvaisinimo būdai - apvaisinimas mėgintuvėlyje ir šiek tiek paprastesnis nevaisingumo gydymo metodas - dirbtinė inseminacija, kai į moters lyties organus sušvirkščiama specialiai apdorota spermijų suspensija ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne.
Indikacijos Dirbtiniam Apvaisinimui
Procedūra mėgintuvėlyje atliekama ne visoms poroms, kurios kreipiasi. Dirbtinis apvaisinimas atliekamas, kai yra kiaušintakių nepraeinamumo sutrikimų arba kai yra blogi spermos tyrimai. Tai yra kraštutinis variantas, siūlomas tuomet, kai jokiais kitais būdais moteris negali pastoti.
Daugelis mano, kad dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje atliekamas tik su donoro sperma. Tai netiesa - juk Lietuvoje uždrausta naudoti ne moters partnerio spermą, nėra spermos bankų, be to, donorų spermos reikia tik mažai daliai pacientų.
Dirbtinio Apvaisinimo Eiga Mėgintuvėlyje
Gydyti pradedama medikamentais skatinant kiaušialąsčių brendimą kiaušidėse. Paprastai gydymas užtrunka 2-4 savaites, priklauso nuo organizmo reakcijos. Tada tam tikrą dieną ir valandą moteris užmigdoma bendrai nejautrai 15-20 minučių ir kiaušialąstės išimamos iš kiaušidžių. Procedūra atliekama pro makštį - kontroliuojant ultragarsu specialia adata punktuojamos kiaušidės.
Kai masturbacijos ar nutraukto lytinio akto būdu gaunama sperma, jau gali apsivaisinti lytinės ląstelės. Jos apsivaisina pačios mėgintuvėlyje, kuris dedamas į inkubatorių. Inkubatoriuje sąlygos drėgmės, temperatūros atžvilgiu yra labai panašios į žmogaus organizmą. Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą praėjus 2-3 paroms po kiaušialąsčių išėmimo. Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti.
Ar moteris pastojo, paaiškėja po 2 savaičių atlikus tyrimus, kurie patvirtintų nėštumą. Embrionų įsitvirtinimas gimdoje priklauso nuo daugybės veiksnių - gimdos būklės, hormonų pusiausvyros, nervų įtampos, embriono kokybės. Embrionai įsitvirtina maždaug trečdaliui moterų. O neįsitvirtinę, kaip ir natūralioje gamtoje, žūsta.
Šeima laikoma nevaisinga, kai moteris, gyvendama su vyru reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama nėštumo, per 2 metus nepastoja. 10-20 proc. visų šeimų yra nevaisingos. 50 proc. atvejų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. abu sutuoktiniai.
Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje
Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, taip pat moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų. Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai bei lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimą ir perkėlimą į moters kūną. Kasmet didžiausia PSDF lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc.
Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų partneriams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją. Įvertinęs diagnozę, sveikatos būklę, gydytojas išrašys siuntimą konsultacijai pas vaisingumo specialistą. Svarbu žinoti, kad paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje.
Statistika rodo, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta-šešta pora. Medikų teigimu, pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei 40 metų.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Pagalbinio apvaisinimo paslaugų gavėjai per metus | Arti 3 tūkst. žmonių |
| Dažniausias amžius | 33-37 metų moterys ir vyrai |
Rizikos ir Šalutiniai Poveikiai
Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams. Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai.
Dažniausia IVF komplikacija yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). Dėl stimuliuojančių vaistų poveikio kiaušidės gali per daug padidėti, pilvo ertmėje pradėti kauptis skystis. Lengvos formos pasitaiko dažniau, sunkesnės - rečiau (keli procentai ciklų). Simptomai - pilvo pūtimas, skausmas, pykinimas, sunkesniais atvejais - dusulys, didelis pilvo apimties padidėjimas. Sunkus KHSS reikalauja gydymo ligoninėje.
žymės:
Panašus:
- Dirbtinis apvaisinimas: naujausios technologijos ir neįtikėtinos galimybės
- Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje: svarbiausi įstatymai, pagrindiniai iššūkiai ir visuomenės požiūris
- Dirbtinis apvaisinimas: Kaip pradėti ir ką svarbu žinoti kiekvienai porai
- Dirbtinis apvaisinimas su donoro sperma: visa, ką reikia žinoti apie eigą, svarbiausi aspektai ir svarstymai
- Geriausias Apsauginis Kremas Nuo Šalčio Kūdikiams – Saugokite Mažylio Odą Efektyviai!
- Katės nėštumo trukmė ir gimdymo eiga: viskas, ką turite žinoti apie kačių mama laukimą!