Dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje pasaulio klinikose atliekamas nuo 1978 m.
Dirbtinio apvaisinimo situacija Lietuvoje
Padėtis pasikeitė 1993 m. balandį. Tada Lietuvoje gydytos ir parengtos dirbtiniam apvaisinimui keturios poros pirmą kartą nuvyko į Londoną. Su juo jau kurį laiką bendradarbiavo gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė, kuri pirmoji iš Baltijos šalių, savo lėšomis išvyko stažuotis į Daniją dirbtinio apvaisinimo srityje.
Kartu su kolegomis, teisininkais, etikos specialistais daktarė G. Bogdanskienė buvo pakviesta į Seimo darbo grupę, rengiančią pirmąjį Lietuvoje Dirbtinio apvaisinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2004 m. liepos mėnesį. Įstatymas įteisino leidimą naudoti donoro spermą, kiaušialąstes ir, jeigu reikia, užšaldyti embrionus.
Šių metų pradžioje buvo pasiūlyta atnaujinti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo svarstymą ir padaryti jame pataisas. Donorystės tema - labai jautri. Ji apaugusi legendomis, baimėmis, nepasitikėjimu, apie parduotus organus kuriami detektyvai, romanai. Kiekvienas apie tai galime turėti savo nuomonę.
Gydytoja akušerė ginekologė G. Bogdanskienė, Vaisingumo centro direktorė, kalbėjo skaičiais: „Jau 17 metų dirbu šitoje srityje ir dar nebuvo atvejo, kad kas prašytų embrionų - už pinigus ar už dyką. Politikai niekus kalba, nes neįsivaizduoja, kas tai yra. Net Amerikoje, kur tokia donorystė leidžiama, donoro embriono niekam nereikia, nes kiekvienas nori turėti savo arba nors pusę savo kūno ir kraujo. Jeigu tai ne mano embrionas, kuo procesas skiriasi nuo įsivaikinimo? Juk gims visiškai svetimas vaikas! Tai geriau įsivaikinti, - nereikės narkozės, kęsti procedūrų, gerti vaistų.“
Iš moters organizmo paimamos vidutiniškai 8-10 kiaušialąsčių. Jos apvaisinamos vyro sperma. Ląstelės apsivaisina ne visos, tik 50-60 proc. Tada jos dalijasi, dažniausiai irgi ne visos. Vystosi tik kokios trys keturios. Taigi lieka trys keturi embrionai. Tada, žiūrėdami pro mikroskopą, išrenkame geriausius, t. y. tuos, kurie turi didžiausią šansą įsitvirtinti gimdoje. Embrioną įdedame į moters gimdą, kitus užšaldome.
Alternatyvaus įstatymo šalininkai teigia, kad jiems gaila užšaldytų embrionų, kurie galų gale išmetami. - O kiek embrionų žūsta drauge su menstruacijomis? Atleiskit už medicininį tiesmukumą. Anglų medikai keturiolikos dienų po apvaisinimo ląstelę vadina ne embrionu, o preembrionu. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad preembrionas dar nieko nejaučia.
- Kaip pasikeis padėtis, priėmus siūlomą įstatymo projektą? - Rezultatai pablogės daugiau nei dukart. Taip jau atsitiko Italijoje. Katalikybės lopšyje egzistavo liberalus, žmogui skirtas dirbtinio apvaisinimo įstatymas. Į gimdą dėdavo iki 10 embrionų, paskui pašalindavo neįsitvirtinusius. 2004-aisiais jie priėmė įstatymą, kurį dabar siūlo mūsiškiai. Per metus dirbtinių pastojimų sumažėjo nuo 36 iki 18 proc. Pastojimo tikimybė sumažėjo dukart. Ką daro italai? Keliauja į kitas šalis. Žmogus nenori atsisakyti vilties turėti kūdikį, gaišti laiko, kentėti skausmų ir leisti savo pinigų dėl neprotingo politikų sprendimo.
Kodėl apvaisinimas mėgintuvėlyje toks brangus? - Iki 4 tūkst. Lt išleidžiama įvairiems vienkartinio naudojimo instrumentams. Iš moters organizmo kiaušialąstėms išimti naudojama adata, kurios kaina 400-500 Lt. Vienkartinė, iškart išmetama. Speciali terpė, į kurią ląstelės surenkamos, importuojama iš Danijos ir ji turi būti labai šviežia. Jos šimtas mililitrų kainuoja 600-800 Lt. Sunaudojai vienai pacientei ir išmeti buteliuką, net jeigu ir liko. Apvaisintos ląstelės auginamos inkubatoriuje, kuris „prižiūri“ jas mažiausiai dvi paras. Tai įrenginys, kuriam nuolat reikia tiekti CO2 ir azotą. Šis dujų mišinys turi būti labai švarus, todėl greitai sunaudojamas - tai irgi išlaidos. Pasidalijusius embrionus specialiu kateteriu įdedame į gimdą. Jis - irgi vienkartinis. Visa Europa reikalingas medžiagas, instrumentus perka tomis pačiomis kainomis. Tačiau kitose šalyse procedūros brangesnės, nes imamas didesnis mokestis už medikų darbą. Taigi pas mus atskrenda pacientai iš Kanados, Amerikos, Danijos, Vokietijos, nes esame žinomi, mūsų darbo lygis toks kaip visų kitų Europos šalių tiriančių specialistų, o kainos du tris kartus mažesnės, negu Europoje, penkiskart - negu Amerikoje.
Pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais, t. y. Pakartotinai pastoti negali 10-25 proc. Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų. ES šalyse tik Lietuva ir Latvija nekompensuoja nei vaistų, nei gydymo procedūrų. Lietuvoje yra trys klinikos teikiančios dirbtinio apvaisinimo procedūrą: Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo centras, Vaisingumo klinika bei Motinos ir vaiko klinika. Per metus jos atlieka apie 300 procedūrų. Vidutinė procedūros kaina - 8-10 tūkst. Lt. Lietuvoje tokią kainą gali mokėti maždaug 10 proc.
Procedūra mėgintuvėlyje atliekama ne visoms poroms, kurios kreipiasi. Dirbtinis apvaisinimas atliekamas, kai yra kiaušintakių nepraeinamumo sutrikimų arba kai yra blogi spermos tyrimai. Tai yra kraštutinis variantas, siūlomas tuomet, kai jokiais kitais būdais moteris negali pastoti.
Gydyti pradedama medikamentais skatinant kiaušialąsčių brendimą kiaušidėse. Tada tam tikrą dieną ir valandą moteris užmigdoma bendrai nejautrai 15-20 minučių ir kiaušialąstės išimamos iš kiaušidžių. Kai masturbacijos ar nutraukto lytinio akto būdu gaunama sperma, jau gali apsivaisinti lytinės ląstelės. Jos apsivaisina pačios mėgintuvėlyje, kuris dedamas į inkubatorių. Inkubatoriuje sąlygos drėgmės, temperatūros atžvilgiu yra labai panašios į žmogaus organizmą. Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą praėjus 2-3 paroms po kiaušialąsčių išėmimo. Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti. Embrionų įsitvirtinimas gimdoje priklauso nuo daugybės veiksnių - gimdos būklės, hormonų pusiausvyros, nervų įtampos, embriono kokybės. Embrionai įsitvirtina maždaug trečdaliui moterų. O neįsitvirtinę, kaip ir natūralioje gamtoje, žūsta.
Procedūra yra gana brangi. Atsižvelgiant į sudėtingumą ji kainuoja 5000-7000 Lt, dar 3000-7000 Lt kainuoja vaistai, kurių kainą lemia jų suvartotas kiekis, o tai labai priklauso nuo pacientės amžiaus, nes vyresnėms moterims reikia daugiau medikamentų. Beje, Europoje tik Lietuvoje ir Latvijoje šios procedūros gydymo neapmoka valstybė.
Šeima laikoma nevaisinga, kai moteris, gyvendama su vyru reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama nėštumo, per 2 metus nepastoja. 10-20 proc. visų šeimų yra nevaisingos. 50 proc. atvejų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc.
Dirbtinis apvaisinimas Latvijoje
Latvija tampa vis populiaresne vieta poroms, ieškančioms vaisingumo gydymo paslaugų.
Pagrindinės procedūros
- Dirbtinis apvaisinimas (IVF): IVF yra viena iš dažniausiai atliekamų procedūrų, padedančių poroms, susiduriančioms su nevaisingumu. Šis metodas apima kiaušialąsčių apvaisinimą laboratorijoje ir embriono įsodinimą į gimdą.
- Intrauterinė inseminacija (IUI): Ši procedūra apima spermos įvedimą tiesiai į gimdą per ovuliacijos laikotarpį.
- Kiaušialąsčių ir spermos donorystė: Latvijoje yra galimybė naudoti donoro kiaušialąstes ar spermą, kas yra svarbu poroms, kurioms reikia papildomos pagalbos.
Privalumai
- Aukšta paslaugų kokybė: Klinikose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie yra tarptautinių asociacijų nariai ir reguliariai atnaujina savo žinias.
- Konkurencingos kainos: Latvijos klinikų kainos yra konkurencingos, palyginti su kitomis Europos šalimis.
- Geografinė padėtis ir prieinamumas: Latvija yra lengvai pasiekiama tiek iš Skandinavijos šalių, tiek iš kitų Europos regionų.
- Paslaugų prieinamumas ir diskretiškumas: Klinikos siūlo patogius ir privačius paslaugų teikimo būdus, užtikrinančius pacientų konfidencialumą.
Kainos ir kompensacijos
Priešingai nei daugelyje pasaulio šalių, dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje nėra kompensuojamas. Vienos procedūros kaina nemaža - 4-6,5 tūkst. litų. Tačiau reikia žinoti, kad tai nėra galutiniai skaičiai, nes vaistai šiai procedūrai taip pat perkami iš besikreipiančios poros kišenės. Vadinasi, prie minėtos sumos dar reikėtų pridėti maždaug 3-5 tūkst. litų. Galutinė dirbtinio apvaisinimo suma gali viršyti 10 tūkst. litų.
Dalinis ar pilnas dirbtinio apvaisinimo procedūros apmokėjimas yra visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Latviją ir Lietuvą. Čekija, Estija, Slovėnija, Izraelis - ir tai ne pabaiga. Tarkime, Izraelyje procedūrą valstybė kompensuoja tol, kol porai gimsta du vaikai.
Statistika ir tendencijos
ES šalyse tik Lietuva ir Latvija nekompensuoja nei vaistų, nei gydymo procedūrų. Lietuvoje yra trys klinikos teikiančios dirbtinio apvaisinimo procedūrą: Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo centras, Vaisingumo klinika bei Motinos ir vaiko klinika. Per metus jos atlieka apie 300 procedūrų. Vidutinė procedūros kaina - 8-10 tūkst. Lt. Lietuvoje tokią kainą gali mokėti maždaug 10 proc. šeimų, kurioms šios pagalbos reikia, gali susimokėti už gydymą.
Latvijoje ir Baltarusijoje pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir vaistai kainuoja pigiau, todėl dalis šeimų, net ir pasitikėdamos Lietuvos gydytojais, važiuoja į kaimynines šalis, nes finansinis aspektas čia lemia labai daug. Lytinių ląstelių donorystė Lietuvoje nėra leidžiama, todėl poros, kurioms reikia donoro, pagalbinio apvaisinimo procedūrų keliauja į Latviją.
Psichologiniai aspektai
Mykolo Riomerio lektorius psichologas Timas Petraitis atkreipė dėmesį, kad naujos gyvybės pradėjimas visada slepiasi po paslapties, stebuklo šydu. Kalbėti apie tai yra labai intymu. „Pasakydamas, kad negaliu natūraliai susilaukti vaikų, turiu viešai pripažinti, jog su mano kūnu yra kažkas ne taip, kad nesu pilnavertis, o tai nėra lengva. Be to, Lietuvoje vis dar tvirtas paprotys nenešti purvinų skalbinių laukan. Stengiamasi šeimos problemas išspręsti už uždarų durų, viešai jų neafišuojant“, - kalbėjo T.Petraitis.
Psichologės Genutės Petronienės kabineto duris per metus atveria vos keletas nevaisingumo problemą turinčių porų. Situacija esą byloja apie tai, kad žmonės nedrįsta apie tai kalbėti viešai. G.Petronienė per savo darbo praktiką atkreipė dėmesį, kad moterys su mintimi, kad negali pastoti natūraliu būdu, susitaiko kur kas sunkiau nei vyrai. Nors moterys dažniau jaučiasi nepilnavertės, apie problemas kalba atviriau. Vyrai gi priešingai - užsisklendžia savyje.
Fortūnai nusigręžiant, šeimas užgriūna ne tik ekonominės, bet ir socialinės bei psichologinės bėdos.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis kliniką
Prieš pasirenkant kliniką, svarbu atlikti išsamius tyrimus ir susipažinti su siūlomomis paslaugomis. Lankantis klinikoje, galima tikėtis draugiško ir profesionalaus aptarnavimo, o gydymo procesas paprastai būna struktūruotas ir gerai koordinuotas.
žymės:
Panašus:
- Atraskite Gyvūnų Apvaisinimo Specialistų Paslapčius: Karjeros Galimybės ir Privalumai
- Dirbtinis apvaisinimas: naujausios technologijos ir neįtikėtinos galimybės
- Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje: svarbiausi įstatymai, pagrindiniai iššūkiai ir visuomenės požiūris
- Neįtikėtina! Kaip teisingai prižiūrėti naujagimio lytinius organus – svarbiausi patarimai tėvams
- Atskleisk savo likimą: Numerologiniai testai pagal gimimo datą, kurie pakeis tavo gyvenimą!