Nors galima rasti ne vieną pasaulio šalių, kuriose geriausia gyventi, reitingų lentelę, tačiau norintys persikelti kitur su vaikais žino - įvertinti reikia kur kas daugiau veiksnių nei, tarkime, vidutinės pajamos ar ekonominis stabilumas. Tėvams svarbu žinoti apie vietos vaikų sveikatą ir laimę, švietimo kokybę, šeimos atostogų politiką ar net tai, kuriose šalyse vaikų žaidimų aikštelės ar tam skirtos erdvės žaliausios. Būtent tokie dalykai rūpi organizacijai UNICEF vaikų gerovės ataskaitose.
Remdamasi kai kuriais šių tyrimų BBC pabandė atsakyti į svarbiausią kiekvienos emigruojančios šeimos klausimą: kur yra geriausios vietos auginti vaikus arba būti vaiku? Tačiau UNICEF išvados padeda susidaryti vaizdą apie tai, kaip iš tikrųjų atrodo vaikų auginimas įvairiose pasaulio šalyse.
Lenkijos mokesčių sistema ir socialinė parama šeimoms
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaraisiais metais gerėja, o atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą, mūsų kaimynė tapo ir tikra regiono politine lydere, turinčia nemenkų ambicijų krašto gynybos, tarptautinės politikos ir ekonomikos srityse. Toks Lenkijos „raumenų auginimas“ tiek mus, kaimynus, tiek ir tolėliau nutolusius europiečius skatina labiau įsigilinti į šios šalies vidaus reikalus. O kas geriau padeda pažinti šalį, jos planus ir siekius nei visa tai galinti finansuoti mokesčių sistema?
Kalbant gana paprastai, galima teigti, kad Lenkijoje yra mažiau valstybinės reikšmės mokesčių, kurie surenkami į valstybės biudžetą, o mokesčių dalis, tenkanti vienam gyventojui, tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje yra beveik vienoda, nors pati mokesčių našta Lenkijoje yra didesnė. Vis dėlto, gali būti, kad eilinis lietuvis skirtingiems mokesčiams iš savo kišenės „išmeta“ daugiau pinigų.
Nors pastaraisiais metais Lenkijos mokesčių sistemoje įvyko nemažai pokyčių, vertinant ištisų dešimtmečių laikotarpį, sistema išliko stebėtinai stabili, išsami ir veikia siekiant gauti pajamų vyriausybei ir kartu skatinti ekonomikos stabilumą bei augimą. Ji apima įvairių rūšių mokesčius, įskaitant pajamų mokesčius, pelno mokesčius, PVM (pridėtinės vertės mokestį), akcizus ir kitus.
Šalies sprendimų priėmėjai teigia, kad Lenkijos mokesčių sistema sukurta taip, kad būtų konkurencinga Europos Sąjungoje (ES) ir kartu užtikrintų pakankamas nacionalines pajamas viešosioms paslaugoms ir infrastruktūrai.
Esminės Lenkijos mokesčių sistemos sudedamosios dalys:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Lenkijoje taikoma progresinė gyventojų pajamų mokesčio sistema, pagal kurią, 2023 m. tarifai buvo tokie: 12 proc. pajamoms iki 120 000 PLN (28 213 EUR), 32 proc. asmenų pajamoms, kurios viršija 120 000 PLN.
- Įmonių pajamų mokestis (CIT). Standartinis mokesčio tarifas yra 19 proc., tačiau mažoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 851 8630 PLN, taikomas lengvatinis 9 proc. tarifas.
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Šio mokesčio standartinis tarifas yra 23 proc. Tam tikroms prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, maistui, knygoms ir kai kuriems vaistams, taikomi sumažinti 8 proc. ir 5 proc. tarifai.
- Akcizai. Lenkijoje akcizai taikomi tam tikroms prekėms, pavyzdžiui, alkoholiui, tabakui, energetiniams produktams ir lengviesiems automobiliams.
- Nekilnojamojo turto mokestis. Šio mokesčio tarifai Lenkijoje skiriasi priklausomai nuo nekilnojamojo turto rūšies ir jo buvimo vietos.
- Civilinės teisės veiklos mokestis (CLAT). Šiuo mokesčiu apmokestinami konkretūs civilinės teisės sandoriai, įskaitant nekilnojamojo turto pardavimą, paskolas ir dovanojimą. Paprastai mokesčio tarifas yra 2 proc., tačiau jis gali skirtis.
Remiantis naujausiais duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lenkijoje yra maždaug 7 768 PLN arba 1 824 EUR. Teigiama, kad jei asmuo Lenkijoje gauna vidutinį atlyginimą, kuris siekia 7 768 zlotus, nuo bruto atlygio, nuskaitoma dar apie 30 proc. mokesčių. Po mokesčių, 7 768 zlotų vidutinį atlyginimą gaunantis lenkas gaus 5 625,73 PLN (1 321 EUR).
Kalbant apie socialines išmokas, Lenkijoje suteikiamos vaiko priežiūros lengvatos. Standartinė lengvata yra 1 112,04 PLN (26,34 EUR) už vaiką arba 92,67 PLN (21,79 EUR) per mėnesį. 92,67 PLN (21,79 EUR) per mėnesį skiriama už antrą vaiką, 166,67 PLN (39,18 EUR) per mėnesį už trečią vaiką, 225,00 PLN (52,90 EUR) per mėnesį už ketvirtojo ir vėlesnių vaikų auginimą.
Viena iš paramos šeimai formų Lenkijoje yra speciali mokesčių tvarka šeimoms. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta šeimai palanki mokesčių lengvata leidžia abiem tėvams išskaičiuoti fiksuotas sumas per mėnesį už pirmą, antrą, trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką. Taikomas ir lengvatinis sutuoktinių bei vienišų tėvų apmokestinimas. 2016 m. balandį įvyko tikras lūžis, kai pagal programą „Šeima500+“ buvo įvesta tėvystės pašalpa antrajam ir paskesniems vaikams bei pirmajam, jei šeima atitinka pajamų kriterijų. 2019 m. pagal programą „Mama 4+“ įvesta papildoma išmoka tėvams, kurie dėl ne mažiau kaip keturių vaikų priežiūros yra nedarbingi arba atsisakė darbo ir dėl to neįgijo teisės į pensiją arba jų pensijos išmokos dydis yra mažesnis.
Lietuvos mokesčių sistema ir socialinė parama šeimoms
Remiantis Finansų ministerijos pateikiama informacija, Lietuvoje mokesčių sistemą sudaro šie pagrindiniai mokesčiai: Gyventojų pajamų mokestis; Pelno mokestis; Pridėtinės vertės mokestis; Loterijų ir azartinių lošimų mokestis; Paveldimo turto mokestis; Žemės mokestis; Nekilnojamojo turto mokestis; Akcizai.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas Lietuvoje siekia 20 proc. ir yra taikomas gyventojo pajamoms iš darbo santykių, pagal autorines sutartis iš darbdavio gautoms pajamoms ir mažųjų bendrijų vadovų pajamoms, kai šių pajamų metinė dalis nesiekia 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos. Metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama 32 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. standartinis PVM tarifas yra 21 proc. Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas yra taikomas šilumos energijai, spausdintoms ir elektroninėms knygoms, keleivių vežimo paslaugoms, turizmo veiklai, buitiniams energijos vartotojams, medienos produktams, meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui. Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių teikimui asmenims, kuriems šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar dalinai kompensuojamos, spausdintiems ir elektroniniams laikraščiams, žurnalams.
Žemės mokestis skaičiuojamas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. NT mokesčiu apmokestinamos fizinių asmenų nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės.
Kalbant apie atlyginimą, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, neatskaičius mokesčių, 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 2 110 eurų. Jeigu asmuo Lietuvoje gauna vidutinį, 2 110 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių, po mokesčių, darbuotojas „į rankas“ jau gauna 1 244 EUR.
Minimali motinystės-tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, negali būti mažesnė nei 440 eurų. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama 96,25 EUR dydžio išmoka.
Lyginant tik vidutinius atlyginimus Lenkijoje ir Lietuvoje, „ant popieriaus“ lietuviai gauna 287 EUR daugiau, tačiau „į rankas“ jau lenkai gauna 77 EUR daugiau ir sumoka net 350 EUR mažiau mokesčių.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimu, viduriniajai klasei priskiriami tie gyventojai, kurie gauna nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų. 2023 m. Lietuvoje tai buvo gyventojai, prieš mokesčius uždirbantys nuo 1100 ir 2946 eurų. Europos šalių mokesčių analizės duomenys rodo, kad vidurinioji klasė labiausia yra apmokestina šiose 7-iose šalyse - Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose bei Lietuvoje.
Šiuo metu kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama 122,5 euro dydžio išmoka vaikui arba kitaip - vaiko pinigai. Papildoma 72,1 euro dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia. Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Palyginimas su kitomis šalimis
Vertinant vaikų auginimo sąlygas, svarbu atkreipti dėmesį į kitas šalis, kurios siūlo palankias sąlygas šeimoms. Pavyzdžiui, UNICEF sudarytame bendrame vaikų gerovės sąraše pirmauja Nyderlandai, kuriems ypač gerai sekasi vaikų psichikos sveikatos (pirmoji vieta) ir įgūdžių (trečioji vieta) srityse. Devyni iš dešimties penkiolikamečių čia teigia, kad jie yra labai patenkinti gyvenimu.
Ispanija užima aukščiausią vietą UNICEF sudarytame vaikų aplinkos reitinge - čia ypač mažas vaikų sergamumas dėl oro ir vandens taršos. Suomija, kuri naujausioje UNICEF ataskaitoje užima penktąją vietą, ypač gerai įvertinta dviejose iš trijų kategorijų - pirmoji vieta vaiko pasaulyje (čia vertinama, kaip aplinka tiesiogiai veikia vaikus, pvz., oro kokybė) ir antroji vieta vaiką supančiame pasaulyje.
Alternatyvios pramogos Lenkijoje su vaikais
Šeimos, ieškančios, kur praleisti moksleivių atostogas, ar ilgąjį savaitgalį su vaikais, neretai keliauja pas mūsų kaimynus, lenkus. Šiandien norime jums pasiūlyti dar vieną, ne tokią populiarią kryptį Lenkijoje - Lodzė su vaikais! Juk visi mažieji mėgsta lankytis zoologijos soduose bei tyrinėti gyvūnus, o ką jau kalbėti apie galimybę suptis karuselėse esant bet kokiam orui - visus metu veikiančiame atrakcionų parke po stogu!
Neabejotinai žymiausias lankytinas Lodzės objektas yra Mandoria. Šiame uždarame pramogų parke lankėmės, kai šventėme Rūtos gimtadienį. Priminsiu, kad Mandoria - vos 1.5 valandos kelio automobiliu nuo Varšuvos. Tai pramogų parkas veikiantis visus metus.
2023 metų pabaigoje buvo pabaigtas rekonstruoti Lodzės Orientariumas ir zoologijos sodas. Kad geriau įsivaizduotumėte jo dydį, paminėsiu, jog jis prilygsta dešimčiai futbolo stadionų! Šiuo metu tai didžiausias Lenkijoje bei vienas didžiausių ir moderniausių visoje Europoje zoologijos sodų, kuriame pamatysite rečiausius gyvūnus, tokius kaip dramblius, Sumatros orangutangus, gavialus (tam tikros rūšies krokodilus), malajinius lokius.
EC1 - tai XX amžiaus pradžioje pastatyta komercinė šiluminė elektrinė, kuri tiekė energiją iki 2000 metų, o tada užsidarė bei buvo paversta mokslo ir technikos centru. Šiame centre rasite unikalias mokslines mokomąsias parodas, kuriose sužinosite, kaip buvo gaminama energija, kokie darbai buvo atliekami elektrinėje.
Jei važiuodami nestojote Suntago vandens parke tada su vaikais tikrai apsilankykite viename didžiausių vandens parkų Lenkijoje - Fala. Čia rasite 3 sporto baseinus, 3 pramogius baseinus, baseiną su dirbtinėmis bangomis, 3 vandens žaidimų aikštelės, 2 baseinai vaikams su čiuožyklomis, 7 mega- čiuožyklos (įskaitant Banzai su kriaukle grindyse, ekstremalias Kamikadze ir pontonines: Thunder, Anaconda ir Twister) 6 sūkurinės vonios ir 2 pirtys baseinų zonoje!
Išvados
Vaikų auginimas Lenkijoje turi savų ypatumų, ypač atsižvelgiant į mokesčių ir socialinės paramos sistemas. Palyginus su Lietuva ir kitomis ES šalimis, galima įžvelgti tiek privalumų, tiek trūkumų. Svarbu atsižvelgti į šeimos poreikius ir prioritetus renkantis šalį, kurioje auginti vaikus.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Skubios Veiksmai, Kai Vaikas Dingsta Lenkijoje – Kaip Išsaugoti Saugumą
- Šokiruojanti Dingusių Vaikų Panevėžyje Istorija: Naujausi Paieškų Faktai ir Atrasti Paslaptys
- Neįtikėtina Serialų Įvairovė: Fantastika, Detektyvai ir Daugiau – Atraskite Geriausius!
- Neįtikėtinos Įžvalgos apie Žmogaus Sąmonę: Kelionė Į Save, Kurią Privalote Patirti!
- Sužinokite, kaip įveikti nėštumo metu kylančias baimes – ekspertų patarimai ir veiksmingi sprendimai