Šioje apžvalgoje pateikiamas IBBY Lietuvos skyriaus teikiamoms Eugenijos Stravinskienės ir Adomo Druktenio premijoms nominuotų knygų trumpas pristatymas ir įvertinimas.
Apžvelgiamos Knygos
Maja Lundė, "Saulės sargas"
Lietuvių skaitytojams norvegų autorė Maja Lundė jau pažįstama iš knygos „Sniego sesė“ - jautrios kalėdinės istorijos, suvirpinusios ne vieną širdį. Pagrindinė knygos herojė - mergaitė Lilė - niekada gyvenime nematė pavasario, o saulę atsimena labai miglotai - kaip jausmą, lyg skruostus smaigstytų adatėlės. Našlaitė, gyvenanti lietaus merkiamoje šalyje, kur nėra metų laikų, sužino paslaptį apie įkalintą saulę ir nusprendžia ją išvaduoti, tačiau tradicinė, išbandymų kupina kelionė nesibaigia numanoma kulminacija - saulės išvadavimu, bet skaitytojams pateikia staigmeną: išvaduotą saulę prisirišusi prie liemens laiko keista būtybė, o amžino lietaus nuvargintą pasaulį pradeda kamuoti kita stichija - nesibaigianti kaitra. Autorės stilius vertas pasigėrėjimo.
Mattas Haigas, "Peliukas, kuris išdrįso"
Vieną dalyką žinau tikrai - šis kūrinėlis privers nusišypsoti. Net jei nemėgstate tokio pobūdžio - pramoginės ar populiariosios - vaikų literatūros, peliukas Mika sukels simpatiją, kad ir ką jis bedarytų, norėdamas išmokti būti savimi. Sena gera tiesa byloja, kad ne tiek svarbu, kas pasakyta (nes ką nors naujo pasakyti yra be galo sunku), bet svarbiau, kaip pasakyta. Šis kaip knygoje yra smagus ir keliantis šypseną: peliukas Mika savo gyvenimą pradeda tuo, kad iš mamos pavagia grybą ir iš tos gėdos iškeliauja į platųjį pasaulį, įsitikinęs, kad yra bailys ir melagis. Tapęs berniuko Nikolo draugu ir apsigyvenęs Elfhelmo miestelyje (šios knygos priešistorė - kitos trys Matto Haigo knygos kalėdine tematika), jis susidraugauja su Tiesos fėja, pamilsta elfus ir, pasak jo vienintelės draugės pelės Drąsuolės Bridžitos, tampa netikra pele, dargi netyčia yra užburiamas ir įgyja magiškų galių. Vis dėlto didžiausia jo galia išryškėja tada, kai, gelbėdamas miestelį nuo pražūties, jis pasako tiesą apie pavogtą sūrį.
Alanas Durantas, Debi Gliori, "Širdyje mylėsiu visada"
Atrodo, vienas akstinų išleisti šią paveikslėlių knygą buvo žymios škotų iliustratorės ir rašytojos Debi Gliori vardas. Tikriausiai ne vienas knygos „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ („Baltos lankos“, 2012) gerbėjas paėmė šią knygą į rankas susiviliojęs žymiu autorės vardu ir tuo nepaprastu jaukumu, kuriuo alsavo minėtoji knyga. Juo labiau kad pavadinimas suponuoja, jog ir „Širdyje mylėsiu visada“ bus panašios tematikos. Ir tikrai - jaukumo ir švelnumo šioje knygoje nepritrūks, nors teksto autorius ir kitas - Alanas Durantas. Miške gyvenanti gyvūnėlių draugija - ūdra, kurmis, lapinas ir kiškis („mikėpūkuotukiška“ pradžios situacija, viena dažniausių kūrinio pradžios klišių vaikų literatūroje) - išgyvena vieno draugų, lapino, netektį. Netektis juos užvaldo taip, kad būrelis užsidaro miško trobelėje ir pasiduoda liūdesiui ir apatijai, kol į svečius užsukusi voverė atneša žinią iš išorinio pasaulio: „(…) juk gyvenimas tęsiasi.“ Pasirodo, kad netektį galima išgyventi produktyviai: su šypsena menant iškeliavusio draugo gyvenimiškus nutikimus ir būdo bruožus, niekada jo nepamirštant ir toliau kartu visiems darbuojantis.
Bente Bratlund, "Mano sesuo gyvena ant židinio lentos"
Iš pradžių atrodo, kad knyga - tai poetiškas ir jautrus pasakojimas apie dviejų kaimynystėje gyvenančių vaikų draugystę ir užgimusią pirmąją meilę, o pabaigoje ji nužudo skaitytojo viltį saldžiu sentimentalumu. Knygoje daug jautrių dalykų: berniukas Dovydas draugauja su jo kieme apsigyvenusia kate, tikėdamas, kad tai jo nuskendusi sesutė Zuzė; jo tėtis netekties skausmą malšina visa galva paniręs į darbą ir apleidęs šeimą; kaimynystėn atsikrausčiusią Moniką globoja jos teta, bet virš Monikos pakibusi nuolatinė grėsmė būti atimtai ir išvežtai, nes teta neturi vyro; Dovydas visaip bando ją apsaugoti nuo potencialaus išvykimo ir daro tai vaikiškai naiviai, vaikiškai mąstysenai būdingais būdais (ieško pirmadienių rijiko, kad baisusis pirmadienis niekada neateitų, raganos, turinčios išsivežti Moniką, ir pan.). Kūrinyje daug jaukių detalių, daug artumo ir šilumos, kylančių iš buvimo kartu, bet nėra per saldu. Tą būtų galima pasakyti apie visą kūrinį, jei ne saldoka pabaiga, nukelianti į ateitį po dvidešimties metų, pasinaudojus šuolininko per laiką, panašaus į Kalėdų Senelį, pagalba.
Vanessa Walder, "Aš ir nevykėliai"
Tai antroji serijos knyga, kuri turėtų patikti Katherine’os Paterson knygos „Smarkuolė Gilė Hopkins“ ir Jerome’o Davido Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“ gerbėjams. Ji artima minėtiems kūriniams savo tematika ir pasakojimo stiliumi, bet turi ir vieną išskirtinumą. Pradėkime nuo bendrumų: knygų serijos herojė Enė pirmą kartą vaikų namuose atsidūrė aštuonerių, o vienuolikos yra tiek visko mačiusi ir patyrusi, kad sugeba aplink pirštą apvynioti ir savo bendraamžius, ir suaugusiuosius. Enės šiurkštus elgesys slepia nepaprastą jos jautrumą, šeimos poreikį ir netgi tam tikrą garbės kodeksą. Šis disonansas tarp vidinio pasaulio ir išorinių jo apraiškų, kurias patiria ne tik Enė, bet ir kiti internato, į kurį ji galiausiai patenka pirmoje dalyje ir patiria ten visokiausių nuotykių antroje, gyventojai, yra vienas jautriausių leitmotyvų. Pirmuoju asmeniu parašyti kūriniai yra Enės savotiškos išpažintys-laiškai, kuriuose atvirai pasakojami visi jos patirti nuotykiai, iškrėsti pokštai (ne vienas pasibaigęs areštinėje). Šių knygų išskirtinumas ir kalbinė ypatybė yra tai, kad knygose užbraukyti visi necenzūriniai žodžiai. Skaitytojai gali rinktis, kaip šiuos kūrinius skaityti: praleisti užbraukytus žodžius ar mintyse įdėti vietoj jų savus.
Erin Entrada Kelly, "Sveikas, Visata"
Smagu Lietuvoje sulaukti knygos - Niuberio medalio (2018 m.) laimėtojos. Jau vien šis apdovanojimas verčia atkreipti dėmesį, tačiau knyga yra pelniusi ir kitą, Lietuvoje beveik nežinomą Janeʼės Addams apdovanojimą, teikiamą už knygas, palaikančias taiką, socialinį teisingumą, bendruomeniškumą, lyčių ir rasių lygybę. Taip ir yra: kūrinyje pasakojama apie keturis labai skirtingus ir savotiškai nelaimingus vaikus, turinčius ypatingų savybių. Svarbiausias pasakojimo veikėjas vienuolikmetis Virgilijus - mažas, liesas ir kitų akyse nevykėlis berniukas, kilęs iš emigrantų šeimos, jo bendraamžė Valencija - kurčia ir vieniša mergaitė, labai mėgstanti tyrinėti gamtą, Četas, pravarde Bulius, - pašaipūnas ir peštukas, didžiausias jų priešas, ir Kaori, prisistatanti kaip aiškiaregystės galios paveldėtoja ir Visatos dėsnių žinovė. Reikia pripažinti, kad gana dirbtinai šis vaikų derinukas suvedamas į krūvą, nors būtent tai galbūt ir pelnė minėtus apdovanojimus, nes toks Visatos žingsnis pakeičia vaikų likimus į gera. Apibūdinant šią knygą galioja banali, bet visada teisinga frazė: draugystė laimi.
Kobi Yamada, "Kiekvienam" ir "Visada"
Apie šias dvi knygas tenka kalbėti kartu, nes struktūriškai, poetiškai, aptariant sumanymą, iliustracijų stilių jos skiriasi tik tuo, kad viena jų skirta dukrai, o kita - sūnui. Šios knygos turbūt labiau patiks suaugusiems skaitytojams nei vaikams. Jas labai sunku pavadinti paveikslėlių knygomis - greičiau tai poetiniai laiškai, knygos-suvenyrai, kurias vaikai perskaitys jau užaugę. Šių knygų esmė - tėčio ir mamos jautrus ir poetiškas kreipimasis į savo ką tik į pasaulį atkeliavusį kūdikį, kurio dar laukia ilga kelionė ir daug nuotykių, potyrių, atradimų - kvapų, garsų, vaizdų, žodžių, emocijų ir, žinoma, klausimų, į kuriuos tėvams reikės atsakyti. Pasaulis darysis vis didesnis ir sudėtingesnis, bet visur ir visada lydės rūpestingas mamos ir tėčio žvilgsnis, jų šildantis glėbys. Knygose pabrėžiama abipusė tokio santykio nauda ir svarba: suaugusieji mokosi iš naujo atrasti pasaulį ir pažvelgti į jį vaiko akimis.
Marilena Bourdon, "Bertos laiškai"
Pirmiausia nudžiugino kalba, iš kurios versta ši knyga, - graikų. Retai sulaukiame šios šalies literatūros lietuvių kalba, tad toks leidyklos pasirinkimas džiugina. Ar nudžiugino pats kūrinys? Knygoje pasakojama apie šešiolikmetę Bertą (kūrinio pabaigoje ji jau vyresnė), kurios šeimą ištinka nelaimė - miršta jaunesnis brolis, tėvas palieka šeimą, o mama nugrimzta į depresiją. Berta jaučiasi vieniša, sužeista, skaudžiai išgyvena netektį, stokoja meilės, mano, kad mama jos apskritai niekada nemylėjo, bando į save atkreipti dėmesį visokiais keistais būdais: pabėgdama iš namų, persirengdama berniuku ir kt. Knygos stiprybė - Bertos kabinimosi į aplinkinį pasaulį ir pasaulio grožio atradimo vaizdavimas. Daugiausia grožio veikėja randa tapybos pamokose, dailės mokytojos analizuojamuose paveiksluose. Knygoje pateikti aštuoni įvairių istorinių laikotarpių dailininkų paveikslai, pasakojama apie jų autorius, paveikslų sukūrimo aplinkybes - knyga turi ir pažintinį krūvį. Berta bando paveiksluose vaizduojamus žmones, jų likimus susieti su savo gyvenimu, išgyventi jų kančias ir taip palengvinti savąją. Mergina kuria paveikslų įkvėptas istorijas ir rašo laiškus mamai, kurių toji niekada neperskaitys. Tai sąmonės srauto, intertekstualumo, sapnų, literatūrinio polifoniškumo mišinys su abejotina pabaiga.
Tae Keller, "Kaip sučiupti tigrą"
Ši knyga yra 2021 m. Niuberio medalio laimėtoja. Toks greitas jos išleidimas Lietuvoje turėtų būti siejamas su knygos išskirtinumu. Vertinant pasakojamą istoriją ir jos pateikimo būdą, taip ir yra - kiekvienas puslapis alsuoja šiuo išskirtinumu. Šio kūrinio poetiką galėtume įvardyti kaip magiškąjį realizmą vaikams. Kaip būdinga magiškajam realizmui, jame susipina dvi plotmės: realioji - kasdienybės tikrovės - plotmė ir fantastiškoji, arba stebuklinė. Jos taip susipynusios, kad jas išnarplioti ir suprasti, kas vyksta iš tiesų, o kas yra stebuklinga, išties sunku. Tikroviška istorija - tai pasakojimas apie dvi sesutes, su mama besikraustančias gyventi iš saulėtosios Kalifornijos į tolimą mažą miestelį, kuriame nuolatos lyja. Ten gyvena jų korėjietė močiutė. Sesutės tokiu gyvenimo pokyčiu nėra patenkintos, bet pamažu išaiškėja kraustymosi priežastis: močiutė serga smegenų vėžiu ir jos ekscentriškas elgesys, tikėjimas įvairiais prietarais ir dvasiomis galbūt susijęs su liga. Magiškoje plotmėje vieną anūkių, Lilę, persekioja stebuklingos tigrės regėjimas. Nepaisydama močiutės perspėjimų, Lilė su tigre susidraugauja. Paaiškėja, kad močiutę su šiais gyvūnais sieja baisi paslaptis. Iš ligos vaduojamasi ir tikrovėje, ir stebuklinėje plotmėje, o baigtis netikėta. Išsivaduojama perpasakojimus - senus ir koduojančius savyje tautos išmintį. Ilgainiui keičiasi Lilės požiūris į ją supančius žmones. Neabejotinai viena stipriausių, įtraukiausių, meniškai paveikiausių ir prasmingiausių metų knygų.
Frances Hardinge, "Melų medis"
Knyga, dėl kurios verta naktinėti, bet pavojinga susapnuoti jos įkvėptą košmarą, nes jei ir negalima jos pavadinti siaubo romanu, tai psichologinio siaubo elementų kūrinyje išties gausu. Vienuolikametė Trisė po nelaimingo atsitikimo pabunda kaip nesava ir elgiasi labai keistai: neatsimena kai kurių dalykų, jaučia nuolatinį alkį - tokį, kad pradeda valgyti ne tik supuvusius obuolius (labai vaizdinga ir paveiki scena), bet ir įvairius daiktus, kuriuos suvalgiusi jaučiasi labiau Trise, daugiau visko atsimena ir palieka keistus pėdsakus - įvairių lapų, šakelių, purvo ir kt. Galiausiai supranta esanti netikra Trisė, o jos pakaitalas šeimoje, kurioje ji augo lepinama, apgaubta tėvų dėmesio dėl nuolatinių tikrų ir išgalvotų ligų, mergaitė, kuri nuolatos pykosi su savo jaunesne sese. Nesveika tėvų globa turi priežastį - šeima per Pirmąjį pasaulinį karą neteko vyriausiojo sūnaus ir iki šiol išgyvena šią netektį keistais ir šiek tiek paslaptingais būdais, privertusiais užmegzti ryšį su paraleliniu pasauliu, kuriam vadovauja Architektas. Architektas ir yra kaltas dėl to, kuo virto Trisė. Kūrinyje susipina nemažai prasminių sluoksnių - istorinis, šeimos gyvenimo, tėvų ir vaikų santykio, psichologinis ir kt. Tai užburiantis pasakojimas, prikaustantis dėmesį iki paskutinės akimirkos.
Cathrine Grøndahl, "Sparnuoti žirgai"
Sutelkti dėmesį priverčia nuolatinis spėliojimas, kokia realybė vaizduojama - ar viskas vyksta iš tiesų, knyginėje tikrovėje, ar tai yra pagrindinės kūrinio veikėjos fantazijos žaismas. Jei tikėtume tik realiais dalykais, skaitytume istoriją apie Antrojo pasaulinio karo metu atokioje ligoninėje nuo pasaulio izoliuotus džiova sergančius vaikus. Jų gyvenimas ligoninėje pilkas ir niūrus, valdomas griežtos dienotvarkės, diktuojamos juos prižiūrinčių vienuolių. Jei tikėtume magiškais dalykais, kartu su pagrindine kūrinio veikėja Emalina visuose ligoninės veidrodžiuose (o jų daug, nes ligoninė įsikūrusi buvusiuose rūmuose) matytume sparnuotus žirgus. Jie anapus veidrodžių gyvena savo gyvenimą, bet reaguoja ir į šiapusinį. Kartą Emalina apleistame ligoninės sodelyje randa sužeistą sparnuotą kumelę, kurią turi apsaugoti ir išgelbėti nuo ją persekiojančio Juodojo ristūno - mirties metaforos. Tai labai jautrus ir poetiškas pasakojimas, stiprus ir ligos poetika, tuo, kaip ir kokiomis meninėmis priemonėmis kalbama apie džiovos priepuolius ir jos varginamo žmogaus pojūčius. Įstabi knyga ir aukščiausias vertimo pilotažas, pelnęs vertėjai Adomo Druktenio premiją, o knygai - Geriausios metų verstinės knygos vaikams ir paaugliams titulą.
Jakob Wegelius, "Žudiko beždžionė"
Skaitydamas pasineri į knygą, pamiršti, kad reikia miegoti, o 560 kūrinio puslapių ryte praryji, nes kūrinio dinamika puiki ir tokia išlieka iki galo, knygoje pilna paslapčių, netikėtų siužeto vingių, visus išbandymus nugalinčios draugystės. Kūrinyje slypi keletas paradoksų: ji parašyta švedų kalba, bet daugiau nieko švediško joje nėra; ji parašyta žmonių kalba, bet ją „parašė“ beždžionė, t. y. ji yra kūrinio pasakotoja, jos akimis matomas pasaulis, žmonės, jų santykiai. Tai pasakojimas apie ypatingą beždžionę - spausdinančią mašinėle, žaidžiančią šachmatais, dirbančią mašiniste, taisančią armonikas Salę Džouns ir jos draugą bei kompanjoną Henrį Koskelą, įsivėlusį į nelaimingą atsitikimą ir neteisingai apkaltintą žmogžudyste. Ieškodama tai neigiančio įrodymo, Salė leidžiasi į kelionę per jūras ir vandenynus, nukeliauja į Indiją, patenka į maharadžos rūmus, o kartu keliaujantis skaitytojas, atrodo, gali ne tik pasigrožėti Lisabonos uosto žiburiais, bet net užuosti kvapus, pajusti vėjo dvelkimą.
Andreas Steinhöfel, "Riko, Oskaras ir labai tamsūs šešėliai"
Apie šią knygą reikėtų kalbėti arba labai daug, arba labai mažai. Esu priversta rinktis pastarąjį variantą, nes norint išnarplioti visus knygos aspektus, kurių šiame kūrinyje yra labai daug, reikėtų atskiros recenzijos. Taigi, trumpai tariant, tai sudėtingos struktūros distopija, kurioje susipina dvi plotmės: pasakinėje plotmėje godus karalius nori užkariauti visą pasaulį, gamtą ir pavergti laiką, todėl įtaiso savo vienturtei dukrai laiko skrynią, kurioje sustoja laikas ir dėl to princesė nesensta; realybės plotmėje vaizduojamas ateities pasaulis, kuriame nuo visų problemų, gyvenimiškų sunkumų ir atsakomybės už savo sprendimus raginama pasislėpti laiko kapsulėse ir tiesiog viską… pralaukti. Kūrinyje nagrinėjamos atsakingo elgesio, gamtos pavergimo, gyvenimo informacijos amžiuje pavojų ir kitos temos. Žavi rašytojo išmonė. Bet bandymas viską sudėti viename kūrinyje yra gerokai per tirštas ir klampus.
Shirin Ramzanali Fazel, "Skylantys namai"
Pažintiniu požiūriu labai reikalinga knyga, nes jos tematika mažai žinoma lietuvių vaikams. Knygoje dienoraščio forma pasakojama apie vienos šeimos gyvenimą skylant valstybei - Pakistanui atsiskiriant nuo Indijos, o žmonėms pradedant skirs...
Audronė Kvietkutė „Rytės ratai“
Knyga - „Baltų lankų“ trumpos vaikiškos istorijos konkurso nugalėtoja! Kokie nepakartojamai įdomūs būna RATAI! Vieni rieda žeme, kiti sukasi danguje, o treti apsigyvena skubančių močiučių virtuvėse ar priverčia tėvelius imtis rimtų matematinių skaičiavimus. Mažoji Rytė trokšta apie juos visus kuo daugiau sužinoti! Rimuota Rytės istorija lengvai įsimins ir skatins mažųjų smalsumą, kvies ne tik tyrinėti margus paveikslėlius ir mūsų kalbos vingrybes, bet ir aptarti visiems svarbias, jautrias temas. Rekomenduoja psichologė psichoterapeutė, Paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Aušra Kurienė: „Jautriai ir žaismingai apie galią džiaugtis, smalsauti, draugauti ir augti. Apie dideles vaikų širdis, gebančias priimti.“ Knygą iliustravo Alice Celia - margų ir smagių personažų kūrėja iš Italijos.
Kim Liggett „Skaistybės metai“
Garnerio grafystę gaubia prietarai ir baimė. Čia nuo seno tikima, kad merginos, sulaukusios šešiolikos, įgauna magiškų galių, galinčių išvaryti vyrus iš proto ir sugriauti kruopščiai saugomą visuomenės tvarką. Todėl taryba kasmet paliepia surinkti visas šešiolikmetes, įpinti joms į plaukus po raudoną kaspiną ir išsiųsti į tolimą salą dvylikai mėnesių - skaistybės metams. Viskas tam, kad merginos atsikratytų jų kūnus ėdančios magijos ir pasiruoštų tapti tinkamomis žmonomis bei motinomis, geromis bendruomenės narėmis. Tiernė Džeims, maištinga, sumani ir laisvės trokštanti mergina, ruošiasi savajam išbandymui. Apie skaistybės metus uždrausta kalbėti viešai, tad viskas, ką ji žino, tėra paslapčiomis nugirstos vyrų kalbos ir vilties nesuteikiantis grįžusiųjų vaizdas: viena netekusi ausies, kita šlubčiojanti, trečia - taip ir nepasiekusi namų, sučiupta pakeliui į stovyklą merginų tykančių brakonierių. Tiernė žino, kad lengva nebus, tačiau ji pasiryžusi išgyventi skaistybės metus bet kokia kaina. Net jei didžiausiomis priešėmis taps tos, kuriomis norėtųsi pasitikėti labiausiai.
Sam Taplin „Laikas miegoti, lokiuk“
Mažas lokiukas dar negali eiti miegoti: jam labai reikia suskaičiuoti visas žvaigždeles danguje. Susikibę už rankų, kartu su tėčiu jiedu leidžiasi į kelionę po mingančius laukus ir pievas. Jauki eiliuota vakaro pasakaitė mažiesiems padės nurimti ir pasiruošti saldžiai miegoti. Šviečiančios lempelės kiekviename atvarte.
„Įdomusis pasaulis. Mano pirmoji enciklopedija“
Nuo Visatos paslapčių iki senovės žmonių kasdienybės, nuo margiausių gyvūnų (taip pat ir dinozaurų!) iki kvapą gniaužiančių mokslo atradimų ir mūsų neįtikėtinų kūnų - ši spalvinga ir nesudėtingai parašyta enciklopedija taps pirmąja išsamia mažųjų pažintimi su mus supančiu pasauliu ir jo įdomybėmis. „Įdomusis pasaulis“ tinka vaikams nuo 3 metų, skatina domėjimąsi įvairiomis temomis bei mus supančiu pasauliu, padrąsina kelti klausimus ir ieškoti jiems atsakymų.
„Vakaro istorijos mažiesiems“
Net 8 istorijos iš pasakų lobyno! Mamos ieškantis Ėriukas, drąsuolis švyturio prižiūrėtojas peliukas, paslaugusis Ponas Lokys, kantrioji vienaragio mokytoja Tilė ir daugybė kitų nepamirštamų personažų kas vakarą lydės mažuosius į lovelę. Trumpos pasakėlės padės nurimti ir pasiruošti miegui, mielos istorijos taps pavyzdžiu mažiesiems ir juos mokys ryžto, užuojautos, draugiškumo ir kitų svarbių savybių, spalvingi skirtingomis stilistikomis nupiešti paveikslėliai skatins tyrinėti ir lavins vaizduotę.
Reda Puodžiukė, Tania Rex „Neeilinė diena Balioniškyje“
Tai pasakojimas mažiems ir dideliems apie žmonių svajones, Balioniškyje pasiekiamas labai paprastai: tereikia danguje sugauti ar sužvejoti savąjį... balioną. Tačiau kodėl nepaprasto miesto gyventojai dažniau nebent žiūri aukštyn, grožisi ir dūsauja, užuot pasukę galvas, kaip pasiekti svajonę? Kodėl darbuokliai samdo balionų gaudytojus, o sugauti spalvoti kamuoliai tuoj pat subliūkšta? Ar Juna išdrįs siekti ypatingos savo svajonės, skaudžiai užgavusios mergaitei širdį ir įsisukusios tarp pūkuoto maumedžio šakų? Kokį troškimą slepia žalias Elmio balionas su geltonu kaspinu? Praleiskite vieną dieną Balioniškyje - pasisemkite drąsos ne tik svajoti, bet ir siekti svajonių.
Gabjota Alūzaitė, Agnė Nananai „Nuo ryto iki vakaro“
Paveikslėlių knyga, iliustruojanti vieną šiuolaikiškų miestiečių dieną didmiestyje ir ūkininkų dieną kaime - nuo ryto iki vakaro. Klausimai ir užduotys skatins vaiko pastabumą, norą ieškoti ir surasti, suskaičiuoti pasislėpusias kates, šunis, striksinčias voveres ar zuikius. Tyrinėdami iliustracijas su vaiku galėsite aptarti kodėl visiems svarbu mankštintis, kokias daržoves ir vaisius labiausiai mėgstate, kodėl tiek daug kam patinka biblioteka ir ką žmonės joje randa, kokia transporto priemone galima judėti mieste ir kur pereiti gatvę, kam reikalingos saulės baterijos ant stogo ir kaip elektromobiliai tausoja aplinką, ką vaikai veikia darželyje ir mokykloje. Rasti, sužinoti, pažinti, susieti - vienas iš svarbiausių augančio žmogaus kognityvinių veiksmų, skatinančių jo smegenų veiklos ir psichosocialinį vystymąsi. Pažinimas, ateinantis per skaitomas knygas, praplečia ne tik vaiko žinias apie jį supantį pasaulį, bet ir turtina žodyną.
Selemonas Paltanavičius „Paukščiai mūsų lesykloje: kaip rūpintis paukščiais visus metus“
Neabejoju, jog įspūdingomis nuotraukomis iliustruota knyga, pasirodžiusi praėjusių metų rudenį, gulėjo atversta ir dar gulės ne ant vienų namų palangės - juk stebėti ir pažinti į mūsų kiemą užsukančius sparnuotuosius kaimynus taip smalsu! Gamtininkas teigia, jog „paukščiai - gražiausia mūsų gamtos dalis“ (p. 7), ir kviečia ne tik smalsauti, bet ir prisiimti atsakomybę už civilizacijos vis labiau ribojamas ir skurdinamas šių gyvūnų buveines. Pasirodo, paukščius lesinti reikia ištisus metus, net ir tada, kai gamtoje sirpsta uogos, o tarp lapijos zirzia ir krebžda daugybė vabzdžių ir kirminų. Kam gi galėtų būti nemalonu turėti laisvę pasirinkti kąsnį pagal savo skonį ir jėgas, ypač kai maisto paieškas paukščiams vis labiau sunkina iškertami medžiai ir krūmai, prie sodybų nuolat skutama ir chemiškai apdorojama veja, vis didėja ariamieji plotai. Gamtininkas paneigia vaikų literatūroje įsišaknijusį „paukščiukų lesinimo trupinėliais“ mitą ir moko, jog paukščius reikia lesinti tik kokybišku ir jiems tinkamu maistu. Knygoje pateikta labai praktiškų ir naudingų patarimų apie tai, kada reikia lesinti, kuo lesinti paukščius, kokias lesyklas naudoti ir kur jas įrengti - tai įkvėps prie pagalbos paukščiams misijos prisidėti ne tik jaunuosius gamtos bičiulius, bet atsakys ir į daugeliui suaugusiųjų kylančius klausimus.
žymės: #Vaikisko
Panašus:
- Didelės mašinos vaikams: geriausi žaislai mažiesiems vairuotojams
- Didelės vaikiškos mašinos: džiaugsmas mažiesiems vairuotojams
- Neįtikėtinas Sauliaus Prūsaičio albumas "Vaikas iš Didelės Raidės" – atrask muzikos stebuklą!
- Valdemaro Frankonio Gimimo Data: Atraskite Muzikos Legendos Paslaptis ir Neįtikėtiną Gyvenimą
- Sužinokite, Kada Gimsta Maži Ežiukai: Visas Gyvenimo Būdas, Priežiūra ir Įdomiausi Faktai!