Jeigu vaikas ima čiupinėti galvą, ją kasytis, nenumokite į tai ranka. Yra ne viena vaiko galvos odos liga, kurią svarbu pastebėti ir nuvesti vaiką pas gydytoją.
Pleiskanos
Paviršinis odos sluoksnis (epidermis) nuolat atsinaujina, gamina naujas ląsteles. Senosios apmiršta ir nukrinta. Tai nieko bloga, nepastebima ir nėra liga. Pleiskanų vaikui dažniausiai atsiranda sulaukus 5-10 m. ir pamažu, o paaugliams dažniau jų pagausėja staiga.
Tačiau jei vaiko oda riebi, jos ląstelės šerpetoja arba naudojamas netinkamas šampūnas, plaukuotoje galvos dalyje pleiskanų gali daugiau atsirasti bet kurio amžiaus vaikui, ypač jei suprakaitavęs smarkiai kasosi, taip pat dėl įtampos, nuovargio, vitaminų stokos, sutrikus hormonų pusiausvyrai. Pleiskanų gausa - ne sveikatos, bet estetinė bėda.
Pleiskanos dings, jei plaukus trinksite pleiskanojimą mažinančiomis priemonėmis. Odos stipriai netrinkite, nes pleiskanų atsiras dar daugiau. Jei po poros ar trijų savaičių gydymo pleiskanų nesumažėja, kreipkitės į odos ligų gydytoją.
Žvynelinė
Tai lėtinė ir vis paūmėjanti, bet neužkrečiamoji odos liga, kuria dažniausiai serga suaugusieji, bet pasitaiko susirgti ir vaikams. Manoma, kad polinkis ja sirgti gali būti paveldėtas arba sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimų, atsiradusių sergant ūmia ar lėtine užkrečiamąja liga, cukriniu diabetu, nutukus, patyrus įtampą, sunkiai sužalojus odą, stipriai nudegus saulėje. Žvynelinę gali paskatinti kai kurie geriamieji vaistai, alergenai.
Ligai būdinga, kad lašo, monetos dydžio plokštelių ir mazgelių su žuvies žvynelius primenančiomis pleiskanomis atsiranda galvoje, ant alkūnių, kelių ir viso kūno. Dėmės didėja, tampa delno dydžio ar dar didesnės. Liga gali pažeisti nagus, delnuose ir paduose atsirasti pūslelių ir kt. Plaukai būna riebaluoti, sulipę, o pleiskanos - pilkos ar gelsvos. Esančias ant odos lengva nukrapštyti ir lieka blizgi plėvelė su smulkiais kraujo lašeliais. Iš pradžių neniežti, bet ligai plintant ir kilus odos uždegimui gali niežėti, o kasantis - atsirasti šašų. Jei liga komplikuojasi, pažeidžia sąnarius.
Žvynelinė gydoma įvairiais tepaliukais, minkštinamaisiais ir drėkinamaisiais tepalais, kurie mažina niežulį ir neleidžia odai išsausėti, vonelėmis, kartais ir hormoniniais vaistais bei kt. Stenkitės, kad oda neiššustų, būtų švari, saugokite ją nuo sužalojimų, nusipraustą patepkite minkštinamuoju kremu.
Seborėja
Ši liguista odos būklė atsiranda pagreitėjus riebalinių odos liaukų veiklai ir pakitus riebalų rūgščių pusiausvyrai. Seborėjai būdinga itin greitai besiriebaluojanti galvos oda ir plaukai, gelsvai pilkšvi pleiskanų luobai, ypač vietose, kuriose daugiau riebalinių liaukų (smilkiniuose, prie pečių, už ausų ir kt.).
Galimas niežulys, odos uždegimas, paprastieji spuogai, o nukasytose vietose - kraujingi šašai. Negydant susidaro palankios sąlygos veistis mieliagrybiams. Kūdikiui, rečiau mažyliui iki 3 m., sergančiam seborėja, gali atsirasti storas šašas. Tačiau dažniausiai seborėja kyla sulaukus paauglystės.
Seborėjai gydyti specialių vaistų nėra. Gelbsti šampūnai ir kremai nuo odos grybelio, kurie kartu mažina ir jos uždegimą. Svarbiausia - gerai prižiūrėti odą, prisitaikyti tinkamas priemones ir vengti jos būklę bloginančių veiksnių, suprakaitavus keisti drabužius.
Ant kūdikio odelės atsiradusį gelsvą pleiskanojantį šašą vakare patepkite vaikišku aliejuku (tinka ir alyvuogių, saulėgrąžų), o kitą dieną galvytę ištrinkite vaikišku šampūnu ir atsargiai iššukuokite minkštu šepečiu ar šukomis bukais dantukais.
Grybelis
Plaukuotosios galvos dalies grybelį sukelia mikrosporų genties grybelis, kuriuo vaikai gali užsikrėsti nuo šunų, kačių arba sergančių draugų, per daiktus, žaislus, dirvožemį, pirtyje. Greičiau užsikrečia prakaituota, įdrėksta ar sužeista galvos oda.
Būtina kreiptis į odos gydytoją, kad skirtų 3-4 sav. gydymą geriamaisiais ir tepamaisiais vaistais. Galvą patartina trinkti kasdien, nes taip greičiau pasišalina ligos sukėlėjai ir vaistų likučiai. Dažnai keiskite patalynę, rankšluosčius, drabužius, juos išlyginkite karšta laidyne.
Utėlės
Tai krauju mintančių vabzdžių sukelta odos liga, kuriai būdingas bėrimas rausvomis dėmėmis ir niežulys. Šie gyviai prideda baltų kiaušinėlių - glindų, kurios stipriai prilimpa prie plaukų ir jas sunku iššukuoti. Pedikuliozės negydant iš glindų išsirita daugiau utėlių, jos dažniausiai apsigyvena ties pakaušiu ir smilkiniais.
Liga plinta, atsiranda pūlingųjų šašų, gali padidėti kaklo limfmazgiai. Vaikas tampa neramus, kasosi, kartais iki kraujo. Jei rankos nešvarios, į odelę patenka pūlingąjį uždegimą sukeliančio užkrato. Pastebėję nors vieną gyvį ar glindų, kuo skubiau pradėkite gydyti.
Vaistinėje nupirkite specialaus šampūno, juo ištrinkite drėgnus plaukus ir maždaug pusvalandžiui ant galvytės uždėkite polietileninę ar maudymosi kepuraitę. Tada gausiai nuskalaukite tekančiu vandeniu ir iššukuokite tankiomis šukomis. Glindos lengviau pasišalina, jei ištrinkti plaukai perskalaujami silpnu acto tirpalu. Galima gydyti ir specialiu tirpalu, kuris naikina utėles ir jų kiaušinėlius.
Sukrėsto vaiko sindromas
Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią vaikui, dažniausiai iki vienerių metų kūdikiui, sukelia suaugusieji, suėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo.
Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai. Kuo stipriau vaikas supurtomas, tuo jo patiriama trauma yra didesnė. Sukrėsto vaiko sindromas dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 1 metų kūdikiams.
Paprastai tai yra artimiausi vaikui asmenys - tėvai ar kiti šeimos nariai arba vaiką prižiūrintys asmenys (auklės, tolimesni giminaičiai ar draugai). Kai kurie kūdikiai dažnai verkia, ypač jei yra alkani, pavargę, prisišlapinę, išsituštinę ar tiesiog norėdami atkreipti į save dėmesį. Jei verksmas trunka ilgai, globėjas patiria stresą, gali prarasti savikontrolę ir imti kūdikį purtyti.
Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas. Sukrėsto vaiko sindromas yra labai rimta būklė. Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių.
Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus. Supurtytas vaikas gali imti vemti, tada jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Svarbu vaiką ant šono versti iškart visu kūnu, kad galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje. Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą.
Jei vaikas prarado sąmonę, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti jį gaivinti. Labai svarbu atvirai papasakoti medikams visas įvykio aplinkybes.
Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas! Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas.
Keisti vaiko įpročiai
Kartais mažyliai keistai elgiasi: daro įtartinas grimasas, purto galvytę, supasi visu kūnu, atlieka betikslius judesius rankomis ar kojomis. O jei dar tranko galvą į sieną ar raunasi plaukus? Normalu, kad mažas vaikas ar kūdikis stebi jį supantį pasaulį ir stengiasi kopijuoti aplinkinių elgesį bei judesius.
Kiekvieną mėnesį kūdikis kažko išmoksta: pakelti galvytę, apsiversti, atsisėsti ir t. t. Pamažu jis „atranda” savo rankas, kojas, pirštukus, išmoksta juos pakelti, pajudinti. Kiekvienas naujai išmoktas judesys vaikui suteikia daug džiaugsmo ir jis nori tai kartoti. Vaikui augant kai kurie veiksmai tampa įpročiu.
Dažniausi vaikų įpročiai - čiulpti nykštį, linguoti ar trankyti galvą, suptis visu kūnu, sukti ir pešioti plaukus, krapštyti nosį - paprastai būdingi visiškai sveikiems vaikams ir pasireiškia tik tam tikru raidos etapu.
Priežastys
- Savęs nuraminimas.
- Skausmo malšinimas.
- Frustracija. Jei vaikas purto galvą tuo metu, kai yra įniršęs, manoma, kad tokiu būdu jis atsikrato per stiprių emocijų.
- Dėmesio poreikis.
- Nuobodulys.
- Nuovargis. Dažniausiai šis įprotis atsiranda pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Dauguma kūdikių nustoja tai daryti iki pirmojo gimtadienio.
Dauguma kūdikių nustoja tai daryti iki pirmojo gimtadienio, bet yra ir tokių, kurie čiulpia pirštuką iki penkerių metų amžiaus. Čiulpimas ramina vaiką, padeda jam užmigti. Geriausia šio įpročio atsikratyti iki išdygstant nuolatiniams dantims. Dauguma vaikų visus šiuos minėtus judesius daro atsitiktinai. Bet vienas iš penkių taip daro daugiau ar mažiau reguliariai. Pastebėta, kad berniukams toks elgesys būdingas tris kartus dažniau nei mergaitėms.
Galvos trankymas
Didžiausią nerimą tėvams kelia galvos trankymas. Labiausiai tėvai bijo, kad vaikas nesusižeistų. Šis makabriškas, žiūrint tėvų akimis, veiksmas mažylį ramina ir suteikia jam pasitenkinimo. Dažniausiai prasideda apie devintą gyvenimo mėnesį ir gali tęstis iki dvejų metų amžiaus. Galvos trankymo epizodai tęsiasi iki 15 min., nors kartais su pertraukėlėmis gali trukti ir iki kelių valandų. Kiti kūdikiai, gulėdami ant nugaros, mėgsta linguoti galvą į šonus. Šio įpročio mėgėjus dažniausiai išduoda nutrintas pakaušis. Minėti įpročiai atsiranda šeštą septintą gyvenimo mėnesį. Gali tęstis iki dvejų metų amžiaus. Paprastai galvos lingavimo ar supimosi epizodai trunka apie 15 min. Visi išvardyti judesiai nekelia jokios žalos.
Dantų griežimas
Pastebėta, kad dantimis griežia apie 50 proc. normaliai besivystančių vaikų. Tai daryti tampa įmanoma tik apie šeštą mėnesį, kai prasikala pirmieji dantukai. Ši „muzika” gali prasidėti (arba iš naujo pasikartoti) penktaisiais gyvenimo metais, kai dygsta nuolatiniai dantukai. Dažniausiai vaikai dantimis griežia miegodami ir išauga šį įprotį be didesnių pasekmių. Itin retais atvejais dantimis griežia ir suaugę.
Ką daryti?
Su šita bėda susiduria dauguma tėvelių ir visus kamuoja beviltiškas klausimas, ką daryti. Jeigu nepadėjo pirštukų tepimas „Daumexol” tepalu, pipirais ir garstyčiomis, galima pabandyti vaiką motyvuoti atsikratyti šio įpročio. Pvz., atitinkamo amžiaus mergaitei galima pažadėti leisti lakuotis nagučius tada, kai ji nustos juos kramtyti.
Galima išbandyti pozityvaus pastiprinimo metodą - sulaikyti vaiko ranką, keliamą prie burnos, ir pasiūlyti rankoms kitą užsiėmimą, pvz.: „Tavo rankytės juk moka nulipdyti tokią gražią gėlytę iš plastilino” arba „Tavo rankytės moka taip švelniai pakasyti katytei paausį”.
Nosies krapštymas
Vaikas, krapštantis nosį, verčia tėvus jaustis nepatogiai, nes nosies krapštymas yra socialiai nepriimtinas veiksmas. Deja, tai vienas dažniausių vaikų (ir net suaugusiųjų) įpročių. Paprastai nosį pradedama krapštyti tada, kai dėl infekcijos, alergijos ar nedidelės traumos joje susidaro plutelė arba šašeliai. Tai dar labiau dirgina nosį ir taip susidaro užburtas ratas.
Reikėtų paaiškinti vaikui, kad tai nepriimtina, ir pasiūlyti jam išsivalyti nosytę nosine. Pakrapštę ar išsišnypštę nosį mažieji būtinai turi nusiplauti rankas, o tėvai turi to iš jų reikalauti. Nosytę porą kartų per dieną galima patepti vazelinu - tai sumažina nosies dirginimą.
Plaukų sukiojimas ir pešiojimas
Kai kurie vaikai raminasi sukdami apie pirštą savo (ar mamos) plaukus, o kai kurie mėgsta išpešti sau plaukų kuokštelius. Šių veiksmų paprastai imasi nuobodžiaudami ar pavargę. Dažniausiai įprotis išnyksta savaime, vaikui augant. Kai kada plaukų rovimas gali būti rimtesnė problema, vadinamoji trichotilomanija, pasireiškianti plaukų rovimu nuo galvos, antakių, blakstienų ir kitų plaukuotų vietų.
Ką daryti su blogais įpročiais?
- Ignoruokite jums nepatinkančius veiksmus.
- Girkite mažylį už gerą elgesį.
- Jei jūsų vaikas turi daug blogų įpročių, pasistenkite padėti jam jų atsikratyti po vieną.
- Stebėkite, kas sukelia jūsų vaikui stresą. Padėkite su juo susidoroti.
- Leiskite mažyliui pareikšti nuomonę visada, kai tik įmanoma.
- Nesistenkite priversti vaiko elgtis taip, kaip jūs norite. Pasistenkite padėti jam pačiam priimti teisingus sprendimus.
Tikai
Tikai yra staigūs, pasikartojantys, neritmiški judesiai ar garsai. Judesiai vadinami motoriniais tikais, garsai - balsiniais tikais. Motorinių tikų pavyzdžiai: dažnas mirksėjimas, grimasavimas, galvos purtymas, gūžčiojimas pečiais ir pan. Balsinių tikų pavyzdžiai: kosčiojimas, šnarpštimas, kriuksėjimas. Tikai dažniausiai atsiranda penktaisiais šeštaisiais gyvenimo metais, bet gali atsirasti ir anksčiau - trejų ketverių metų.
Paprastai vaikas jaučia įtampą toje raumenų grupėje, kur kyla tikai, o atlikus tam tikrą judesį įtampa atslūgsta. Tikų priežastis nežinoma. Manoma, kad juos sukelia pakitimai tam tikrose smegenų dalyse ir neurotransmiterių, atsakingų už tarpneuroninius ryšius, lygio sutrikimai.
Epilepsija
Epilepsija yra lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti epilepsijos priepuoliais. Epilepsijos formos ir priepuoliai yra įvairūs, bet kai kurios formos labiau būdingos ar pasireiškia išskirtinai tik vaikams.
Supimo sindromas
Pusiausvyros (arba vestibuliarinis) aparatas yra labai mažas ir slepiasi vidinėje ausyje. Tas aparačiukas jautriai reaguoja į Žemės trauką ir užtikrina mūsų kūno stabilumą erdvėje. Dar jis palaiko ryšį su kitomis kūno dalimis, pvz., akimis, sąnariais, raumenimis, o visus šiuos sudėtingus procesus kontroliuoja nervų sistema.
Jei žmogus pakeičia savo įprastinę kūno padėtį arba supasi, vestibuliarinis aparatas padeda kūnui išlaikyti pusiausvyrą. Bet jeigu pusiausvyros aparato veikla sutrinka, gali pasireikšti supimo sindromas. Vaikai, turintys šį sindromą, negali važiuoti jokia transporto priemone - jiems svaigsta galva, pykina. Kai kuriems supimo sindromas nėra labai išreikštas ir atgyja tik keliaujant tam tikromis transporto priemonėmis, pvz., plaukiant laivu.
Pusiausvyros sutrikimas gali pasireikšti ne tik važiuojant ar skrendant. Kartais savaime, be jokios matomos išorinės priežasties, atsiranda silpnumas kojose (lyg linguotų žemė) arba pojūtis, kad pasaulis sukasi aplinkui.
Vyresnis vaikas jau gali pasakyti, kad jam svaigsta galva, arba įvardija šį pojūtį „silpna”, „sukasi kambarys” ar „tuoj nualpsiu”. O ką daryti mažyliui, kuris dar nemoka kalbėti arba turi nedidelę žodžių atsargą? Apie jo pusiausvyros sutrikimą galime spręsti tik iš pasikeitusios išvaizdos ar elgesio. Pvz., ėmus svaigti galvai vaikas gali išblykšti, pradėti verkti, griebtis už galvytės. Jo eisena gali tapti nestabili, jis gali pradėti svirduliuoti, griuvinėti ar vemti.
Svaigimo priežastys
- Alkis, nuovargis, stresas, deguonies trūkumas tvankioje patalpoje, nerimas ar kitos psichologinės priežastys.
- Mažakraujystė, lėtinės organizmo infekcijos (tuberkuliozės), endokrininės sistemos ligos (cukrinio diabeto), neurologinės ligos, net smegenų augliai.
- Epilepsija.
- Vidinės ausies virusinė infekcija (labirintitas).
- Įgimtos vidinės ausies anomalijos.
- Menjero liga.
- Migrena.
- Psichologinės priežastys.
- Akių bėdos.
- Gerybinis paroksizminis svaigimas.
- Trumpalaikė kūdikių kreivakaklystė.
- Sandiferio sindromas.
Jei svaigimas kartojasi, būtina pasitarti su gydytoju. Atlikus reikiamus tyrimus diagnozuojama pagrindinė liga, kuri ir gydoma. Virusinė infekcija gydoma simptominėmis priemonėmis (skysčiai, nuskausminamieji, karščiavimą mažinantys vaistai).
Jei vaiką kankina supimo sindromas, jo vestibuliarinį aparatą reikia stiprinti sportu. Rekomenduojama aerobika, bėgti, žaisti su kamuoliu, šokinėti į vandenį, važinėtis rogutėmis, leistis nuo kalnų slidėmis, važiuoti dviračiu. Vėliau galima pereiti prie supimosi procedūrų - suptis sūpuoklėmis, karusele, supamuoju krėslu. Tai treniruoja pusiausvyros aparatą.
Galvos skausmas
Galvos skausmas vaikams yra gana dažnas reiškinys, tačiau labiau būdingas 4 metų ir vyresniems vaikams. Pagrindinės galvos skausmo priežastys vaikams - dehidratacija, stresas, infekcinės ligos, suprastėjusi rega ir traumos. Žinoma, tų priežasčių yra daugiau, bet dabar kalbėsiu apie pagrindines.
Dehidratacija vaiko organizme įvyksta tada, kai vaikas negauna pakankamai skysčių (t.y. gauna mažiau nei yra jo fiziologinis skysčių poreikis arba vaikas tų skysčių daug netenka / padidėja skysčių poreikis - pvz., sporto metu). Todėl galvos skausmų prevencijai yra būtina vaikui gauti pakankamai skysčių.
Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams stresas gali sukelti galvos skausmą. Tad reikėtų identifikuoti streso priežastį ir ją bandyti eliminuoti arba bent kažkaip mažinti. Daugelis virusinių ligų sukelia galvos skausmą, taip pat ir bakterinės, tokios kaip sinusitas. Tad jei vaikui yra peršalimo ligos simptomų, šalia gali būti ir galvos skausmas.
Galvos skausmo simptominiam gydymui rekomenduojamas ibuprofenas (10mg/kg dozė) arba paracetamolis (15mg/kg dozė), vaikams aspirinas yra kontraindikuotinas (t.y. jo vartoti vaikams stipriai nerekomenduojama). Tačiau jei galvos skausmai yra dažni, reikėtų vaikų neurologo konsultacijos, kad galėtų įvertinti skausmų priežastį.
Viską “nurašyti” stresui arba dehidratacijai yra labai lengva, tačiau ne visada gudru, nes už galvos skausmo gali slypėti ir rimtesnė priežastis.
Rekomenduojamas algoritmas esant galvos skausmams:
- Jei tai vienkartinis atvejis ir vaikui tikrai stipriai skauda - duoti ibuprofeno arba paracetamolio bei skysčių.
- Jeigu skausmas nestiprus - paguldykite vaiką, pakelkite galvūgalį ir duokite skysčių. Taip pat gali gelbėti vėsus kompresas ant kaktos, šilta vonia.
- Jei skausmas kartojasi - žiūrėti ar geria pakankamai skysčių, ar nepatiria pernelyg daug streso, ar nesuprastėjo rega, reikėtų stengtis laikytis miego higienos ir užtikrinti kokybišką maisto racioną.
- Jeigu visgi gaunant adekvatų skysčių kiekį ir sumažinus stresorius galvos skausmas išlieka -vaikų neurologo konsultacija.
- Skubiai reikėtų kreiptis į gydytoją jeigu:
- vaikas pabunda nuo naktinio galvos skausmo;
- keičiasi vaiko elgesys;
- skausmas atsiranda po traumos;
- galvos skausmo fone atsiranda pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimai, aukšta temperatūra ir/ar kaklo raumenų rigidiškumas (vaikas negali smakru paliesti krūtinės);
- Galvos skausmas lokalizuotas pakaušyje.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Auklės Darbas Vilniuje: Geriausi Pasiūlymai, Tikros Apžvalgos ir Patarimai
- Neįtikėtina introvertų galia: kaip tyli asmenybės keičia pasaulį be žodžių
- Top Auklės Darbo Skelbimai Lazdynuose – Rask Geriausias Vietas Dirbti Greitai!
- Norovirusas vaikams: Pagrindiniai simptomai, efektyvus gydymas ir svarbi prevencija
- Atskleiskite Ikimokyklinio Ugdymo Projektų Magiją: Kodėl 4 Metų Vaikams Tai Yra Gyvenimo Pokytis!