Sausėjanti oda - dažnas palydovas. Rankų oda luptis gali dėl daugelio priežasčių - tai nebūtinai vien tik išsausėjimo simptomas. Tad kodėl pleiskanoja, lupasi rankų oda ir kaip galite sau padėti?
Kodėl Jūsų Rankos Pleiskanoja?
Pleiskanojimas dažniausiai atsiranda dėl sausumo, drėgmės pertekliaus arba įvairių odos ligų.
Sausumas
Kai odos barjeras neveikia tinkamai, drėgmė gali išeiti iš odos, o įvairiausi išoriniai dirgikliai gali patekti į odą, sukeldami reakciją ir sudirginimą, įskaitant rankų odos skilinėjimą bei lupimąsi. Odos barjerą gali pažeisti šaltas, sausas oras, taip pat įprotis per dažnai plautis rankas. Pavyzdžiui, po COVID dažniausia rankų odos lupimosi priežastis buvo dažnas rankų plovimas bei dezinfekavimas.
Drėgmės Perteklius
Kita vertus, per daug drėgmės, o dar tiksliau - prakaito, taip pat gali sukelti rankų odos (ypač delnų) lupimąsi. Rankų prakaitavimas gali sukelti maceraciją - tai odos suminkštėjimas ir suirimas, atsirandantis, kai ji ilgą laiką drėgna. Delnuose yra didesnis nei kitose kūno vietose prakaito liaukų tankis, todėl delnai itin dažnai prakaituoja. Ši situacija žymiai pablogėja vasarą, kai temperatūros stulpelis šokteli į viršų.
Odos Ligos
Odos ligos, tokios kaip egzema arba psoriazė (liaudiškai tariant, žvynelinė), taip pat gali sukelti rankų odos pleiskanojimą bei lupimąsi. Tai yra uždegiminės būklės, kurioms būdingas lupimasis, pleiskanojimas ir itin šiurkšti oda - o tai yra barjerinės disfunkcijos požymiai. Negana to, įvairios grybelinės infekcijos taip pat labai dažnai sukelia rankų odos lupimąsi.
Kaip Išvengti Rankų Odos Lupimosi?
Jūsų rankos yra nuolat veikiamos aplinkos elementų, todėl geriausia, ką galite padaryti, kad jas apsaugotumėte, tai naudoti kokybišką rankų apsaugos kremą, žiemą mūvėti pirštines, vengti priemonių, kurių sudėtyje yra alkoholio ir kitų stiprių cheminių medžiagų. Taip pat atlikdami buities darbus (pavyzdžiui, plaudami indus, tualetą vonią ir pan.) mūvėkite specialias pirštines. Rankas plaukite su drėkinamjuoju muilu.
Taip pat nepamirškite drėkinti rankų odos. Drėkinimas yra viena iš sveikų ir gražių rankų odos paslapčių. Rankų kremą tepkite bent kelis kartus per dieną. Naktimis galite pasidaryti specialias rankų odai skirtas kaukes.
Kaip Gydyti Rankų Odos Lupimąsi?
Be abejonės, labai svarbu suprasti, kodėl jūsų rankų oda lupasi. Jei tai dėl ligų, tuomet pirmiausia turėtumėte gydyti tas ligas, o ne tik šalinti simptomus. Labai svarbu, prieš imantis bet kokių veiksmų, pirmiausia apsilankyti pas dermatologą, kuris nuodugniai ištirtų ir nustatytų priežastis bei paskirtų gydymą.
Jei rankų oda tik vos vos pleiskanoja, tuomet retkarčiais galite naudoti švelnų šveitiklį, kuris padės pašalinti negyvas odos ląsteles. Rankų odos sausumo priežastys gali būti įvairios, tačiau, pasak vaistininkės, dažniausiai kaltas netinkamas arba nepakankamas dėmesys. „Rūpintis veido oda atrodo būtina ir savaime suprantama, tačiau labai dažnai pamirštame pasirūpinti rankų oda“, - pranešime žiniasklaidai pastebi T. Gečienė. Ji atkreipia dėmesį, kad pandemijos metu daugiau žmonių skundžiasi išsausėjusia rankų oda, taip nutinka dėl dažno plovimo, dezinfekcinių priemonių naudojimo, todėl, anot vaistininkės, svarbu į rutiną įtraukti įpročių, kurie tausotų ir padėtų atkurti rankų odą.
Visa tai svarbu ne tik dėl estetinių priežasčių. Vaistininkė primena, kad viena iš pagrindinių odos funkcijų - apsauginė. „Oda saugo organizmą nuo patogenų, alergenų ir dirgiklių patekimo į organizmą, ji atlieka apsauginio barjero funkciją. Todėl stipriai išsausėjusi ar net sutrūkinėjusi oda nebegeba tinkamai atlikti šios funkcijos ir mūsų organizmas tampa nebe toks atsparus aplinkos poveikiui ir žalingiems išorės veiksniams“, - atkreipia dėmesį vaistininkė.
Dėmesys Detalėms
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad rūpintis rankų oda svarbu ne tik šaltuoju sezonu, tai daryti reikėtų nuolat. Priežiūra turėtų prasidėti nuo kasdienių įpročių - plovimo, vengiant ypač karšto vandens, pirštinių dėvėjimo lauke, odos saugojimo nuo agresyvių cheminių valiklių. Taip pat savo kosmetinėje visuomet svarbu turėti rankų kremą. Vaistininkė rekomenduoja nusiplovus rankas jas visuomet pasitepti kremu.
Renkantis rankų kremą žiemai svarbu, atkreipti dėmesį, kad jo sudėtyje būtų tokių ingredientų kaip svietmedžio aliejus, alavijas, jojobos aliejus, avižų ekstraktas, vitaminas E. Rankų priežiūros rutinai gali nepakakti tik rankų kremo. Vaistininkė pataria bent kartą per savaitę naudoti rankų odos šveitiklį, kuris padės atkurti odos švelnumą ir paskatins greitesnį atsinaujinimą. Kartą per savaitę naudinga palepinti rankų odą maitinančia ar regeneruojančia rankų kauke.
Rūpinantis rankų grožiu svarbu nepamiršti pasirūpinti ir apsauga nuo išorės veiksnių. T. Gečienė primena žiemą neiti į lauką be pirštinių, o būnant saulėje naudoti SPF apsaugą. Gerai visapusiškai odos būklei svarbu nepamiršti gerti pakankamai vandens.
Organizmų Siunčiami Signalai
Nors rankų odos būklė dažnai vertinama kaip estetinė problema, iš tiesų, anot vaistininkės, kartais ji gali įspėti ir apie vitaminų trūkumą ar net tam tikras ligas. Dažnai vaistinėje klientai teiraujasi, kodėl ima luptis rankų oda, T. Gečienė įspėja, kad čia kaltas gali būti ir vitaminų trūkumas.
„B grupės vitaminai, biotinas ir niacinas, yra atsakingi už sveikos odos palaikymą, saugo nuo išsausėjimo, todėl esant jų trūkumui gali pablogėti odos būklė ir pradėti luptis rankų oda. Kadangi biotino atsargos organizme nekaupiamos, svarbu jo gauti kiekvieną dieną. Norint organizmą papildyti šiais vitaminais rekomenduojama įtraukti į racioną maisto produktų, kurie yra šių vitaminų šaltiniai, arba vartoti maisto papildus. Niacino gausu žuvies produktuose, grybuose, riešutuose. Biotino turi avokadai, tunas, migdolai, avižų kruopos“, - vardija vaistininkė.
Taip pat odos būklei palaikyti, nereikėtų pamiršti ir vitaminų A bei E vaidmens. Tiesa, jei rankų sausumas vargina nuolat ir jį lydi kiti negalavimai, tokie kaip odos paraudimas, skausmas, intensyvus niežulys, bėrimai, odos sustorėjimas, vaistininkė rekomenduoja apsilankyti gydytojo konsultacijai, kad jis įvertintu odos būklę ir jei reikia paskirtų tolimesnį gydymą.
Eksfoliacinė Keratolizė
Tiksli priežastis nėra žinoma. Tiriant mikroskopiškai pažeistą odos vietą stebima atsisluoksniavimas raginiame odos sluoksnyje, kurį sukelia ankstyvas desmosomų (jungtis jungianti tarpusavyje ląsteles) suirimas tarp korneocitų (odos ląstelių). Šiai odos būklei būdingas sezoniškumas, apie 50 proc. atvejų stebima šiltuoju metų laiku. Dažniau pasitaiko asmenims, kurių delnai smarkiai prakaituoja.
Bėrimas dažniausiai prasideda delnų, pirštų srityje - atsiranda paviršinės, oru užpildytos pūslelės, kurioms subliuškus išsiplečia pažeidimo plotas, palikdamas apvalios ar ovalios formos, viduryje eritemiškus (rausvos spalvos) bėrimo elementus. Atsisluoksniavusiose vietose pažeidžiama odos barjerinė funkcija, oda nebeapsaugoma nuo išdžiūvimo, lengviau sutrūkinėja. Niežėjimas nėra būdingas.
Eksfoliacinė keratozė diagnozuojama pagal būdingą klinikinį vaizdą. Eksfoliacinės keratolizės gydymas turi būti pradedamas nuo dirgiklių indentifikavimo ir jų vengimo. Priešingai nei rankų dermatitas, eksfoliacinės keratolizės sukeltas bėrimas nesumažėja naudojant vietinius steroidus (hormonus), todėl labai svarbu tiksliai diagnozuoti ligą.
Skarlatina
Šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas užkrečiamosiomis ligomis, tarp jų - ir skarlatina. Kasmet Lietuvoje skarlatina suserga iki 3 tūkst. gyventojų, dažniausiai serga vaikai.
Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės, lėkštės ir pan.
Skarlatinos Požymiai
Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1-7 dienas, dažniausiai 2-3 dienas, kartais gali būti ilgesnis. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga, nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną lieka nepažeisti. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6-9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti, luptis (iki keleto savaičių), ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai. Pradėjus gydyti antibiotikais dauguma ligonių jau po 24 val. tampa neužkrečiami. Asmenys gali sirgti skarlatina daugiau nei vieną kartą, tačiau maždaug 80 proc. vaikų iki 10 m.
Svarbiausia - Higiena
Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl saugantis šios užkrečiamosios ligos būtina kruopšti asmens bei patalpų higiena. Ypač tai aktualu ugdymo įstaigose, kur vaikai praleidžia daug laiko ir artimai bendrauja tarpusavyje.
Jeigu skarlatina suserga vaikų darželį lankantis vaikas, rekomenduojama:
- Personalui ir tėvams stebėti kitų vaikų savijautą 7 dienas po sąlyčio su ligoniu.
- Tinkamai ir reguliariai plauti rankas - tiek vaikams, tiek darbuotojams.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.
- 3-4 kartus per dieną skersvėju vėdinti patalpas.
- Kasdien drėgnu būdu valyti patalpas, baldus, įrenginius.
Naujagimio Odos Lupimasis
Pagimdžius kūdikį daugumos tėvelių gyvenimas apsiverčia 180 laipsnių kampu. Kadangi jūsų pagrindinis dėmesys skiriamas naujagimio saugumui ir sveikatai, suprantama, kad reikia jaudintis dėl kūdikio gerovės.
Kodėl Atsiranda Lupimasis, Sausa Oda?
Naujagimio išvaizda - įskaitant odą - gali labai pasikeisti per kelias pirmąsias gyvenimo savaites. Jūsų kūdikio plaukai gali pakeisti spalvas, o jų spalva gali būti šviesesnė arba tamsesnė. Prieš išvykstant iš ligoninės arba per kelias dienas nuo grįžimo namo, naujagimio oda taip pat gali pradėti pleiskanoti ar luptis. Tai visiškai normalu naujagimiams. Lupimasis gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, pavyzdžiui, rankose, kojų paduose ir kulkšnyse.
Naujagimiai gimsta apsupti įvairių skysčių. Tai apima vaisiaus vandenis, kraują ir vaškinį vaisiais dangalą (vernix). „Vernix“ yra stora danga, apsauganti kūdikio odą nuo vaisiaus vandenų. Slaugytoja netrukus po gimimo nuvalo visus skysčius nuo naujagimio. Kai vernix išnyks, jūsų kūdikis pradės mesti išorinį odos sluoksnį (oda pradės luptis) per vieną ar tris savaites.
Lupimosi kiekis skiriasi ir priklauso nuo to, ar jūsų kūdikis buvo neišnešiotas, gimė laiku ar buvo pernešiotas. Kuo daugiau ant kūdikio odos yra vernix gimus, tuo mažiau jie gali luptis. Neišnešioti kūdikiai turi daugiau vernix, todėl šie naujagimiai dažnai nusilupa mažiau nei kūdikiai, gimę 40 savaičių ar vėliau. Bet kuriuo atveju tam tikras sausumas ir lupimasis po gimimo yra normalus. Odos pleiskanojimas praeis savaime ir paprastai nereikalauja ypatingos priežiūros.
Kitos Lupimo ir Sausumo Priežastys
Kai kuriais atvejais lupimąsi ir sausą odą sukelia odos liga, vadinama egzema arba atopiniu dermatitu. Egzema gali sukelti sausus, raudonus, niežtinčius jūsų kūdikio odos plotus. Ši būklė retai pasireiškia iškart po gimimo, tačiau gali išsivystyti vėliau kūdikystėje. Tiksli šios odos būklės priežastis nežinoma.
Įsiplieskimą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant dirgiklių, tokių kaip šampūnai ir plovikliai, poveikį. Pieno produktai, sojos produktai ir kviečiai taip pat gali sukelti ar pabloginti egzemą kai kuriems žmonėms. Jei jūsų kūdikis naudoja sojos mišinius, gydytojas gali rekomenduoti pereiti prie ne sojos mišinių. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti specialius drėkinamuosius kremus nuo egzemos ar kitus kūdikių priežiūros produktus.
Lupimąsi ir sausumą taip pat gali sukelti genetinė būklė, vadinama ichtioze. Ši odos būklė sukelia žvynuotą, niežtinčią odą ir plintančią nesveiką odą. Gydytojas gali diagnozuoti kūdikiui šią būklę, remdamasis jūsų šeimos ligos istorija ir fizine apžiūra. Jūsų kūdikio gydytojas taip pat gali paimti kraujo ar odos mėginį.
Nuo ichtiozės išgydyti negalima, tačiau reguliariai tepant kremus galima sumažinti sausumą ir pagerinti jūsų kūdikio odos būklę.
Pleiskanojančios, Sausos Odos Gydymo Būdai
Nors naujagimiams odos lupimasis yra įprastas dalykas, galite sunerimti dėl to, kad jūsų kūdikio oda suskilinėja arba tampa per sausa tam tikrose vietose. Štai keletas paprastų patarimų, kaip apsaugoti naujagimio odą ir sumažinti sausumą.
- Sumažinkite maudynių vonioje laiką: Ilgos vonios gali pašalinti natūralius aliejus nuo jūsų naujagimio odos. Jei naujagimį maudėte 20 ar 30 minučių, sutrumpinkite buvimo vonioje laiką iki 5 ar 10 minučių. Vietoj karšto vandens naudokite drungną, o prausimo priemones naudokite tik be kvapiųjų medžiagų, be muilo. Įprastos muilo ir burbulų vonios yra per agresyvios naujagimio odai.
- Tepkite drėkinamąjį kremą: Jei jūsų kūdikio oda atrodo sausa, galite 2 kartus per dieną, įskaitant ir po maudymosi, patepti kūdikio odą hipoalerginiu drėkinamuoju kremu. Kremas, tepamas ant odos iškart po vonios, padeda užsandarinti drėgmę. Tai gali palengvinti sausumą ir išlaikyti jūsų kūdikio odą minkštą. Švelniai masažuodami naujagimio odą drėkinamuoju kremu, galite suminkštinti pleiskanojančią odą ir palengvinti lupimąsi.
- Laikykite naujagimį drėgnoje aplinkoje: Laikant kūdikį kuo drėgnesnėje aplinkoje, taip pat sumažėja odos sausumas. Kūdikiai neturėtų gerti vandens, kol jiems bus maždaug 6 mėnesiai, nebent gydytojas nurodytų kitaip.
- Apsaugokite naujagimį nuo šalto oro: Įsitikinkite, kad lauke jūsų naujagimio oda nėra veikiama šalčio ar vėjo. Užmaukite kojines ar kumštines pirštines ant kūdikio rankų ir kojų. Taip pat galite užkloti ploną antklodę ant naujagimio kėdutės ar laikiklio, kad apsaugotumėte jų veidą nuo vėjo ir šalto oro.
- Venkite stiprių chemikalų: Kadangi naujagimio oda yra jautri, taip pat svarbu vengti stiprių cheminių medžiagų, kurios gali dirginti jūsų kūdikio odą. Nenaudokite kvepalų ar kvapiųjų produktų ant naujagimio odos. Užuot skalbę naujagimio drabužius įprastomis skalbimo priemonėmis, rinkitės skalbimo priemones, skirtas specialiai jautriai kūdikio odai.
- Naudokite oro drėkintuvą: Jei jūsų namuose oras per sausas, naudokite vėsų garinį drėkintuvą, kad padidintumėte drėgmės lygį namuose. Drėkintuvas padeda palengvinti egzemą ir sausą odą.
Svarbu
Jokiu būdu negalima užkirsti kelio naujagimio odos lupimuisi po gimimo. Laiko, per kurį reikia pašalinti išorinį odos sluoksnį (odai nusilupti), trukmė yra kiekvieno kūdikio skirtinga. Kūdikio odos drėkinimas padeda sumažinti sausus odos plotus ir įtrūkimus.
Klausimas Gydytojui
Klausimas: Mano sūnui 6 metai, ketveri metai gyvename Anglijoje. Jam jau koks pusmetis lupasi rankų pirštų oda. Paskutinį mėnesį darosi tik blogiau ir belupančios odas plotai tik didėja, jau nuėjo ir iki delnų. Daktaras išrašė kažkokio kremo, bet pagerėjimo nėra. Dar kartą ėjau pas daktarą, jis pasakė, kad tai gali būti nuo astmos, kuri jam atsirado nuo drėgno Anglijos klimato. Dažnai sloguoja, paskui pradeda kosėti ir galiausiai - temperatūra ir antibiotikai. Kas jam galėtų būti ir kokių tyrimų man reikėtų prašyti?
Atsako vaikų ligų gydytoja, vaikų gydytoja alergologė dr.: Kadangi Jūsų sūnus dažnai serga, jam yra diagnozuota astma, reikėtų pirmiausia ištirti, ar jis nėra alergiškas. Iš patirties galiu pasakyti, kad gana dažnai Anglijoje gyvenantiems mūsų tautiečiams diagnozuoju alergiją namų dulkių erkėms bei pelėsiams, bet pasitaiko, žinoma, alergija ir kitiems alergenams. Esant alergijai gali būti alerginis rankų odos dermatitas, pasireiškiantis lėtiniu odos uždegimu ir lupimusi (kuris būna kaip uždegimo pasekmė). Be alergijos, oda gali luptis dėl vitaminų trūkumo, odos bakterinio ar grybelinio uždegimo ir kt.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
Panašus:
- Atostogos gimus vaikui: kaip gauti ir kiek trunka?
- Uodo įkandimas vaikui: Kaip sumažinti niežulį ir patinimą?
- Vaikui temperatūra be priežasties: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Juozas Pundzius: Įkvepianti gyvenimo istorija ir svarbiausi pasiekimai
- Panevėžio Laikinieji Vaikų Globos Namai: Išskirtiniai Iššūkiai ir Ateities Galimybės