Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo sukčiavimo atvejų, kai iš gyventojų apgaulės būdu išviliojami pinigai. Policijos departamentas nuolat praneša apie naujus incidentus, kuriuose nukenčia įvairaus amžiaus žmonės.

Sukčiavimo Atvejai

  • Klaipėdoje 1944 m. gimęs vyras pranešė, kad iš jo išviliojo 23 000 eurų, prisistačius nepažįstamiems asmenims, neva artimas giminaitis papuolė į nelaimę.
  • Kaune įmonės buhalterė, bandydama prisijungti prie suklastotos banko „Artea“ įmonės paskyros, prarado 15 000 eurų.
  • Vilniuje vyras, suvedęs banko prisijungimo kodus internetinėje svetainėje, neteko 2 999 eurų.
  • Panevėžyje moteris, patikėjusi prisistačiusiai banko darbuotoja, prarado 3 700 eurų.
  • Klaipėdoje moteris, ketindama prisijungti prie energetikos įmonės interneto svetainės, suvedė „Smart ID“ kodus ir neteko 2 100 eurų.
  • Panevėžyje vyras pastebėjo, kad nuo jo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti 2 600 eurų.

Policija pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl šių sukčiavimų. Apie sukčių atakas taip pat pranešė ir Utenos policija.

Utenos policija pranešė, kad buvo gautas moters (gim. 1971 m.) pareiškimas, kad birželio 15 d.

Teismo Sprendimas Dėl „Algojimo“ Fondo

Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad A. Stančikienė ir fondas „Algojimas“ nepadarė nusikaltimų, kuriais buvo kaltinami. Kaltinimai susiję su Vaikų teisių apsaugos tarnybos (dabar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) 2019 m. pasirašyta sutartimi ir projektu Atvejo vadybos paslaugoms teikti.

Prokuratūra A. Stančikienę ir fondą kaltino tuo, kad vaikus su psichikos negalia auginantys žmonės realiai paslaugų negavo, tačiau dokumentuose buvo žymima, kad paslaugos suteiktos, tuo remiantis, fondui buvo sumokėti pinigai.

Teismas nustatė, kad visi projekto dalyviai - ne vien tik vaikai, bet ir vaikų šeimos gavo atvejo vadybos paslaugas taip, kaip jos apibrėžtos tiek sutartyje, tiek nuosprendyje nurodytuose teisės aktuose.

Teisėjas M. Ražansko teigimu, reikalavimas projekto dalyviams savo parašu patvirtinti paslaugos, kurią teikiant galimos ir nekontaktinės valandos, buvimą, teismo manymu, yra nelogiškas, kadangi teikiant nekontaktinę paslaugą paslaugos gavėjas apie tai gali ir nežinoti.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.

Fondas siekė, kad atsirastų nauja paslauga - atvejo vadyba (reali pagalba) šeimai, kai gimsta neįgalus vaikelis ar negalia pasireiškia vėlyvesniame vaiko amžiuje, kad šis asmuo (siūlėme, kad tai būtų socialinis pedagogas), padėtų išgyventi sunkumus, nepasiklysti dokumentų tvarkymo koridoriuose, palaikytų emociškai ir kt.

Aukojimo internetu portalas aukok.lt skelbia, kad labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ buvo įkurtas 2008 m. Tai vienintelė Lietuvos nevyriausybinė organizacija, padedanti šeimoms ir globėjams, auginantiems negalią turinčius vaikus, nepriklausomai kokia ji yra. Skleisdamas misiją - požiūrio į negalią keitimą, fondas vykdo socialinius, sociokultūrinius projektus, rengia mokymų programas tėvams, specialistams, verslo įmonėms, inicijuoja bei vykdo pagalbos negalią turinčiam vaikui ir jo šeimai programas ir kt.

Nesąžiningas Elgesys Su Darbuotojais: „Veizos“ Bankroto Pavyzdys

Tokia situacija susiklostė pagal veikiančius restoranų tinklus ir veiklos kryptis skaidymo būdu reorganizavus dabar jau bankrutavusią bendrovę „Veiza“ (buvusi „Čilija“).

Atskyrimo metu 95 vaiko priežiūros atostogose buvusios motinos buvo neperkeltos į kitas bendroves, todėl tapo „Veizos“ kreditorėmis - motinoms, Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai reikėjo išmokėti beveik 100 tūkst. eurų.

Apie tai, kad nutraukiamos darbo sutartys, motinystės atostogose esančioms darbuotojoms buvo pranešta įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti “Veizai“ bankroto bylą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad anksčiau ginčą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismų pagrįstai konstatavo atsakovių neveikimą, kai jos netęsė darbo santykių su motinystės atostogose buvusiomis darbuotojomis, kurias paliko „Veizai“.

Teismas nustatė, kad bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų su darbuotojais, kurių darbo santykiai turėjo tęstis UAB „Čili pica“, yra susiję 53 705 Eur dydžio kreditorių reikalavimai, su UAB „Gamtos virtuvė“, - 17 114, UAB „Azijos skoniai“ - 6 900, UAB „GCW“ - 3 379, UAB „Čili Holdings“ - 2 153 Eur kreditorių reikalavimai.

Anot teisėjų, „verslininkui taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai“, jie turėjo žinoti, kad verslo perdavimo atveju darbuotojų darbo santykiai savaime tęsiasi verslo perėmėjo įmonėje.

Ši suma galėjo būti dar didesnė, tačiau net apie 25 proc. darbuotojų nutarė net nepradėti kovoti su buvusių darbdavių teises perėmusia bendrove ir darbo sutartis nutraukė savo noru.

Pateikiama informacija apie kreditorių reikalavimus, susijusius su skirtingomis bendrovėmis:

Bendrovė Kreditorių reikalavimų suma (Eur)
UAB „Čili pica“ 53 705
UAB „Gamtos virtuvė“ 17 114
UAB „Azijos skoniai“ 6 900
UAB „GCW“ 3 379
UAB „Čili Holdings“ 2 153

„Šis teismo sprendimas formuoja precedentą - valstybė rodo, jog netoleruos verslo nesąžiningumo, kai darbdavys bando išvengti įsipareigojimų darbuotojams vykdymo mokant išeitines kompensacijas ir tikisi, kad už konkretų nesąžiningą verslą jas padengs garantinis fondas, formuojamas visos valstybės verslo bendruomenės įmokomis“, - sako advokatų kontoros „Zeta Law“ advokatas Valdemaras Stančikas.

Anot jo, šioje byloje priimtas teismo sprendimas sukūrė rimtą teisinį pagrindą 162 mamoms, kurių darbo vietos dėl nesąžiningo darbdavio elgesio nebuvo išsaugotos, kreiptis į teismą reikalaujant jas grąžinti į darbą veiklą tęsiančiose įmonėse, taip pat iš tų įmonių reikalauti dėl darbo netekimo negautų pajamų už eilę praėjusių metų“.

žymės: #Vaiko

Panašus: