Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaikai, ypač jaunesni nei 3 metų, turi silpnesnį imunitetą nei suaugusieji, todėl yra imlesni įvairioms ligoms. Žaibiškai po vaikų grupes plinta tokios ligos, kaip roto virusas, vėjaraupiai, akių uždegimas.

Dažniausios vaikų ligos ir jų simptomai

Naujausiais Higienos instituto duomenimis, vaikai iki paauglystės dažniausiai serga kvėpavimo sistemos ligomis, ūminėmis infekcijomis, virškinimo sistemos bei akių ligomis.

Kosulys ir sloga

Sloga ir kosulys dar nebūtinai reiškia, kad vaikas serga ir nuo jo galima užsikrėsti. Sloga gali būti alerginė arba atsirasti dėl temperatūrų skirtumo. Šaltuoju metų laiku vaikai dažnai kosti, mat kosulys yra apsauginis refleksas.

Kosulį gali sukelti temperatūrų skirtumas, sausos ir blogai vėdinamos patalpos. Jei slogą ir kosulį lydi kiti infekcinės ligos simptomai, karščiavimas, tai jau aiškus virusinės infekcijos ženklas.

Karščiavimas

Svarbiausia - nevesti vaiko nei į darželį, nei į mokyklą, jei jis karščiuoja. Dar vienas iš požymių - jei vaikui reikia reguliariai gerti vaistus. Karščiuojantis ir vaistus vartoti turintis vaikas turi likti namuose.

Tokiais atvejais vaikui pasveikti dažniausiai prireikia maždaug savaitės. Kai vaikui temperatūra nukrenta, savijauta pagerėja, sumažėja sloga, nebeskauda gerklės ir galvos, tai paprastai reiškia, kad kvėpavimo takuose ligos sukėlėjo sumažėję.

Jei jau praėjo savaitė nuo ligos pradžios, jei vaikas nekarščiuoja ir jaučiasi įprastai, kad ir išlieka kosulys, jis tikrai jau gali grįžti į kolektyvą.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad yra ligų, kai vaikas gali karščiuoti ir dvi savaites, pavyzdžiui, kai sergama kai kuriomis virusinėmis ligomis.

Žaibiškai plintantys virusai

Tenka susidurti su greit plintančiomis ligomis, kurių ilgą laiką jau neturėjome. Sulaukiam mažųjų pacientų, užsikrėtusių primirštomis ligomis. Labai gaila, kad skiepijimo apimtys sumažėjo, ir dabar jau pradėjome diagnozuoti tymus. Turime jau ir kokliušo atvejų.

Vėjaraupiai

Vaikus, persirgusius vėjaraupiais, ypač stigmatizuoja dar kurį laiką po ligos išliekantys briliantinės žalumos pėdsakai, tad bėrimų ja tepti nerekomenduoja - šiais laikais tam yra kitų dezinfekcinių priemonių.

Yra taisyklė, kad vaikas nebeužkrečiamas praėjus maždaug 10 dienų nuo bėrimo pradžios arba 5 dienoms nuo paskutinio naujo bėrimo atsiradimo.

Vėjaraupiams būdingas bėrimo etapiškumas - penkias dienas vis atsiranda naujų bėrimų, jie virsta pūslelėmis, pūslelės suplyšta, užsideda šašeliai ir išnyksta.

Roto virusas

Ši liga itin sparčiai plinta per užkrėstus paviršius, tad pirmiausia vaikus būtina įpratinti kuo dažniau plautis rankas. Gera žinia ta, kad dažniausiai užsikrėtus pasveikstama gana greitai. Dabar dauguma vaikų nuo roto skiepijami, tad liga trunka trumpai - dieną paserga, o trečią jau gali grįžti į ugdymo įstaigas.

Kai nebėra jokių simptomų, vaikas nebeviduriuoja, nebevemia, laikoma, kad vaikas kito nebeužkrės. Taigi po sirgimo duodame jam vieną dieną atsipūsti ir leidžiame toliau į darželį ar mokyklą.

Akių uždegimas

Dažnai virusines infekcijas lydi akių uždegimai - konjunktyvitai, kurie vaikų kolektyvuose plinta pakankamai nesudėtingai ir greitai. Adenovirusinė infekcija, kuriai būdingi konjunktyvitai, pažeidžia ne tik kvėpavimo takus, bet ir akių junginę.

Vaiko akys parausta, pastebimo pūlingos traiškanos. Kiek truks simptomai, priklausys individualiai, tad reikia stebėti savo vaiką. Paprastai esant konjunktyvitui vaikai jaučiasi blogai, jiems graužia akytes.

Gydant reikia lašinti lašiukus ir ne po vieną kartą per dieną. Vaistai paprastai skiriami 5 dienoms arba savaitei, tad tiek laiko gydant akių uždegimą ir reikėtų būti namuose.

Tuberkuliozė

Vaikų infekcijos šaltinis - suaugusieji, sergantys aktyvia atvira tuberkuliozės forma, t. y. išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijas. Kosėdami, čiaudėdami ir kalbėdami jie bakterijas paskleidžia aplinkui, o šalia esantys gali jas įkvėpti ir užsikrėsti.

Vaikai yra imlesni infekcijai, nes jų imuninė sistema iki galo dar nesusiformavusi. Didžiausia rizika tuomet, kai yra artimas ir ilgalaikis kontaktas su sergančiuoju, uždaros, nedidelės ir blogai vėdinamos patalpos.

Net iki 60 procentų vaikų užsikrečia šeimose. Dažniausiai tai - socialinės rizikos šeimos. Pernai Santaros klinikų Vaikų ligoninėje buvo registruota 14 vaikų tuberkuliozės atvejų, iš kurių 11 vaikų užsikrėtė nuo tuberkulioze sergančio šeimos nario.

Siekiant apsaugoti mažuosius nuo itin sunkių tuberkuliozės formų, Lietuvoje vykdomos profilaktinės programos: nuo šios ligos skiepijami 2-3 dienų naujagimiai. VUL Santaros klinikų Vaikų konsultacinėje poliklinikoje vakcina nuo tuberkuliozės vaikai skiepijami ir iki dvejų metų amžiaus, jeigu tai nebuvo padaryta naujagimystės periodu bei konsultuojami dėl įtariamos tuberkuliozės.

Pagal SAM įsakymą profilaktiškai dėl užsikrėtimo tuberkulioze tikrinami priešmokyklinio 6-7 metų amžiaus vaikai, atliekant įodinį tuberkulino mėginį Mantu (Mantoux). Anot L.Naskauskienės, liga sunki, bet išgydoma. Deja, persirgus tuberkulioze imunitetas nesusidaro, todėl ja galima susirgti ir vėl.

Pasitaiko ir įgimta tuberkuliozė, jeigu nėščiajai liga nebuvo diagnozuota. Sudėtingiausia, kad liga plinta greitai - apima ir plaučius, ir nervų sistemą. Diagnozuoti sunku, nes kūdikis neturės tuberkuliozei būdingų požymių - nekosės, neskrepliuos. O karščiavimo epizodus, dirglumą, irzlumą galima priskirti ir kitoms priežastims. Įgimtos tuberkuliozės atvejai ypač pavojingi, laimei, reti.

Neretai medikus klaidina ir tuberkuliozės bakterija užsikrėtusių iki dešimties metų amžiaus vaikų simptomai. Deja, šiame amžiuje ligos simptomai nėra ryškūs: vaikai nei karščiuoja, nei per daug kosti, tik jaučiasi pavargę, tampa nelinksmi.

Paprastai konsultuotis atvyksta su keletą savaičių nedaug pakilusia, subfebrilia temperatūra, lengvais pakosėjimais, suprastėjusiu apetitu. Iki 10 metų amžiaus pacientų, susidūrusių su tuberkuliozės bakterija, plaučių rentgenograma nepakankamai informatyvi.

Tokiems vaikams dažniausiai pažeidžiami tarpuplaučio limfmazgiai, o rentgenologiškai tai įžvelgti sunku. Tačiau diagnozei tikslinti turime puikią diagnostikos priemonę - plaučių kompiuterinę tomografiją.

15-17 metų paauglių ligos išraiška jau kaip suaugusiųjų: paaugliai ima karščiuoti, kosėti, skrepliuotis, atsikosėti krauju, pasireiškia skausmai krūtinės ląstoje, svorio kritimas, padidėjęs prakaitavimas. Rentgeno nuotraukose matomi ryškesni pakitimai.

Ligoninėje vaikams atliekami išsamūs laboratoriniai, imunologiniai, mikrobiologiniai, kompiuterinės tomografijos tyrimai. Diagnozavus tuberkuliozę, pirmuosius 2 mėn. vaikai gydomi stacionare. Esant palankiai ligos eigai, vėliau gydymas tęsiamas ambulatoriškai.

Ambulatoriniam tuberkuliozės gydymui įsteigti DOTS kabinetai, kuriuose tiesiogiai stebimas ir kontroliuojamas gydymas, pacientai čia atvyksta išgerti jiems paskirtus vaistus.

Atsižvelgiant į Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024-2028 metų programos tikslus ir siektinus rezultatus, numatyta užtikrinti, kad vaikų skiepijimo apimtys šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje būtų ne mažesnės kaip 90 proc. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, užpernai nuo tuberkuliozės BCG vakcina paskiepyta 92,7 proc. 2-3 dienų naujagimių, pernai - 93,2 proc.

Kokliušas

Vakar dienos duomenimis, kokliušo turime 600 atvejų, didžioji dalis sergančių - vaikai iki 17 metų, apie 30 proc. jų sudaro maži vaikai, kuriems ši infekcija ypač pavojinga.

Sergamumo šia infekcija pakilimai stebimi kas 3-5 metus, bei primena, kad kokliušas yra valdomas skiepais. Tačiau statistika rodo, kad skiepijimo apimtys nuo šios infekcijos yra per mažos.

Išaugęs sergamumas šia infekcija fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse.

Kokliušas - tai infekcinė bakterinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Ją sukelia bakterija, aptinkama užsikrėtusio asmens burnoje, nosyje ir gerklėje. Kokliušo inkubacinis periodas trunka 5-21 dieną (dažniausiai 7-10), bet gali užsitęsti iki 42 dienų.

Ligai būdingi bendri peršalimo simptomai, kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą ar netgi kvėpavimo sustojimą. Infekcija labai greitai plinta artimo kontakto metu, žmogui kosėjant, čiaudėjant.

Ką tėvai turėtų pastebėti?

Vaikai nuo pat pirmųjų dienų susiduria su stresiniais reiškiniais, aplinkos patogenais, infekcijomis, alerginėmis reakcijomis, maisto produktų netoleravimu. O mažyliui darantis vis aktyvesniam, išauga traumų ir apsinuodijimų tikimybė.

Deja, daugeliui vaikų yra ganėtinai sunku paaiškinti, kokius negalavimus jie jaučia.

Tėveliai į gydytoją dažniausiai kreipiasi pastebėję ūmius vaiko būklės pasikeitimus: slogą, karščiavimą, viduriavimą ar skausmą. Į lėtines ligas signalizuojančius simptomus atkreipti dėmesį gana sudėtinga, kadangi patys vaikai jų dažniausiai neišreiškia.

Svarbu įsidėmėti, kad mažamečiai savo prastą savijautą parodo per pasikeitusias emocijas, suirzimą, susijaudinimą. Vaiko būklei blogėjant, atsiranda ir elgsenos pokyčiai: sumažėja aktyvumas, padidėja mieguistumo lygis, mažylis nenori žaisti, atsisako valgyti. Dažnu atveju tai rodo ligos pradžią.

Vaikams iki paauglystės patartina profilaktinius sveikatos būklės patikrinimus atlikti reguliariai. Tiek tėvų, tiek vaiką konsultuojančių gydytojų pareiga yra ne tik atkreipti dėmesį į vaiko išsakomus skundus su juo kalbantis bandyti išsiaiškinti, kokia problema jį vargina, bet ir užkirsti kelią lėtinėms ligoms bei mažiau atpažįstamais simptomais pasireiškiantiems sveikatos sutrikimams.

Vaikų profilaktika

Jei išmokysime jaunąją kartą rūpintis savo sveikata ir atkreipti dėmesį į nemalonius pojūčius organizme, ateityje bus išvengta daugybės įvairių ligų komplikacijų, mat pačios ligos bus diagnozuotos anksčiau, per profilaktinius patikrinimus.

Jei vaikai baiminasi fizinių apsilankymų medicinos įstaigose, skatinimą rūpintis savo sveikata galima pradėti nuo nuotolinių gydytojų konsultacijų.

Labai svarbu kalbėtis su vaiku ir jį išmokyti papasakoti apie savo būklę bei pasikeitusius pojūčius. Juk jeigu mažylis parodys, kur jam skauda, niežti ar jaučia kitą nemalonų jausmą, tėvams bus lengviau suprasti, kada reikia kreiptis į gydytoją, o gydytojui - paprasčiau nustatyti ligą ir jos progreso lygį.

Jei vaikas žinos, kad jo visada bus išklausyta ir į keliamas problemas atsižvelgiama rimtai, jis nebijos pasakyti, kad jaučiasi neįprastai.

Pats geriausias būdas išmokyti atžalą sveikatingumo ir atpažinti simptomus yra rodyti tinkamą pavyzdį ir taip ugdyti gerus įpročius. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, tėvai turėtų atžalą mokyti higienos principų ir rodyti kaip tinkamai juos atlikti, paaiškinti kodėl to reikia.

Taip pat pravartu susieti taisyklių nesilaikymą su nemaloniais pojūčiais, pavyzdžiui, jei nebus valomi dantys, grės dantų skausmas, arba jei bus valgoma daug saldainių, skaudės pilvą.

Tėvai vaikui yra visas pasaulis, nes būtent per jų elgesį ir emocijas jis pažįsta save bei aplinką. Būtent todėl tinkamas tėvų pavyzdys yra be galo svarbus dėmuo mažylio vystymosi procese ir ugdyme. Vaikai geriausiai mokosi iš vizualaus pavyzdžio, tad jei reikalaujame iš jo sveikos mitybos, aktyvios fizinės veiklos, turime tą patį daryti ir mes.

Kada po ligos vaiką jau galima išleisti į darželį?

Kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, tad ir sergame bei „išaugame“ ligas skirtingai. Prasidėjus darželio adaptacijai ir esant didesniam nervų sistemos jautrumui, vaikai yra dar imlesni infekcijoms dėl padidėjusios streso būsenos. Apskritai per mokslo metus darželinukas gali sirgti ir 8-9 kartus - tai normalu, kai didesnė dalis susirgimų yra virusinės kilmės ir kaskart neprireikia antibakterinio gydymo. Tokiu atveju vaikai sėkmingai pasveiksta namuose apsupti tėvų dėmesio ir meilės.

Virusinės kvėpavimo takų ligos bei žarnyno infekcijos - vienos dažniausių tarp 2-4 metų vaikų. Paprastai praėjus 3-5 paroms po sunkios ligos intensyvaus gydymo pabaigos šeimos gydytojas suteikia šeimai patvirtinimą, kad galima grįžti į darželį. Jeigu liga nesunki ir gydantis namuose vaikas sveiksta, vertėtų palaukti, kol bus praėjusios bent 2 paros be ūmių simptomų (net jeigu tai tiesiog sloga) ir tik tuomet leisti į darželį.

Vaikas sukarščiavo: kada skubėti į ligoninės priimamąjį?

Vaikui sukarščiavus svarbiausia vartoti pakankamai skysčių, atidžiai stebėti, ar nesikeičia būklė ir neatsiranda kitų simptomų, matuoti temperatūrą ir jai pakilus virš 38,5 °C, duoti tinkamą vaistų dozę temperatūrai mažinti.

Vertėtų kreiptis mediko apžiūrai į šeimos gydytoją, ligoninės priimamąjį arba greitąją pagalbą, jeigu pastebite:

  • kad vaikas tapo neadekvačiai vangus ir mieguistas;
  • nepavyksta sumažinti temperatūros arba vaistai ją numuša tik trumpam;
  • neveikia nuskausminamieji;
  • atsiranda neblykštančių bėrimų;
  • vaikas vemia, viduriuoja (6-8 kartus ir daugiau per dieną) ir geria mažai skysčių;
  • per parą vaikas šlapinosi mažiau nei 3 kartus.

Pasimetus ir nežinant, kaip elgtis, galite kreiptis į pagalbos liniją 113, kurioje į medicininius klausimus atsako gydytojai ir suteikia tolimesnes instrukcijas.

Kaip parinkti tinkamą vaistų dozę ir kas kiek laiko duoti?

Temperatūrai pakilus daugiau nei 38,5 °C , vartojame vaistus tiksliai juos dozuodami pagal vaiko svorį.

  • Ibuprofeno dozavimas: 10 mg - 1 kg kūno svorio. Pavyzdžiui, 15 kg vaikui tinkama dozė yra 150 mg. Ibuprofeną galima vartoti ne daugiau negu 3 kartus per parą (t. y. kas 8 val.).
  • Paracetamolio dozavimas: 15 mg - 1 kg kūno svorio. Paracetamolį galima vartoti ne daugiau negu 4 kartus (t. y. kas 6 valandas).

Žvakutės puikiai tinka naujagimiams arba kūdikiams. Jos suveikia daug greičiau nei geriami vaistai, o taip pat tinka, kai vaikas vemia. Vyresniems vaikams paprastai labiau tinka sirupas arba milteliai, tačiau vertėtų žinoti, kad vartojant sirupą ar miltelius, prireiks daugiau laiko, kol pradės veikti vaistai.

Jeigu temperatūra kyla dažniau nei kas 6-8 val.: vartojami abu vaistai pakaitomis. Vieno pakilimo metu - ibuprofenas, po 3 valandų nuo ibuprofeno dozės vartojamas paracetamolis. Tokiu būdu yra išlaikomas pakankamas intervalas tarp to paties vaisto dozių.

Kuo skiriasi virusinė ir bakterinė infekcija?

Virusinei infekcijai yra būdinga staigi, ūmi ligos pradžia, dažnai progresuojanti netgi valandomis. Per kelias dienas simptomai tampa itin ryškūs ir yra pasiekiamas ligos pikas. Gydome pasireiškiančius simptomus, ir paprastai per 3-5 dienas savijauta ima palaipsniui gerėti.

Bakterijų sukeltų ligų eiga dažniausiai yra vangesnė, laikotarpiai ilgesni, o sergančio vaiko savijauta prastėja. Įvertinus vaiko būklę, ligos eigą, atlikus pagrindinius tyrimus, galima įvertinti ligos pobūdį ir paskirti tinkamą gydymą.

Kiek skysčių per dieną reikėtų išgerti sergančiam vaikui?

Skysčių poreikis vaikams pagal svorį:

  • Iki 10 kg sveriantiems kūdikiams ir vaikams fiziologinis skysčio poreikis per parą yra ~1 litras.
  • 12-15 kg sveriantiems vaikams - 1100-1250 ml.

Karščiuojant, esant vėmimui ar viduriavimui, gausiam prakaitavimui netenkama daugiau skysčių, todėl didėja ir skysčių poreikis. Galima siūlyti vandenį, elektrolitų tirpalą, sultinį, nestiprią arbatą arba jei kūdikis žindomas - pasiūlyti dažniau žįsti. Jeigu skysčių netekimas nėra intensyvus, dalį paros skysčių keičiame elektrolitų tirpalu arba negazuotu mineraliniu vandeniu.

Kaip gydyti slogą?

Kol vaikas dar negeba išpūsti nosies, slogai valyti geriausia turėti nosies gleivių siurbtuką (aspiratorių) arba nosį plauti su vandens plovimo sistema (2-3 kartus per dieną). Esant slogai svarbu tinkamai išvalyti nosį pasirinktu metodu ir stebėti, ar kvėpuojama per nosį. Jeigu nosį išplovus vaikas vis tiek kvėpuoja prasižiojęs, naudojame sutraukiančius lašus arba purškalą į nosį. Vaistus lašinant arba purškiant, atkreipkite dėmesį, kad vaistai patektų ne į ryklę, o ant šnervės gleivinės.

Kaip gydyti kosulį?

Kaip galime padėti vaikui:

  • užtikrindami pakankamą skysčių kiekį;
  • drėkindami patalpas;
  • inhaliuojant su vandeniu (esant sausam dirginančiam kosuliui) arba su fiziologiniu tirpalu (esant šlapiam kosuliui). Tačiau jei inhaliavimas sukelia diskomfortą, sudirginimą arba kosulys intensyvėja - nebetęsti;
  • nenaudojant dirginančių medžiagų, pavyzdžiui, eterinių aliejų;
  • sveikimo stadijoje, norint paskatinti atsikosėjimą, galima kutenti, naudoti lengvą vibracinį masažą.

Nerekomenduojama duoti sirupų nuo kosulio, nes maži vaikai dar nemoka ir negali efektyviai atsikosėti. Taip pat svarbu žinoti, kad kosulys gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Pavyzdžiui, jeigu sveikstama po bronchito ar plaučių uždegimo, sveikimo (atsikosėjimo) stadija gali trukti net 3-4 savaites.

Ką reikėtų daryti, kai vaikui skauda gerklę?

Kokių priemonių imtis, kai vaikui pradeda skaudėti gerklę:

  • stengtis nedirginti gleivinės, pavyzdžiui, vartojant rūgščius maisto produktus;
  • naudoti pastiles, ledinukus, purškalus ryklei pagal amžių;
  • jeigu rijimas yra apsunkintas ar nepakanka efekto po vietiškai veikiančių čiulpiamųjų pastilių ar purškalų - galimas ibuprofenas nuskausminimo ir priešuždegiminio veikimo tikslu.

Ką daryti, kai vaikas vemia ar viduriuoja?

Kai vemiama ar viduriuojama, ypač daug kartų, greitai netenkama skysčių. Todėl svarbu stebėti ir užtikrinti pakankamą vaiko skysčių kiekį, skaičiuojant, kiek išgeria. Esant pavieniam vėmimui ar viduriavimui, suduokite 60-80 ml/val. elektrolitų tirpalo ir nenaudokite viduriavimą slopinančių medžiagų, stebėkite būklę.

Esant daugkartiniam vėmimui - kreipkitės pas gydytoją. Šiuo metu taip pat svarbu nevartoti karvės pieno, šviežių vaisių ir daržovių. Tinka virtas, troškintas, švelnus maistas.

Kaip stiprinti mažų vaikų imunitetą, kad jie sirgtų kuo rečiau?

Deja, bet vienos stebuklingos piliulės, padedančios sustiprinti imunitetą, nėra. Vaikui augant, kiekvieno kontakto su ligų sukėlėjais metu organizmas susipažįsta, mokosi atsakyti, įgauna atmintį daliai ligų ir tokiu būdu formuojasi imunitetas.

Kaip galime padėti? Su savo meile vaikams, kantrybe, laiku lauke be baimės išsitepti, taškantis balose ir statant sniego senį, sveika mityba, vitaminu D, žuvų taukais (omega 3).

žymės: #Vaiku

Panašus: