Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šie pranešimai dažnai sukelia didelį visuomenės susirūpinimą ir reikalauja kruopštaus institucijų įsikišimo.
Tėvų Patirtys ir Susirūpinimas
Viena mama pasakojo, jog tokių atvejų pasitaiko gan dažnai. Ji teigė vieną vyresnio amžiaus auklėtoją „pagavusi už rankos“ tyčiojantis iš dukros: „Praeitą vasarą, buvo 30 laipsnių karščio lauke, grupėje dar daugiau. Liepė per pietų miegą gulėti su pižama ilgomis rankovėmis ir užsiklojus žiemine antklode. Dukra atsikėlė ir nuėjo tyliai atsigerti. Auklėtoja ėmė rėkti ant jos ir visaip kitaip koneveikė, kad nemiega. Ji buvo kiaurai šlapia nuo prakaito.“
Sukarčiaujančia istorija pasidalijusi komentatorė sakė, jog vaiko iš darželio atėjo pasiimti neįspėjusi. „Viską įrašiau. Baigėsi tuo, kad užglaistė viską ir tiesiog išlemeno „atsiprašau“. Nemanau, kad jos elgesys kitų atžvilgiu pasikeitė. Tą savaitę darželyje ne vienas vaikas gavo saulės smūgius“, - reziumavo ji.
Kita mama guodėsi, jog šiandien jos priešmokyklinukas vos priėjęs darželį pradėjo žiūrėt pro langą kokia auklėtoja, o pamatęs - puolė į ašaras. „Bet va, niekaip nepaaiškina kodėl. Kartais vaikams sunku nusakyti kas tai gali būti, juk naudojamas ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas“, - pabrėžė ji. O pačiai bendraujant su pedagoge nieko blogo neteko pastebėt.
„Kaip ir daugeliui auklėtojų, įprasta prieš tėvelius pasirodyt. Bet pas šią pedagogę grupėje būna tylu ypač valgio metu - skrendančią musę išgirsi. Tai va, sunku suprasti kas vyksta, kai tėvai nemato, negirdi. Kita auklėtoja be proto myli ir laukia, nors šiuo metu ji rizikos grupėje“, - samprotavo komentatorė.
Kiti gi pergyveno, jog darželio administracija visko tyliai ramiai neužglostytų, nes nėra jokių įrodymų - tik įvykį mačiusios moters pasakojimas.
Institucijų Reakcija ir Veiksmai
„Delfi“ pavyko susisiekti su minėto darželio „Gintarėlis“ direktore Kristina Brinkliene. Nupasakojus atvejį ir pasiteiravus, ar jai yra žinoma, kad viena lopšelyje-darželyje dirbančių auklėtojų galimai smurtavo prieš vaikus - ši greitakalbe atsakė, jog apie tai nieko nežino, komentarų nebus ir nesigilindama į detales baigė pokalbį.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Komunikacijos skyriaus vadovas Arūnas Malinovskis nesistebėjo tokiu poelgiu. „Visada žiūriu į šį reikalą iš kitos pusės - direktoriai išsigąsta, nenori bendrauti. Tačiau tam yra steigėjai, kurie atsakingi už darželio veiklą - tai savivaldybė (jei įstaiga nėra privati), švietimo skyriaus specialistai. Būtent jie ir atsakingi už emocinį ir psichologinį klimatą, vaikų saugumą darželyje. Atsakomybę prisiima ne tik auklėtojai, bet ir įstaigos steigėjai“, - sakė jis.
Pasiteiravome A. Malinovskio, kokių veiksmų derėtų imtis tokiais atvejais, kai pastebimas ugdytojų smurtas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pirmiausia, anot jo, pastebėjus emocinį, tuo labiau fizinį smurtą iškart reiktų informuoti ugdymo įstaigos vadovą. Kiekvienoje įstaigoje privalo būti patvirtinti planai, kaip reaguoti į panašius dalykus.
„Laikinas nušalinimas, ikiteisminis tyrimas, informuojama vaiko teisių apsaugos tarnyba. Jei smurtas fizinis - tučtuojau informuoti policiją“, - aiškino A. Malinovskis.
Konkrečiu atveju, įvykį matė pro šalį ėjusi liudininkė. A. Malinovskis sakė, jog ji galėjo pasielgti paprastai - paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Yra ir kitas kelias: informuoti darželio vadovybę arba steigėjus - savivaldybę. Kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą (vietinį skyrių). Pagal tą pranešimą bus pradedama veiksmų grandinė.
„Jei pastebėtas fizinis smurtas yra reaguojama per valandą, jei psichologinis - per šešias. Atliekamas pranešimo patikrinimas: vykdomos apklausos, susisiekiama su įstaiga, pabendraujama su tėvais, šeimos nariais“, - veiksmus vardijo pašnekovas.
Anot jo, tyrimo metu paaiškės, ar tai momentinis, kitaip tariant, vienetinis atvejis. Tarkim, jei tėvai auklėtojai neturi jokių priekaištų - vaikų teisių pažeidimas nefiksuojamas. Visgi elgesys gali būti užfiksuotas, kaip emocinis, psichologinis smurtas.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyr. komunikacijos specialistė Loreta Kaškelienė „Delfi“ sakė, jog situacija savivaldybei yra žinoma, buvo susisiekta su lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktore ir išaiškinta situacija.
„Kaip teigė lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorė, vaikas negavęs žaislo elgėsi netinkamai, keldamas pavojų savo sveikatai. Tad auklėtoja, siekdama išvengti susižeidimų, suėmė vaiką už rankos ir pakėlė balsą. Jei auklėtoja nebūtų ėmusi tokių veiksmų, darželį lankantis mažametis būtų susižeidęs. Vis dėlto Švietimo skyrius paragino lopšelio-darželio direktorę dar kartą instruktuoti personalą, kaip tinkamai turi būti elgiamasi su mažamečiais stresinėse situacijose“, - paaiškino L. Kaškelienė.
Teismų Praktika ir Atsakomybės Klausimai
Tokį išaiškinimą Vilniaus apygardos teismas pateikė byloje, kuri buvo iškelta dabar jau veiklą nutraukusiam vaikų socializacijos centrui „Širvėna“ - du buvę įstaigos auklėtiniai siekė, kad centro vadovybė prisiimtų atsakomybę už jų atžvilgiu įvykdytą baisų nusikaltimą, kai jie buvo tvirkinami ir filmuojami. Teisėjai nutarė, kad atsakomybę dėl įvykdyto nusikaltimo turi prisiimti tik jį padarę asmenys, tuo metu vaikų socializacijos centrui negali būti taikoma jokia atsakomybė, nes „Širvėna“ - ne kalėjimas, jos patalpos nėra uždaros ir izoliuotos nuo kitų.
„Centras negali varžyti savo auklėtinių teisių ir laisvių laisvai judėti tiek centro viduje, tiek ir už jo ribų, negali turėti patalpų su grotomis, nes tai yra tik speciali auklėjamojo pobūdžio institucija, o ne įkalinimo ar panašaus pobūdžio įstaiga, kurioje būtų taikomos prievartos priemonės“, - paskelbė vaikų socializacijos centrui iškeltą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
Trijų teisėjų kolegija paliko galioti anksčiau paskelbtą apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvusių centro auklėtinių ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos buvo patenkintas tik iš dalies: teismas nutarė žalą priteisti tik iš dėl nusikaltimo nuteisto centro auklėtinio Modesto B. - vienam vaikinui nurodyta sumokėti 3, o kitam - 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Tačiau Modestas B. pinigų neturi ir nežinia, kada atlygins šią žalą - vaikinas šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose.
Teismo sprendimą apeliacine tvarka skundė ir nukentėjusieji vaikinai - jie buvo įsitikinę, kad socializacijos centras „Širvėna“ jiems turi atlyginti po 15 tūkst. Eur. Kadangi jų ieškinys prieš centrą buvo atmestas kaip nepagrįstas, teismas nurodė padengti bylinėjimosi išlaidas - apylinkės teismas nurodė sumokėti beveik tūkstantį eurų, o apygardos teismas - dar beveik 700 Eur.
Bylą išnagrinėję teisėjai pabrėžė, kad tuo metu, kai veikė centras, jame buvo vykdomos įvairios auklėjamojo pobūdžio priemonės, organizuotas vaikų užimtumas ir pozityvus ugdymas.
„Centro tikslas - jame gyvenančių auklėtinių tinkamas ugdymas, pozityvus jų asmeninių savybių keitimas, tai yra tęstinis, ilgai trunkantis procesas, kurio rezultatas priklauso ir nuo paties auklėtinio, jo ankstesnių patirčių, - pažymėjo teismas. - Modesto B. elgesį buvo bandoma koreguoti tiek skatinant už teigiamus pokyčius, tiek taikant nuobaudas už prasižengimus, tačiau jis negalėjo būti izoliuotas nuo kitų auklėtinių, nes centre auklėtiniai gyvena bendrai, grupėmis dalyvauja užsiėmimuose, jie nėra ir negali būti visiškai atskirti vienas nuo kito, nes tai yra jų auklėjimo (socializacijos) dalis.“
Teismas taip pat pažymėjo, kad centro patalpos (išskyrus dušus ir miegamuosius kambarius) buvo stebimos vaizdo kameromis, o kompiurinėje klasėje, kur vaikai buvo tvirkinami, tuo metu nebuvo auklėtojo, tačiau vienas iš centro auklėtinių specialiai saugojo duris, kad niekas neateitų ar įspėtų kitus apie ateinantį auklėtoją.
Nukentėjusieji teigė, kad tuo metu, kai buvo panaudota prievarta, jie buvo itin pažeidžiamos asmenybės, nepilnamečiai, jų socialinis pritapimas ir įgūdžiai buvo itin menki, o dėl ilgą laiką patiriamo psichologinio ir fizinio smurto patyrė gausybę dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų ir pažeminimų.
„Seksualinių veiksmų atlikimas buvo vienas iš didžiausių sukrėtimų mūsų gyvenime, tai ne tik tuo metu sužalojo mūsų psichinę būseną, bet ir paliko neišdildomų pėdsakų psichikai ir vystymuisi“, - teismui nurodė vaikinai.
Jaunuoliai ieškinį pareiškė po įvykių, nutikusių dar 2013 m. liepą - vienas šešiolikmečių net vienuolika dienų buvo terorizuojamas kito auklėtinio Modesto B., kuris jį vertė perduoti pinigus „už stogą“.
Kiti Incidentai ir Tyrimai
Vilniaus apskrities policija patvirtino, kad įvykio būta, jis fiksuotas spalio 10 d., tačiau daugiau jokių detalių nepateikė, nes situacija jautri ir susijusi su nepilnamečiu. „Apie šį įvykį policijai buvo pranešta spalio 10 d. ir dėl jo vyksta aplinkybių patikslinimas“, - tokį lakonišką komentarą atsiuntė sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
Šiauliuose rugsėjo 21-ąją panašus incidentas užfiksuotas Šiauliuose, tądien Simono Daukanto inžinerijos gimnazijoje technologijų mokytoją užpuolė 14-metis. Paauglys įsiuto, kai 56 metų pedagogas atėmė iš jo telefoną.
Kaip pranešė Kauno apygardos prokuratūra, Panemunėje įsikūrusio darželio auklėtoja įtariama smurtavusi prieš vaikus, sukeldama jiems fizinį skausmą. Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjusių metų lapkričio mėnesio viduryje, pareigūnams gavus pranešimą apie galimą fizinį smurtą prieš vaikus. Tuomet pranešta, kad auklėtoja trankė vaikams per rankas, ėmė už kaklo bei kitais veiksmais sukėlė mažamečiams fizinį skausmą, naudojo psichologinę prievartą.
Prokurorai teigė, kad skundas gautas iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Už šį nusikaltimą gresia griežta atsakomybė - kas veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo pranešimą iš 9 vaikų tėvų - tėvai kreipėsi į darželio direktorę, kuri medžiagą perdavė teisėsaugai.
Socialinės ir Psichologinės Problemos
Jaunimo mokyklos direktorės toks paauglio elgesys nenustebino. „Kasmet vis daugiau neprognozuojamų vaikų, atvejai sudėtingėja. Ypač sunku, kai prasideda pilnatis“, - DELFI sakė pedagogė, kurios vardo ir pavardės negalime viešinti paisydami nepilnamečio teisės į privatumą.
Paklausta, kokią mato išeitį, jaunimo mokyklos vadovė sakė, jog tokius vaikus reikia gydyti, tačiau kol būna pradinukai, dar mažesni, tėvai jais visiškai nesidomi.
Pasak direktorės, iš vaikų elgesio mokytojai gali tiksliai pasakyti, kada prasideda pilnatis. „Jaunimo mokykloje dirbu jau dvidešimt metų ir galiu pasakyti, jog situacija ne gerėja, o kasmet prastėja. Nestabilių, neprižiūrėtų vaikų daugėja, sunkėja jų sutrikimai. Su jais dirba ir psichologai ir psichiatrai, bet jei vaikas nenori pas juos lankytis - nepriversi.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Luko Benevičiaus Įžvalgos: Kaip Pagerinti Vaikų Ugdymą ir Stiprinti Šeimos Santykius
- Kaip Vaiko Pinigai Keičia Lietuvos Šeimų Gyvenimus: Šeimos Politikos ir Socialinės Paramos Paslaptys
- Naujagimių Radimas Lietuvoje: Šokiruojančios Priežastys ir Neįtikėtinos Aplinkybės
- Vokiečių aviganių atakos vaikams: svarbiausi faktai, tyrimai ir kaip apsisaugoti
- Neįtikėtina Suvalkijos Socialinės Globos Namų Paslaugų Įvairovė ir Unikali Veikla!
- Kūdikių pilvo diegliai: kaip atpažinti, gydyti ir palengvinti mažylio skausmą