Ši vasara Jūrų muziejuje - pilna netikėtumų. Sekmadienio rytą delfinų šeima pasipildė dar vienu mažyliu. Apie 6 valandą apsivaikavo delfinariumo senbuvė Gabija. Jūrų muziejaus vet. gydytojo Žilvino Kleivos teigimu, tai buvo natūralus, fiziologinis gimdymas, ir patelė, ir jauniklis jaučiasi gerai.
Gyvūnų pasaulyje, panašiai, kaip ir žmonių, atsiradus naujai gyvybei, prašoma aplinkinių netrukdyti šeimai, - sakė veterinarijos gydytojas. - Delfinai yra socialūs, smalsūs gyvūnai, jie kaip tik dabar susipažįsta su nauju šeimos nariu.
Gimus mažyliui, sekmadienį buvo atsisakyta jau suplanuotų delfinų pasirodymų. Jų tądien turėjo būti keturi. Antradienį jau bus vėl rengiami pasirodymai ir lankytojai galės susipažinti su mažuoju delfinuku.
Mažyliui ir jo mamai kurį laiką reiks ramesnės aplinkos, todėl gali pasikeiti ir pasirodymai. Pratimus, kuriuos anksčiau atlikdavo keli delfinai, dabar atlikinės vienas, kad bangavimas ir šuoliai neišgąsdintų mažylio. Svarbiausia trenerių ir vet. gydytojų rūpestis - mažylio sveikata.
Dabar patelė kartu su delfinuku (jo lytis dar nežinoma) laikosi kiek nuošaliau delfinų būrio. Gabija yra patyrusi 25 metų patelė, delfinariumui padovanojusi jau penktą jauniklį. Ji yra Premijos, Bitės, Perlos ir Tijos mama. Pati Gabija į Klaipėdą atkeliavo iš Sevastopolio 1993 metais, tik pastačius delfinariumą. Tai - nuovokus, energingas, mėgstantis bendrauti gyvūnas. Ši patelė švelni, atidi, mielai bendraudavo su delfinų terapijoje dalyvaujančiais vaikais.
Delfinukas maitinasi mamos pienu, kuris yra labai kaloringas - daugiau nei dešimt kartų riebesnis už karvės pieną, rausvos spalvos ir, kaip tvirtina delfinariumo darbuotojai, žuvies skonio. Sulaukęs dviejų metų delfinukas jau bandys ragauti žuvies. O maitinančiai patelei žuvies reikia veik dvigubai daugiau nei įprastai - per parą net iki 18 kilogramų riebios stauridės ir silkės.
Delfinės mažylius įsčiose nešioja metus laiko. Vos gimę jie sveria apie 15 kilogramų, o ilgis siekia apie 1 metrą. Patelė su jaunikliu akylai stebimi visą parą: skaičiuojama, kiek kartų mažylis maitinosi, fiksuojami kiti gyvybiniai parametrai.
Lietuvos Jūrų Muziejaus Delfinariumas
Rekonstruotoje delfinariumo salėje jau nuo pernai metų pabaigos vyksta delfinų pasirodymai. Juose dalyvauja aštuoni delfinai (mažylis jų šeimoje - devintasis). Dar šeši delfinai yra likę Graikijoje, kur jie buvo išgabenti prieš ketverius metus prasidėjus delfinariumo rekonstrukcijai.
- Jau dabar veikia nauja vandens paruošimo ir valymo sistema, - sako direktorė. - Jos rezultatas matomas plika akimi: vanduo delfinų baseine yra krištoliniai švarus.
- Delfinariume, kaip ir gamtoje, vyksta natūrali gyvūnų kaita, pirmiausia - dėl amžiaus, - teigia Žilvinas Kleiva. - Kritę delfinai Nana, Nika, Romas buvo apie keturiasdešimties metų amžiaus. Delfinai - lengvai pažeidžiama rūšis. Ypač jautrūs jų jaunikliai.
- Tai pasiekiama puikios, atsidavusios priežiūros pagalba, - teigia muziejaus direktorė Olga Žalienė. - Susirgus delfinui yra perkami efektyviausi medikamentai, dienai negailint net 1000 litų.
Lietuvos jūrų muziejus nuolat palaiko ryšius su Aplinkos apsaugos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Muziejus taip pat yra Tarptautinės jūrų žinduolių trenerių asociacijos (IMATA) narys, o darbuotojai - Europos jūrų žinduolių asociacijos (EAAM) ir Europos akvariumų kuratorių asociacijos (EUAC) nariai.
Lietuvos gyvūnų teisų apsaugos organizacija (LGTAO) pateiktos žiniasklaidai nuotraukos neatitinka tikrovės: jose yra užfiksuoti senieji delfinariumo gyvenamieji delfinų baseinai, kuriuose delfinai būdavo gimdymo arba medicininių indikacijų metu.
"Viską patikrinsime ir surašysime aktą, - sakė A. Bauža.
Gyvūnų Teisių Apsaugos Organizacijos Nuomonė
LGTAO kreipėsi į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Klaipėdos gyvosios gamtos inspekciją, prašydama įvertinti Lietuvos jūrų muziejuje laikomų delfinų gyvenimo sąlygas ir uždrausti jų pasirodymus. „Šiuo metu Lietuvos jūros muziejus aktyviai reklamuoja netrukus prasidėsiančius delfinų pasirodymus lankytojams. Tačiau pagal mūsų turimą informaciją matyti, kad delfinai gaišta dėl netinkamų sąlygų ir traumų.
Todėl mes prašome atsakingų pareigūnų skubos tvarka patikrinti laikomų delfinų gyvenimo sąlygas ir atsižvelgiant į delfinų biologinius poreikius bei rūšiai būdingą socialinį jautrumą pateikti išvadą dėl įtakos gyvūnų sveikatingumui. Pagal LGTAO turimą informaciją laikotarpyje nuo 1993 m. iki 2010 m., Klaipėdoje esančiame jūros muziejuje iš 21 nelaisvėje laikyto delfino nugaišo 10, iš jų 3 jaunikliai.
Daugiausia delfinų nugaišo nuo ūmių ir lėtinių kvėpavimo takų uždegimų, nuo skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimų arba dėl patirtų traumų mažose baseinuose. Jaunikliai gimsta negyvi. Atliekant skrodimą neišnešiotam jaunikliui nustatytas kraujavimas į skrandį ir plonąsias žarnas. Taip pat delfinariume, delfinų iškvėptame ore buvo rasta mikroskopinių grybų, kai kurie delfinai sirgo kandidoze. Ši liga delfinams pažeidė galvos audinius, sukėlė pūlingus uždegimus.
Tokie atvejai dažniausiai susiję su ilgalaikiu gyvūnų gydymu antibiotikais, vandens tarša bei streso atvejais, kurį sukelia tokių gyvūnų laikymas nelaisvėje, skurdi laikymo aplinka, dresavimas, dalyvavimas pasirodymuose. Delfinai dažnai gydomi nuo virškinimo organų ligų, kurias gali sukelti ne tik stresas ar vandens tarša, bet ir nekokybiškos žuvys.
Taip pat gyvūnų sveikatą ir gerovę įtakoja giminingas veisimas. Dalis muziejui priklausančių delfinų yra giminingo veisimo, t.y. Lietuvos žiniasklaidoje išplatintoje video medžiagoje apie į Lietuvą lėktuvu pargabentus delfinus iš Graikijos matyti, kad gyvūnai buvo du patalpinti į vieną dėžę ir buvo laikomi vandenyje. Tokios transportavimo sąlygos pažeidžia Tarptautinės oro transporto asociacijos gyvų gyvūnų transportavimo nuostatus, kuriais reikalaujama, kad gyvūnas būtų įmobilizuojamas, o ne laisvai judantis, ir tik po vieną gyvūną viename konteineryje.
Taip pat, nuostatose nurodoma, kad reikėtų vengti vaikingų patelių transportavimo, nes stresas gali sukelti persileidimą arba gabenimo metu gali prasidėti gimdymas, o tai gali pasibaigti ir patelės ar jauniklio mirtimi.
Kaip sakė B. Kymantaitė, dauguma nuoširdžiai tiki, kad delfinai turi kažkokių ypatingų savybių, galinčių padėti įveikti ligą. „Mokslininkai pastebėjo, kad sėkmingą terapiją gali suteikti ir domestikuoti gyvūnai - katės, šunys, arkliai. Skirtumas tik tas, kad prijaukintiems gyvūnams bendravimas su žmonėmis teikia džiaugsmą, tad gaunama abipusė nauda. Tuo metu delfinams tokios terapijos kelia stresą, kuris kelia pavojų abejoms terapijos dalyvių pusėms.
Pastebėta, kad tokį patį poveikį, kaip ir delfinų terapija, daro ir muzika. Žinoma, labai svarbų vaidmenį terapijoje atlieka ir vanduo. Tokio pobūdžio terapijos seansuose su gyvūnais dalyvauja itin pažeidžiami žmonės, turintys fizinių ar psichinių negalių bei nusilpusį imunitetą, tad juos sužeisti dar lengviau. Kartais užtenka vien gyvūno neatsargumo. Delfinas - milžiniškas gyvūnas, sveriantis apie 150-280 kg, turintis aštrius dantis ir gebantis plaukti 60 km/h greičiu ir, deja, ne visada įvertinantis savo jėga.
Nereikia pamiršti, kad delfinas - laukinis gyvūnas, plėšrūnas, tad vien tai kelia grėsmę žmonėms, kontaktuojantiems su jais. Delfinų elgesys neprognozuojamas net ir su treneriais. Neretai pasitaiko, kad šie žinduoliai treneriams neleidžia iškilti į vandens paviršių ir įkvėpti oro, netikėtai juos atakuoja, apkandžioja. Ką jau kalbėti apie lankytojus, kurie visiškai neišmano delfinų elgsenos ypatumų.
Terapijos metu yra pasitaikę nemažai liūdnų įvykių. 1999 m. Bermuduose delfinas sukandžiojo du žmones, jiems prireikė medikų pagalbos. 2000 m. Kanadoje sužeista vienuolikmetė mergaitė - jai prireikė siūti ranką. 2003 m. Japonijoje moteriai delfinas taip smogė, kad sulaužė kelis šonkaulius ir pažeidė stuburą. Ir tai tik keli pavyzdžiai.
„Kalbant apie silpną žmonių, dalyvaujančių delfinų terapijoje, imunitetą, reiktų pastebėti dar vieną tykantį pavojų. Žmogus ir delfinas serga kai kuriomis tomis pačiomis ligomis, tad vienas kitą gali užkrėsti. Tiek vandenyje, tiek ant pačių delfinų pilna mikrobų, galinčių sukelti tokius negalavimus kaip niežai, taksoplazmozė, salmoneliozė ir kt. Taip pat delfinai tuštinasi tame pačiame baseine. Kad to išvengti, delfinų baseinai yra chloruojami, kas sukelia įvairius sveikatos sutrikimus ir net mirtinas jiems ligas.
Tad ar tikrai verta rizikuoti, kai yra daug alternatyvių gydymo terapijos būdų - garsų, spalvų, kvapų, vandens terapijos, galiausiai jau minėtas bendravimas su nuo seno prijaukintais gyvūnais?“, - klausė B. Jos teigimu, kiekvienas, perkantis bilietą į delfinų pasirodymus, prisideda prie delfinų mirties delfinariumuose ir yra to bendrininkas.
Delfinų Terapija
Delfinų terapija - paplitęs gydymo ir reabilitacijos būdas visame pasaulyje. Šiandien efektyviausiai ir kokybiškiausiai delfinų terapiją taiko JAV ir Izraelio specialistai. Tiesa, už tokią terapiją Amerikoje galima pakloti keliolika tūkstančių dolerių, tačiau čia su delfinais ir žmonėmis dirbama jau daug metų. Oficialiais duomenimis, Floridos delfinariume kasmet terapijai priimami 400 žmonių, daugiausiai iš jų vaikai su autizmo sutrikimu.
Delfinų terapija taip pat plačiai taikoma netoli Lietuvos esančioje Ukrainoje. Čia beveik dvidešimties metų delfinų terapijos patirtimi besidalijantys specialistai pradėjo viešai kalbėti apie tai, jog delfinai - ne tik teigiamas emocijas, bet ir gydančias bangas skleidžiantis gyvūnas. Čia dirbantys specialistai jau kelia teorijas apie tai, jog delfinų skleidžiamos bangos ir spinduliai veikia gydančiai, padeda susitvarkyti žmogaus motorikai ir koordinacijai.
Lietuvoje taip pat taikoma delfinų terapija išskirtiniams vaikų sergamumo atvejams. Kaip rodo rezultatai, beveik 90 proc. sergančių vaikų po terapijos pagerėjo motorika, žvilgsnio sutelkimas, pasitikėjimas savimi. Terapija dažniausiai taikoma vaikams įvairių susirgimų atvejais.
Prieš kiekvieną terapiją pirmiausia vaikas supažindinamas su delfinu. Pirmasis užsiėmimas yra ypač svarbus. Jo metu specialistas supažindina delfiną su vaiku: jie turi vienas kitą pamatyti, pajausti, pabūti šiek tiek kartu. Kartais vykdoma tokia praktika, jog delfinariume paliekamas ne vienas delfinas, ir gyvūnas tarsi pasirenka vaiką pats, prie jo pirmas priplaukdamas.
Terapijos metu labai daug dėmesio skiriama vaiko žvilgsnio koncentravimui. Delfinų terapijos metu vaikas kartu su delfinu turi atlikti užduotis, lavinančias žvilgsnio sutelkimą. Dažniausiai tai elementarios užduotys: kamuolio metimas, delfino suradimas, žiedo užmetimas ir t.t. Labai svarbu delfinų terapijos metu lavinti vaiko koordinaciją. Tam terapijos užsiėmimuose paprasčiausiai žaidžiami įvairūs žaidimai, kurių metu reikia atrasti reikiamos spalvos žiedą vandenyje su delfinu, paliesti delfino nosį ar peleką. Tokie paprasti uždaviniai sergančiam vaikui kartais yra sunkiai įveikiami, tačiau delfinas yra toks gyvūnas, kuris nuolat įkvepia ir padeda, todėl vaikui norisi atlikti užduotis ir tai padaryti kuo geriau.
Atlikdamas specialias užduotis, vaikas po truputį tobulėja, ugdo ar stiprina tam tikrus gebėjimus. Labai svarbi terapijos dalis - mokymasis bendrauti. Neįgalūs vaikai gali turėti bendravimo problemų: jie jaučiasi “kitokie”, kartais mano, kad yra blogesni už kitus ir dėl to aplinkinių nemėgstami. Kuo mažiau bendraujama, tuo sunkiau suvokti, koks tas bendravimas turi būti. Delfinai yra itin komunikabilūs gyvūnai, todėl jie greitai gali išmokyti tinkamai bendrauti.
Delfinas padeda vaikui suprasti, ką reiškia draugystė, nes visuomet jį pasitinka atėjusį į terapiją, visuomet jam padeda atlikti užduotis. Taip pat delfinas tampa vaiko mokytoju ir parodo, kaip reikia atlikti užduotis, kaip bendrauti jam patinka. Jei vaikas kamuolį delfinui meta per stipriai ir negražiai, delfinas atsakys tuo pačiu, parodydamas, jog taip bendrauti nemalonu ir nepriimtina.
Buvimas vandenyje, judėjimas ir plaukimas priverčia organizmą veikti ypač aktyviai. Specialistai nuolat tvirtina, jog gydymas vandenyje yra labai efektyvus. Kuomet sergama sunkiomis ligomis, sutrikusi motorika, vaikams sunku valdyti savo kūną, raumenys būna per daug įsitempę, delfinų terapija padeda atsipalaiduoti ir savo kūną jausti geriau.
Labai svarbi delfinų terapijos dalis - ugdyti gebėjimą pasitikėti savimi. Kuomet sergantis žmogus pabūna su tokiu nuoširdžiu gyvūnu, kaip delfinas, pradeda labiau pasitikėti ne tik savimi, bet ir kitais. Taip išnyksta ligos baimė, baimė likti nesuprastam, įskaudintam, paliktam.
Kartais tėvai, kurių vaikai serga, pasinaudoja proga ir išvykę į užsienį poilsinės kelionės metu taiko delfinų terapiją, manydami, jog tai pagrindinis ar paskutinis gydymo būdas. Labai svarbu suvokti, jog terapija neatstoja medikamentų, specialistų teikiamų procedūrų ar specialiosios pagalbos, kuri gali būti reikalinga vaikui. Specialistai visuomet įspėja atvykusius ligonius, jog delfinų terapija turėtų būti labiau vertinama kaip sveikatingumo programa, padedanti žmogui atsipalaiduoti ir įveikti vidines baimes.
Ekstremalus Gimdymas su Delfinais
Nauja televizijos laida „Extraordinary Births” (angl. Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“.
Skamba gana gražiai: moteris plaukioja jūroje, laisvai, gamtoje, apsupta dievinamo vandens ir gyvūnų, kurie ja pasitiki. Dorina Rosin iš Havajų dirba su delfinais, jūra yra jos antrieji namai. Tad kodėl ji negalėtų šioje aplinkoje gimdyti vaiko? Iš tiesų, kodėl gi ne? Eilinei nėščiai moteriai tai atrodo tiek pat realu, kaip gimdyti vaiką Mėnulyje, tačiau Dorina turi teisę priimti tokį sprendimą ir pati už jį prisiima atsakomybę.
Beje, Dorina Rosin gimdyti nori ne tik delfinų, bet ir filmavimo komandos apsuptyje. Didžiosios Britanijos transliuotojo „Channel 4″ laidoje „Extraordinary Births” bus rodomos moterys, kurių vaikai pasaulį išvysta kaip nors ypatingai. Nuo balerinos, kuri iki pat gimdymo nori šokti, iki Lotoso gimdymo, kai virkštelė ir placenta nepašalinamos tol, kol virkštelė pati nenudžiūva ir nenukrenta.
Tarp jų bus ir Dorina Rosin, dirbanti delfinų terapeute ir norinti pagimdyti savo kūdikį padedama šių gyvūnų. Laisva valia ar sensacijų vaikymasis? Dėl tokio atvirumo šis visas projektas įgauna keistą prieskonį. Ar tai iš tiesų Dorinos vidinis poreikis, o gal tai noras sensacijų ištroškusiai publikai įrodyti, kad jai ir tai pavyks? Kas bus, jeigu prasidėjus sąrėmiams ji persigalvos? Kažin ar priešais ją filmuojančias kameras ji išdrįs pasiprašyti nuvežama į artimiausią gimdyklą? Kiek laisvos valios jai bus suteikta tada?
Pagaliau, delfinai yra laukiniai gyvūnai ir niekas nežino, kaip jie reaguos, kai moteris pradės rėkti iš skausmo ir staiga vandenyje pasirodys kraujas. Be to, niekas neatmeta komplikacijų galimybės, o operacinės čia pat juk nebus.
Atmetus visas racionalias priežastis, pasisakančias prieš tokį gimdymą, apskritai kyla klausimas - ar žiūrovams reikia tokių vaizdų? Net jeigu jie ir ekstremalūs, ar nesukels kitoms moterims noro daryti tą patį? Tokia laida taip pat keičia mūsų supratimą apie gimdymą. Iki šiol kiekvienas gimimas buvo suvokiamas kaip neeilinis įvykis. Ar ateityje to nepakaks? Ar vietoj kvapnių žvakių ateityje mums prireiks vis naujų, vis ekstremalesnių efektų?
Žinoma, puiku, kai moterys gali kiek įmanoma geriau įgyvendinti savo idėjas gimdymo metu. Paprastai jos puikiai žino, kas joms tinka. Vaiko gimimas yra ypatingas įvykis, kuris turi klostytis taip, kaip moteriai to norisi. Tik iškyla viena problema: norai ne visada pildosi ir susiklosčius nenumatytai situacijai juos kartais tenka koreguoti. Tokios laidos kaip „Extraordinary Births” dar labiau iškels su gimdymu siejamus lūkesčius, kas galiausiai, labai tikėtina, baigsis nusivylimu.
Lyg nepakaktų spaudimo, kad visos mes turime būti supermamomis ir išauginti puikiai besielgiančius ir protingus vaikus, ar dabar dar ir gimdymas turės būti koks nors ypatingas? Ne.
Panašus:
- Luko Benevičiaus Įžvalgos: Kaip Pagerinti Vaikų Ugdymą ir Stiprinti Šeimos Santykius
- Kaip Vaiko Pinigai Keičia Lietuvos Šeimų Gyvenimus: Šeimos Politikos ir Socialinės Paramos Paslaptys
- Naujagimių Radimas Lietuvoje: Šokiruojančios Priežastys ir Neįtikėtinos Aplinkybės
- Neįtikėtina kūdikių kombinezonų mezgimo schema – sužinok, kaip pasigaminti pats!
- Neįtikėtini Faktai apie Kūdikio Maitinimą ir Hormonų Įtaką – Ką Privalote Žinoti!