Vieniši tėvai nuolat nerimauja, kaip užtikrinti vaikų finansinę gerovę, jei tėvams kažkas nutiktų ir mažieji liktų vieni. Toks klausimas ramiai miegoti neleidžia ir skaitytojai Aušrinei. „Auginu tris vaikus. Esu viena atsakinga už juos. Neramina klausimas - kaip saugiai vaikams išsaugoti santaupas? Jeigu man kas nors atsitiktų, pavyzdžiui, įvyktų avarija ar kitu kokiu nors atveju konfiskuotų turtą, tada vaikai liktų be nieko. Kaip nepilnamečiams vaikams išsaugoti santaupas“, - klausia 50 metų moteris.
Skaitymo svarba vaikams
Vasaros festivaliams startą šiemet duos literatūrinis festivalis vaikams „Nuotykiai tęsiasi!“. Renginio organizatoriai nori parodyti, kad skaityti ne „reikia“, o yra tiesiog smagu. Tad nors festivalis yra literatūrinis ir jame bus skaitykla, vis dėlto skaityti jame bus galima įvairiai - stebint, kai...
Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais? Kaip ji skatina savo vaikus skaityti? Ir kaip knygos gali suburti šeimą draugėn?
Pasirodžius naujai knygai apie jos autorių ir dailininką kalbama daugiausiai. Vis dėlto jeigu knygą parašė užsienio autorius, kad ją galėtume skaityti gimtąja kalba, didelį darbą turi atlikti ir vertėjai. Viltarė Urbaitė ir Inga Tuliševskaitė šiemet buvo apdovanotos už reikšmingiausius ir meniškiaus... Skaitmeninis pasaulis slepia nemažai pavojų, tačiau kartu atveria ir daugybę puikių galimybių. Mažyliui vos panorėjus, tuojau jungiam planšetę ir rodom jo mėgstamą filmuką arba filmą - nieko nėra paprasčiau. Deja, taip rizikuojame išugdyti kartą, kuriai atrodys, kad visas gyvenimas - nesibaigianti p...
Lietuvoje vykstanti kasmetinė „Knygų mugė“ sutraukia dešimtis tūkstančių knygos mylėtojų, tačiau ekspertai pastebi, kad jaunoji karta vis rečiau atranda skaitymo malonumą - visą jaunimo laisvalaikį „pavagia“ socialiniai tinklai ir išmanusis telefonas, o knyga tampa vis retesniu jauno žmogaus pakeleiviu...
Skaitymas konkuruoja su visu tuo, ir tai yra normalu. Tačiau skaitančiųjų yra daugiau, nei kartais suskaičiuojama. Pamirštama, kad tai yra ir tie, kurie imasi žurnalų, vakarais vaikams skaito pasakas, yra užkietėję naujienų puslapių lankytojai ir interneto naršytojai, o gal tiesiog turi įprotį perskaityti visus reklaminius stendus, produktų sudėtis ir skelbimus. Nejau jie neskaitantys? Na, dėl reklamų juokauju, bet...
Vaikų literatūra: vertimai ir pasirinkimas
Viltarė Urbaitė už Emmi Itäranta'os knygos „Vandens skonis“ vertimą iš suomių kalbos, o Inga Tuliševskaitė už Kimberly Brubaker Bradley knygos „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“ vertimą iš anglų kalbos.
Jūsų dėka knygos prabyla lietuviškai. Kodėl svarbu turėti galimybę knygas skaityti lietuviškai? O galbūt kaip tik knygos originalo kalba skaitymas būtų vertingesnis ir naudingesnis?
Viltarė Urbaitė: Na, pasaulyje juk labai daug kalbų ir dar daugiau vertingų knygų. Manau, skaityti originalo kalba yra naudinga ir verta, kai jau moki tą kitą kalbą ir gali suvokti knygos turinį, pajusti žodžių skonį. O vaikai pirmiausia mokosi gimtosios kalbos, būtent skaitydami (klausydami) plečia savo pasaulio suvokimą ir turtina žodyną, tad jiems tikrai svarbu skaityti lietuviškai.
Inga Tuliševskaitė: Manau, pirmiausia mažyliai turėtų išmokti ir pamilti gimtąją kalbą, perprasti jos grožį, pažinti nepakartojamus lobius. Esu iš kartos, kuri vaikystėje skaitė „Brisiaus galą“ ir „Kliudžiau“, „Skudurinę Onutę“ ir „Mikę Pūkuotuką“, ir dar daug kitų puikių knygų, lietuvių autorių ir verstinių... Nuostabus jausmas. Skaityti originalo kalba vaikai galėtų jau paaugę, turėdami tvirtus gimtosios kalbos pagrindus. Todėl ir reikia versti knygas vaikams.
Tiesa, viena neatmeta kita: vaikai gali skaityti ir knygų vertimus į lietuvių kalbą, ir originalias knygas, pagal nuotaiką ir galimybes. Tik ar visi vaikai pajėgtų originalo kalbomis perskaityti Astridos Lindgren, Tove'ės Janson, Ericho Kästnerio, Giannio Rodario ar Alano Alexanderio Milne'o knygas, o skaitydami puikius jų vertimus gali džiaugtis jose aprašytais nuostabiais pasakiškais pasauliais.
Ar visi norintys gali būti vertėjais?
Viltarė Urbaitė: Nežinau, gal svarbiausia ir yra noras, jeigu pabandžius nenusvyra rankos ir rezultatas tenkina, galima eiti tuo keliu. Manyčiau, vertėjas (bent jau raštu) turi būti kantrus, gal net „krapštukas“, turėti gerą atmintį, kalbos pojūtį ir gana daug kuo domėtis: kad versti būtų lengviau, reikia nemažai žinių apie pasaulį arba bent jau mokėti jų susirasti.
Inga Tuliševskaitė: Tikrai sunkus klausimas, bet jei išties ko nors nori - gali pasiekti. Koks turi būti vertėjas? Nežinau. Gal kantrus, kruopštus, kūrybingas. Nelengva ilgas valandas kalbėtis tik su verčiamu tekstu. Ką vertėjas turi išmanyti? Kalbas ir - juk šįkart kalbame apie knygas mažiesiems - vaikų pasaulį.
Viltarė Urbaitė: Pirmiausia vertimas turi neiškraipyti kūrinio prasmės, bet ir aklai laikytis originalo kalbos nėra gerai, negali versti žodis žodin. Turbūt svarbiausia, kad tekstas nekliūtų lietuvių skaitytojui. Nepamenu, kas yra mokęs, kad geras vertimas yra toks, kurį skaitydamas nejauti, jog tai vertimas.
Inga Tuliševskaitė: Kaip ir bet kuris kitas tekstas, nesvarbu, verstinis ar originalus: jį skaitydamas turi jausti malonumą.
Šeimos noriai užsuka į vaikų literatūros skyrius bibliotekose, knygynuose. Ar vaikas noriau skaitys savo paties išsirinktą knygą, ar tą, kurią jam įduos tėvai ar mokytojai? Apie tai kalbėjosi leidyklos „Nieko rimto“ rinkodaros vadybininkė Vaiva Rutkauskaitė ir knygos „Brolis, kurio nereikėjo“ autorė Eglė Baliutavičiūtė.
Eglė Baliutavičiūtė: Turint omenyje mūsų rinkos dydį ir galimybes, manau, kad mūsų situacija visai nebloga. Kalbant apie verstines knygas, suprantama, kad didžiąją dalį sudaro populiarioji (tai nereiškia, kad bloga) literatura, tačiau pasirodo ir įdomių eksperimentinių, taip pat ir sudėtingesnių, keliančių nepatogias ar filosofines temas knygų, išeina ir užsienyje gerai įvertintų, reikšmingiausius vaikų literatūros apdovanojimus, pavyzdžiui, H. Ch. Anderseno medalį, A. Lindgren premiją, Kernegio bei Niuberio medalius ir kt. pelniusių knygų. Žinoma, tokių knygų visada norisi daugiau.
Iš skirtingų kultūrų ateinanti literatūra daugiau ar mažiau skiriasi, atneša naujų patirčių, idėjų. Tačiau ir iš tos pačios anglų kalbos verčiama selektyviai, žiūrima, kas galėtų įtikti dabartiniam skaitytojui, kad būtų populiaru, gerai vertinama, taip nepamatome tos teminės, stilistinės ir kt. knygų įvairovės, kuri yra anglakalbėse šalyse.
Man susidarė įspūdis, kad vaikų literatūrai ir knygoms tiek žiniasklaidoje, tiek Knygų mugėje skiriamas palyginti mažas dėmesys. Galbūt klystu? Kaip atrodo Jums?
Eglė Baliutavičiūtė: Vaikų literatūra visada buvo suaugusiųjų literatūros šešėlyje. Tačiau per pastaruosius 50-60 metų ji užima vis aukštesnes pozicijas, atrado vietą akademijoje, didėja vaikų knygų skyriai knygynuose ir bibliotekose, rašytojai šypsosi iš populiarių žurnalų ir portalų, bendrauja tiesiogiai su savo auditorija ar jų tėvais tiesiogiai socialiniuose tinkluose, vaikų literatūra vis labiau matoma tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Antra, nudžiugino ir pasisekęs pirmasis vaikų literatūros festivalis „Vaikų Kalėdų sala“, kur mačiau tikrai nemažai tėvų su vaikais, jiems buvo pasiūlyta įvairių literatūrinių renginių, galimybė įsigyti knygų, pabendrauti su autoriais.
Vaikų pasirinkimas ir tėvų įtaka
Yra tekę pastebėti situacijų, kai vaikai nori vienos knygos, bet tėvai jam išrenka ir nuperka kitą (pvz., nepatinka pavadinimas, iliustracijos). Ar esate pastebėjusi tokių atvejų ir kaip juos vertintumėte?
Eglė Baliutavičiūtė: Viena vertus, vertinu labai teigiamai tai, kad tėvai domisi, ką skaito jų vaikai, siekia, kad į mažųjų rankas patektų kokybiška, vertinga, meniška, ugdanti, šeimos vertybes atitinkanti literatūra. Kita vertus, liūdna, jei knyga atmetama dėl labai paviršutiniškų dalykų, niekaip nesusijusių su kokybe, - autoriaus pavardės, pavadinimo. Tačiau yra antra medalio pusė - galbūt tėvai jam išrinktų kokybiškesnę knygą.
Eglė Baliutavičiūtė: Manau, kad tokioje situacijoje geriausias sprendimas - derybos, pokalbis. Vaikai, kaip ir mes, suaugusieji, paprastai nemėgsta, kai jiems primygtinai, nediplomatiškai aiškinama, ką skaityti, privalomosios literatūros ir taip pakankamai gauna mokykloje. Tėvai, besidomintys savo vaikais, jų pomėgiais ir interesais, paprastai supranta ar nujaučia, kaip vaiką paveikti, kaip su juo susitarti.
Kaip atrodo, nuo kurio amžiaus reikėtų ugdyti vaikų literatūrinį išprusimą? Klausimas labai nelengvas, bet vis dėlto kaip reikėtų padėti vaikams nepasiklysti tarp knygų?
Eglė Baliutavičiūtė: Na, skaityti vaikams reikėtų nuo pat gimimo (galima ir iki to), aišku, šiuo laikotarpiu svarbiausias pats bendravimas, kalbinių įgūdžių lavinimas, pratinimas prie knygos kaip objekto. O nepasiklysti labai sunku, ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Todėl tėvai, ieškantys geros, vertingos, ugdančios vaikų literatūros turėtų bendrauti su bibliotekininkais, mokytojais, paieškoti internete specialistų sudarytų rekomenduojamų skaitinių sąrašų.
Vis prisimenu vienos mamos prašymą: „Duokite tokią knygą vaikui, kad perskaitytų ir pamirštų. Kad daug nereikėtų galvoti“. Ar skaitymas vien dėl skaitymo gali būti naudingas?
Eglė Baliutavičiūtė: Galbūt ir gali būti naudingas kaip priebėga nuo to, kas slegia, atsipalaidavimas, žaidimas. Be to, skaitymas bet kokiu atveju ugdo kalbinius įgūdžius, gramatiką. Bet kiek tame prasmės? Literatūra tuo ir ypatinga, kad suteikia progą pamąstyti apie dalykus, apie kuriuos galbūt paprastai negalvojame, neatkreipiame dėmesio ar net nieko nežinome, tai galimybė geriau pažinti save ir pasaulį, istoriją, lavinti kritinį žvilgsnį, pramokti analizuoti, atskirti pelus nuo grūdų.
Vaikų auklėjimas ir tėvų emocijos
DELFI Vaikai skaitytoja pasidalijo situacija iš kasdienybės, kuri jai kelia rūpestį. „Esu dviejų vaikų mama (vienas lankantis darželį, bet dažnai sergantis, o kitas dar būnantis namuose). Tiek įsisukau į kasdienybės rutiną ir pavargau nuo visko, kad kantrybės ir susivaldymo liko labai mažai“, - sako nenorėjusi prisistatyti moteris. Moteris klausia, kaip iš to užburto rato ištrūkti. Paprašėme „Laimingas vaikas“ psichologės Mildos Karklytės-Palevičienės atsakyti į keletą klausimų, susijusių su šia situacija ir pateikti tėvams paaiškinimų ir gairių, kaip elgtis su iš proto varančiais mažaisiais, kai patys esame pavargę ir nusiminę.
Kodėl tėvai rėkia ant vaikų?
Milda Karklytė-Palevičienė: Visų pirma šioje vietoje norėčiau pasakyti, kad labai gerai suprantu, kad tėvai yra žmonės, ne robotai. Turbūt visi kartais užrėkia, nors ir žino, kad tai nėra gerai. Tad svarbu, kad tėvai matytų, kad toks elgesys nėra geras ir tikrai stengtųsi jį keisti. Visų pirma, dažniausiai tėvų negalėjimą susivaldyti lemia jų pačių fizinis ar emocinis nuovargis. Taip pat dažnai tėvai taip elgiasi iš bejėgiškumo, nebežinodami, kaip kitaip pasiekti pageidaujamą vaiko elgesį.
Deja, šioje vietoje tėvams, manantiems, kad taip auklėja vaiką, lengva apsigauti. Taip, esamoje situacijoje vaikas galimai nustoja tęsti netinkamą elgesį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, tai neskatina tinkamai elgtis ir kuria daug negatyvių pasekmių vaiko raidoje ir asmenybės formavimesi.
Dažniausiai pasitaikančios tokio auklėjimo pasekmės:
- Vaikas išmoksta, kad kol nėra rėkiama, grąsinama, klausyti/ susitarti nereikia.
- Vaikas tinkamai elgiasi iš baimės, ne iš vidinės motyvacijos.
- Kai vaikas žino, kad nemato žmonės, kurie galimai jį nubaus/ aprėks, tęsia savo netinkamą elgesį.
- Vaikas taip pat konfliktus ima spręsti rėkimu.
- Vaikas darosi pasyvus, stokoja savarankiškumo, iniciatyvumo.
- Vaikas ima mažiau pasitikėti savimi, kitais.
- Vaiko kūrybiškumas mažėja.
- Vaiko nerimastingumas auga.
Alternatyvos rėkimui
Milda Karklytė-Palevičienė: Užuot šaukę ir daug kartų kartoję vaikui, turėtume imtis veiksmų, patys parodydami savo ramybę ir empatišką tvirtumą. Ugdant vaikų tinkamą elgesį neapsieinama be natūralių pasekmių. Vaikas turėt žinoti ir pajausti, kas jo laukia vieno ar kito elgesio atveju. Tiesiog jis mokosi pažinti pasaulį, suprasti jį, šis procesas yra visiškai normalus, tad mūsų pareiga padėti vaikui mokytis, nepykstant ant jo, nežeminant.
Normalu, kad vaikui nepavyksta iš pirmų kartų imti tinkamai elgtis, tačiau kai vaikas susiduria su pakankamu kiekiu patirčių - susiformuoja tinkami elgesio įpročiai.
Kai tėvų emocijos sukyla, visų pirma reiktų pasistengti pasakyti sau STOP ir pasitraukti iš situacijos. Galime įvardinti vaikui savo jausmą „Man dabar yra labai pikta, dabar turiu trumpam išeiti iš kambario/ negaliu su tavimi kalbėti, kol nusiraminsiu“.
Tai prisiminti „karštose“ situacijose, gali padėti jei žaismingai ant sienos pasikabinsime lipduką, raudoną kaspiną ar kokį kitą ženklą, kuris reikiamoje situacijoje mums primins, kad laikas sustoti. Tuomet turėtume pagalvoti apie būdą, kuris mums padėtų nusiraminti.
Finansinė parama vaikams: iki kada tėvai turėtų išlaikyti vaikus?
„Ne išlaikyti reikia, o dorai auklėti, kad suvoktų pinigų vertę, kaip jie uždirbami ir kur išleidžiami“, - rašo skaitytojas.
„Lietuvoje, manau, iki studijų baigimo. Ir sumokėti už studijas, žinoma. Aišku, kišenpinigių studentai užsidirba, kas darbą suderina su studijomis, bet išlaikyti savo namus, save ir patiems susimokėti už mokslus - šansų nėra“, - įsitikinęs kitas skaitytojas.
„Vaikus reikia išlaikyti, kol patys atsistos ant savo kojų, bet nereikia nuolaidžiauti, nes gali vaikas ir pasinaudoti tėvais. Teisiškai tai tėvai turi vaikus išlaikyti, kol sueis pilnametystė (iki 18 m.), o po to savo jėgom eiti į gyvenimą. Pavyzdžiui, aš tik sulaukiau 18 m. ir pradėjau dirbti, nes nusprendžiau nesėdėt ant tėvų sprando. Dabar man 21 m. ir aš tėvams padedu, nes jie iš pensijos nelabai pragyvena. Mano nuomone, tėvai turi vaikus mokyti nuo mažens, kas yra pinigai, kad ateis laikas, kai jie tures padėt tėvams...“, - rašo diskusijos dalyvis.
„Mano asmenine nuomone ir patirtimi, pilnas išlaikymas tėvų turi būti iki kol vaikas baigia mokyklą, po to vaikas, norėdamas kažką turėti, privalo dirbti, arba esant studijoms, užsidirbti vasarą. Nesakau, kad tėvai neturi duoti pinigų, juk jie tėvai ir nori tik gero, tad tėvai visada gali prisidėti, tačiau vaikai turi nepamiršti kažkuo į tai atsilyginti. Padėti buityje ir pan. Niekada nepamirštu frazės: „Turi teises, bet turėk ir pareigas“, - rašo skaitytojas.
„Daugelis pradės mane smerkti, bet man priimtinas žydų tautos šeimos modelis, jie visa gyvenimą rūpinasi vieni kitais, tėvai - vaikais, užaugę vaikai - savo senais tėvais ir broliais, seserimis, jų vaikais. Jei vienam iš giminės sekasi gerai, jis sugeba padėti ir savo artimiems. Pas juos šeimos versle dirba visa šeima, giminė. Jie vieningi, ko labai trūksta mums. Tad apibrėžti, iki kada išlaikyti savo vaiką, neįmanoma. Metais to nepamatuoti. Manau, šeima visada yra šeima, nesvarbu, kiek metų vaikui, ar 20, ar 40. Krūvoje šiais laikais visiems yra lengviau išgyventi“, - rašo skaitytojas.
„Tėvai vaikams skolingi iki savo mirties todėl, kad vaikai nesiprašė atėję po langu, kad juos paleistų į pasaulį tėvai. Jei vaikai uždirba tiek, kad jiems pakanka pinigų ar net lieka susitaupymui, tai, žinoma, tėvai, gaudami tik minimalų atlyginimą ar pensijas, vaikų nešelpia. Tačiau juk yra tokių tėvų, kurie geriau gyvena, negu vaikai, tuomet privalo savo vaikams padėti prasigyventi iki tol, kol jie tampa patys pajėgūs pasirūpinti savo buitimi ir savo vaikais. Apskritai, toks klausimas iki kiek metų privalo tėvai padėti savo vaikams - neturėtų būti net klausiamas. Kiek reikia vaikams padėti ar kiek gali tėvai tai daryti - lai taip ir daro, nes gi žinome, kad šiandien dauguma gyvena balansuodami tarp bado ir skurdo - tai ir dalinkimės tuo, kuo esame turtingi su savo artimaisiais“, - nuomonę dėsto diskusijos dalyvis.
Saugumas internete: kaip apsaugoti vaikus nuo pavojų?
„Šių dienų įvykis dėl dingusios mergaitės privertė į viską pažiūrėti kitu kampu ir būti pilietiškesniu asmeniu ir dalintis informacija. Taigi tevėlių dėmesiui, dar vasarą mano dukrai pradėjo rašyti iš pažiūros normali eilinė mergaitė, jos bendravo soc. Ji sako, kad pradžioje viskas atrodė normalu, vaikas tiesiog bendrauja su bendraamže. Tačiau kartą dukra pradėjo pasakoti apie savo naują draugę, kuriai yra 13 metų, su kuria galvojo susitikti. Ji neva iš Vilniaus, dirba modeliu, uždirba didelius pinigus. „Iškart susivokėm, kad čia kažkas ne taip, ir paprašiau dukros paduoti telefoną, viską paskaičiau, ką susirašinėjo, apžiūrėjau siųstas foto, video, pačią anketą. Iškart supratau, kad paskyra netikra, o tokie dažnai minimi žodžiai kaip „saulyte“, „sujaudinai“ iškart sukėlė įtarimą, kad už anketos slepiasi iškrypėlis. Visos žinutės apsukriai parašytos, manipuliuojančios vaiko jausmais, ištraukta info apie gyvenamąją vietą, norus, hobį ir pan.“ - su siaubu prisimena Eglė.
Ji teigia puolusi ieškoti informacijos internete ir radusi daugiau nei 6 panašias netikras mergaičių anketas, o iš dviejų iš jų buvo rašoma ir jos dukrai. Kaip teigia skaitytoja, netikros anketos atvedė prie vieno vyro profilio, kuris net nurodo su netikromis paskyromis susisiejęs giminystės ryšiais.
Eglė pasakoja dukros paskyroje užblokavusi visas netikras „drauges“, kasdien tikrinusi jos telefoną. „Po kelių dienų dar buvo kvietimas iš netikro profilio į draugus. Atmečiau ir blokavau, ir taip visad tikrinu dukros telefoną, su kuo bendrauja, ar yra naujų draugų, ką susirašinėja, visas programėles... Ir prieš kelias dienas įvykęs įvykis privertė viską prisimint, visą info vėl išsitraukt. Viską perdaviau į policiją, perdaviau ir virtualiam patruliui“, - tikina skaitytoja. Ji sako, kad Agotos atvejis labai sukrėtė.
Policija gavo pranešimų apie netikras paskyras. Kaip „Delfi“ patvirtino Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė, pastarosiomis dienomis policija gavo kelis pranešimus apie paskyras, kurios registruotos galimai netikrais mergaičių vardais ir nuotraukomis. Šiuo metu policija atlieka tyrimus. Be to, nuo 2023 01 01 policijoje registruoti 57 pranešimai „Neigiama informacija internete“, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvauja ar yra nukentėję nepilnamečiai.
J. Liutkienė taip pat pasidalijo patarimais, kaip apsaugoti vaikus nuo galimai pavojingų asmenų:
- Kuo daugiau bendrauti su vaikais, domėtis, kuo jie užsiima, su kuo bendrauja, ypač - el. erdvėje.
- Kompiuterį, kuriuo naudojasi vaikas, patariama laikyti bendroje patalpoje ir periodiškai patikrinti, ką jūsų vaikas jame veikia, kur naršo.
- Paaiškinkite vaikui, ką jam galima skelbti virtualioje erdvėje, o ko nevertėtų viešinti.
- Pabrėžkite slaptažodžių parinkimo ir saugojimo svarbą.
- Kalbėkite su vaiku apie galimą bendravimo su nepažįstamaisiais riziką.
Ji priduria, kad tėvai turėtų domėtis ir apsilankyti interneto erdvėse, kur dažniausiai lankosi jų ir kiti vaikai ir paaugliai, t. y. žinoti apie tai, kokie socialiniai tinklai yra populiarūs, kodėl jie yra įdomūs vaikams, kuo galima užsiimti virtualioje erdvėje. Taip pat verta patikrinti, kokia informacija apie jūsų vaiką prieinama virtualioje erdvėje.
Statistika:
| Laikotarpis | Pranešimų skaičius |
|---|---|
| Nuo 2023-01-01 | 57 |
Šie patarimai padės užtikrinti vaikų saugumą internetinėje erdvėje ir apsaugoti juos nuo galimų pavojų.
Panašus:
- Luko Benevičiaus Įžvalgos: Kaip Pagerinti Vaikų Ugdymą ir Stiprinti Šeimos Santykius
- Kaip Vaiko Pinigai Keičia Lietuvos Šeimų Gyvenimus: Šeimos Politikos ir Socialinės Paramos Paslaptys
- Naujagimių Radimas Lietuvoje: Šokiruojančios Priežastys ir Neįtikėtinos Aplinkybės
- Kalėdiniai darbeliai vaikams: idėjos, kurios įkvėps kūrybiškumui!
- Neįtikėtina Citrinų Arbatos Galia Vaikams: Sveikatos Paslaptys ir Gardžiausi Receptai