Nors randai yra natūralus odos gijimo rezultatas bei atsakas į audinių pažeidimą, gyventi su jais visą gyvenimą tikrai neprivalome. Nesvarbu, kokia bebūtų priežastis: trauma, operacija ar odos problemos, likusios po aknės - su randais susiduria beveik kiekvienas. Tačiau tinkamai gydant, galima ne tik paskatinti greitesnį žaizdų gijimą ar sumažinti randų atsiradimo galimybę, bet ir pašalinti jau susiformavusius randus visam laikui.
Randų susidarymas po sužeidimų yra natūralus ir įprastas žaizdos gijimo ir odos atsinaujinimo procesas. Jie susiformuoja susižalojus, traumavus ar nudegus odos paviršių, taip pat gali atsirasti po medicininės intervencijos: operacijos, skiepų ar apgamo pašalinimo. Pažeidus odos paviršių, mūsų odos ląstelės gauna signalą atsinaujinti, o organizmas pradeda sparčiau gaminti kolageną, kuris padeda sužeistai odai išgyti ir skatina natūralų odos atsinaujinimą.
Randų prevencija ir priežiūra
Svarbiausia randų prevencija - palaikyti natūralų odos gijimo ciklą ir teisingai prižiūrėti sužeistą vietą. Tinkamai gydant žaizdą, galima išvengti rando susiformavimo arba bent užkirsti kelią didelio rando susidarymui. Žinoma, kai kuriais atvejais visiškai išvengti rando gali būti itin sudėtinga arba neįmanoma. Atminkite, kad randų ir randų po aknės gydymas bei priežiūra yra skirtinga.
Iš karto po odos paviršiaus sužeidimo - įvertinkite traumos gylį ir sunkumą. Jeigu sužalojimas yra labai gilus - jis gydomas siuvimu. Po tokios traumos, turite nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Žaizda turi būti susiūta iš karto po traumos ir tik medicinos specialisto. Jei norite išvengti rando - žaizdą visados palaikykite švarią.
Tikriausiai kiekvienas bent kartą yra girdėjęs patarimą nekrapštyti ant žaizdų susiformavusių šašų. Šašo susiformavimas - tai gijimo procesas. Šašai yra laikomi natūraliu kūno tvarsčiu, kuris neleidžia dar labiau pažeisti, jau ir taip sužeistos odos ir palaiko tą vietą švarią bei padeda sumažinti randus. Jeigu nukrapštote šašą, žaizda vėl pradeda kraujuoti.
Kraujyje esantys trombocitai yra tarsi klijai, kurie „užklijuoja“ žaizdą ir neleidžia jai toliau kraujuoti. Jeigu norite išvengti šašo susiformavimo - pažeistą vietą dažnai tepkite vazelinu ar kita stipriai drėkinančia priemone. Didesniems odos sužalojimams, įskaitant tuos, kuriems prireikė siuvimo, vietoj tvarsčių ar marlės gali būti naudojami hidrogelio arba silikono gelio lakštai, kurie palaiko odos drėkinimą, skatina gijimą, subalansuoja kolageno gamybą ir užkerta kelią randų susidarymui.
Kelias savaites po odos sužeidimo, vienas iš efektyviausių būdų, kaip gydyti žaizdą ir išvengti rando yra intensyvus drėkinimas. Tepkite sužeistą vietą vazelinu ar kita stipriai drėkinančia priemone ir denkite tvarsčiu. Žaizdai sugyti ir randams išnykti greičiau, ne mažiau efektyvi bei patogi priemonė yra silikoniniai pleistrai ar silikono gelis. Nors daugelio randus gydančių kremų ir vitamino E veiksmingumas yra abejotinas, sužeistos vietos masažas drėkinamuoju kremu, vazelinu ar losjonu gali padėti skatinti kraujotaką.
Amerikos dermatologų akademija (AAD) atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant išvengti didesnių audinių pažeidimų ar spalvos pakitimų, yra svarbu apsaugoti ką tik sužeistą vietą nuo tiesioginių saulės spindulių. Priemonių, padedančių apsaugoti odą nuo UV spindulių, naudojimas toje vietoje, kurioje vis dar gyja audiniai, gali efektyviai padėti greičiau išnykti randui ar užkirsti kelią papildomiems pažeidimams. Remiantis Amerikos dermatologų akademija, rekomenduojama apsauga yra 30 ar didesnio SPF.
Jeigu Jūsų žaizda buvo gili ir gydymui prireikė siuvimo, dėl odos priežiūros turite laikytis gydytojo rekomenduojamų patarimų. Stipriai pažeidus odos paviršių, svarbu apsišarvuoti kantrybe ir nepersistengti, desperatiškai stengiantis sumažinti randą visomis įmanomomis gydymo priemonės. Žaizdų ir randų gydymas reikalauja laiko. Pirmasis natūralaus gijimo proceso etapas gali užtrukti net apie tris mėnesius.
Randų tipai
Užgijus žaizdoms gali susidaryti įvairių tipų randai. Dažniausiai sutinkama randų rūšis. Jie susidaro po termino ar cheminio nudegimo, ypatingai vaikų amžiuje. Tokie randai būna platūs, ryškai raudoni, kieti, iškilę. Dažnai kankina niežulys, kartais skausmas. Hipertrofiniai randai pradeda formuotis praėjus 2-6 savaitėms po odos pažeidimo. Jie yra retesni, bet gali susidaryti įvairaus amžiaus žmonėms. Jie būna labai grubūs, tamsiai raudoni, kieti, ryškiai iškilę virš odos. Turi savybę plisti ant sveikos, prieš tai nepažeistos odos. Tokie randai atrodo kaip mažos įdubos odoje. Jie gali susidaryti sergant acne vulgaris, persirgus vėjaraupiais.
„Randai - dažna žmonių problema. Randai susidaro po kažkokio gilesnio odos pažeidimo natūraliai jam gyjant, pavyzdžiui: po nudegimo, chirurginių intervencijų, traumos, gilių nubrozdinimų, po buvusių bėrimų, (aknės, vėjaraupių) ir panašiai. Jei pažeidimas tik paviršinis (nepažeidžiantis epidermio bazinio sluoksnio), dažniausiai randas nesusiformuoja ir palaipsniui oda atsistato. Tačiau esant gilesniam pažeidimui pradeda formuotis netaisyklingas jungiamasis audinys, nebelieka normalių odos struktūrų ir priedų, todėl susiformuoja randai išliekantys visam gyvenimui. Randai būna labai įvairūs ir skirtingą jų išvaizdą lemia daug aplinkybių: kokiu būdu ir kaip buvo pažeista oda, kurioje kūno vietoje, koks pažeidimo dydis, gylis, kokios pačio žmogaus odos atsistatymo savybės.
Pagrindinės randų rūšys: hipertrofiniai, keloidiniai ir atrofiniai. Hipertrofiniai - tai dažniausia randų rūšis, atsirandanti dėl pilno odos pažeidimo, dažniausiai po operacinių pjūvių ar gilių odos nudegimų. Toks susiformavęs randas atrodo kietas, iškilęs, ryškiai raudonas. Priešingai nei hipertrofinis, atrofinis randas dažniausiai būna įdubęs, ne toks ryškus ir susiformuoja esant pažeistiems gilesniems odos sluoksniams, dažniausiai po kitų ligų (vėjaraupių ar aknės). Taip pat dažnai atrofiniams randams priskiriamos strijos, kurios atsiranda išplonėjus jungiamajam audiniui dėl kažkokios priežasties (nutukimo, nėštumo, nuolat naudojamų hormoninio tipo kremų ar tepalų). Keloidiniai randai - tai ryškiausiai atrodantys randai, dažniausiai atsirandantys dėl individualių organizmo savybių, kai organizmas per daug reaktyviai reaguoja į pažeidimą ir skatina perteklinę kolageno gamybą atsistatymo vietoje. Randas būna didelis, platus (platesnis nei pradinis pažeidimas), grubus, netolygus, tamsios, kartais net cianotinės spalvos“, - tipus išskyrė gydytoja.
Beje, pasak R. Rimdeikos, yra kelios kūno vietos, kuriose keloidiniai ar hipertrofiniai randai susiformuoja dažniausiai: tai krūtinkaulis, viršutinė nugaros dalis, apatinė veido ir kaklo dalis. Ant pečių, kelių ir alkūnių randai yra linkę išsitampyti, todėl tose vietose formuojasi įdubęs, bet platus randas.
Randų gydymo būdai
Yra keli randų gydymo būdai. „Vienas iš jų - nieko nedaryti. Vykstant rando brendimui, laikui bėgant randas taps labiau elastingas ir mažiau matomas. Tačiau tai galutinai įvyks maždaug per trejus metus. Po sudėtingų sužalojimų ar operacijų randai įprastą savo išvaizdą įgauna per 6 mėnesius, todėl iki to laiko spręsti apie rando išvaizdą net neverta", - teigia plastinės chirurgijos specialistas.
Kitas būdas - randą gydyti konservatyviai. Pasak prof. R. Rimdeikos, buvo pastebėta, kad silikoniniai geliai arba klijuojami pleistrai su silikonu labai palankiai veikia randinį audinį, randą ne taip niežti, jis darosi minkštesnis, elastingesnis, mažiau iškilus ir ne toks raudonas. Tačiau norint užtikrinti palankų silikoninių priemonių poveikį randui, jas reikia naudoti ne mažiau kaip du mėnesius. Vienas iš tokių silikoninių preparatų yra Dermatix. Šias silikonines priemones galima naudoti tik tada, kai žaizda yra visiškai sugijusi, kai rando vietoje nebėra jokių žaizdelių ir šašų. Randėjimą šiek tiek gali sumažinti ir homeopatinės priemonės, minkštinamieji kremai.
Po didesnių sužalojimų likusiems randams gydyti naudojami specialūs elastiniai kompresiniai gaminiai (rankoms, kojoms, veidui), kurie maunami randų vietoje. Jie spaudžia randinius audinius ir taip sumažina kraujotaką, kad randai negalėtų išvešėti. Rando išvaizdą taip pat galima pagerinti leidžiant į jį hormoninių vaistų - kortikosteroidų injekcijas. Tačiau plastikos chirurgas prof. R. Rimdeika perspėjo pacientus nesirinkti randų šalinimo lazeriu. Taip pat nepatariama rando vietoje atlikti masažo, nes tai tik paskatins randinio audinio kraujotaką, o reikia tą kraujotaką kaip įmanoma labiau mažinti. Randams gydyti netinka ir fizioterapijos priemonės, kurios taip pat gerina kraujotaką.
Ir trečias metodas - randą bandyti pakeisti operuojant. Jeigu randai yra bet kurio sąnario vietoje ir trukdo tą sąnarį lankstyti bei judinti, tokiu atveju reikalinga randų korekcija ir be chirurginio įsikišimo šiuo atveju neapsieisi. Prof. R. Rimdeikos teigimu, plastinės operacijos metu trukdantis randas paverčiamas kitokiu randu, kuris mažiau trukdys arba iš viso nebetrukdys lankstyti sąnario ir bus mažiau matomas.
Kai randas kelia diskomfortą, reikia ieškoti tinkamiausio būdo randui gydyti. O būdų - ne vienas. Pilnai pašalinti rando beveik neįmanoma, tačiau taikant specializuotą ir labiausiai konkrečiam randui tinkantį gydymą, randas gali tapti akivaizdžiai nepastebimu. Pirminės ir dažniausiai taikomos bei lengvai žmonėms prieinamos priemonės, tai įvairūs geliai/ kremai nuo randų, bet jie dažniausiai tinka nedideliems, neįsisenėjusiems randams ir reikalingas ilgalaikis jų vartojimas. Kitos priemonės dažniausiai atliekamos įvairiose klinikose, specializuotuose kabinetuose ir yra taikomos specialistų. Plastinė chirurgija - tai labiausiai invazinis, bet labai efektyvus būdas platiems, giliems randams, kai operacijos metu sumažinamas randinis plotas, kartais atliekamas odos persodinimas. Kiti paprastesni būdai - injekcijos į randinį plotą (dažniausiai injekuojami hormoniniai steroidai ar hialurono užpildai) arba cheminiai pilingai (kai aplikuojant įvairias rūgštis skatinami odos regeneraciniai procesai). Tačiau taikant šias metodikas jos tinka tik konkretaus tipo randams, efektas būna palaipsnis, reikia daugiau procedūrų. Vienas populiariausių ir efektyviausių randų gydymų yra lazerinis gydymas.
Viena pranašiausių randų lazerinio gydymo savybių - ta, kad lazerinis gydymas gali būti taikomas įvairaus tipo randams. Iškilę, hipertrofiniai randai lazerio pagalba šlifuojami ir sulyginami su gretutine oda, o įdubę, atrofiniai randai suplokštinami, priartinami prie aplinkinės odos, nes aktyvinami gilesni odos sluoksniai, formuojasi naujos ląstelės, spartėja kolageno, elastino gamyba. Dažniausiai tai atliekama co2 frakcinio tipo lazeriais. Norint sumažinti raudoną rando spalvą galima taikyti kraujagyslinio tipo lazerius. Dauguma žmonių galvoja, kad tokios procedūros labai brangios ir net nesikreipia į specialistą, dažnai gydosi namuose, perka įvairius kremus ar kiniškus prietaisus, tokiu būdu taip pat išleidžia daug pinigų. Galiausiai žmogus nusivilia ir tiesiog susitaiko su randiniu pažeidimu. Tačiau tiksliai įvertinus randą, jo dydį, gylį, lokalizaciją ir parinkus specifiškiausią gydymo būdą galima pasiekti maksimalų rezultatą. Kartais reikia ir kombinuoto gydymo. Todėl geriausia pasitarti su specialistu“, - patarė I. Turskė.
Randus gydyti, pasak specialistės, yra didelis iššūkis gydytojui, nes ne tik nuo parinktos procedūros ar aparato galimybių priklauso galutinis rezultatas. Svarbi ir žmogaus fiziologija, amžius, genetika, rando savybės ir lokalizacija. „Kuo jaunesnė gydomo paciento oda, tuo didesnė tikimybė pasiekti maksimalius, norimus rezultatus, nes tokioje odoje gijimo ir regeneracijos procesai daug greitesni. Taip pat, jei gydomas randas lokalizuojasi ten, kur oda plonesnė (pvz., krūtinės, dekoltė sritis) ar kur labiau tempiama (pvz., nugaros, pečių sritis), tuomet randas būna ryškesnis, labiau surandėjęs, juos gydyti reikia atsargiau, ne taip agresyviai, kad nerandėtų aplinkinis audinys, todėl dažnai jiems reikia daugiau procedūrų“, - pasakojo gydytoja.
Jeigu jau turite randų, kurie yra išvešėję, prieš operaciją pasakykite apie tai operuojančiam gydytojui. Tada operacinis pjūvis bus atliekamas kitaip, atsižvelgiant į rando išvešėjimo pavojų. Visas kitas terapines priemones - kortikosteroidų injekcijas, kompresinę terapiją, fizioterapiją ir pan. Jei ėmė keistis rando išvaizda, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju.
Pošiūno klinikoje randai šalinami taikant įvairius gydymo būdus: konservatyvus gydymas ir chirurgija. Jie gali būti taikomi atskirai arba derinami tarpusavyje.
Konservatyvaus gydymo metodai:
- Silikono geliai, specialūs pleistrai, įdėklai, pagalvės, gelio plokštelės.
- Presoterapija: randai mažinami nešiojant kompresinius (spaudžiamuosius) rūbus.
- Steroidų injekcijos: puikiai tinka visiems (hipertrofiniams, keloidiniams ir atrofiniams) randams gydyti. Injekcijų procedūros turi būti atliekamos kas 4-6 savaites.
- Randų naikinimas lazeriu: minimaliai invazyvus, greitas ir saugus metodas, kuris tinka praktiškai visų tipų randams.
Chirurginis randų gydymas
Chirurginis randų šalinimas apima įvairias plastines - rekonstrukcines operacijas. Šis gydymo metodas yra invazyvus, todėl dažniausiai taikomas kai randai apima didelį kūno plotą arba/ir yra ne tik estetinė, bet ir funkcinė problema (pavyzdžiui, tokiu atveju kai dėl randų pacientas sunkiai judina galūnes).
Randų šalinimas lazeriu
Trauma, atlikta operacija ar po aknės likusios spuogų žymės - šios ir kitos kilmės randų ant savo kūno turi nemažai žmonių. Siekiant padaryti randus mažiau pastebimus, gali padėti randų šalinimas lazeriu. Pošiūno klinikoje randų gydymui naudojamas CO2RE frakcinis lazeris, kurio pagalba galima išspręsti įvairių odos problemų. Lazerio impulsai yra visiškai saugūs, tačiau gali sukelti diskomfortą.
Rezultatai
Reguliariai taikant lazerio terapiją randų gydymui, pavyksta pasiekti išties puikių rezultatų (randų gydymas šiuo lazeriu dažniausiai pareikalauja 3-5 procedūrų kurso). Atliekant operacinį randų gydymą pastebimai sumažinami net labai gilūs ar dideli randai.
Kaip pasiruošti randų šalinimo procedūrai?
Jeigu atliekamas chirurginis randų šalinimas, specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia.
Kada randas lieka visam gyvenimui?
„Randas yra biologinis kūno audinių gijimo rezultatas, natūralus atsakas į odos ar kitų audinių pažeidimą”, - sako plastinės ir rekonstrukcinės medicinos gydytojas Domantas Stundys. Anot mediko, randai, kuriuos matome ant savo kūno paviršiaus, susidaro po paprastai didesnio odos vientisumo pažeidimo, pavyzdžiui, įvykus traumai ar esant chirurginei intervencijai.
Rando, pasak D. Stundžio, gali ir nelikti, kai sukeltas odos pažeidimas yra labiau paviršinis, nėra viso odos storio pažeidimo - jo vietoje gali susidaryti nedidelė dėmelė, kuri labiau paryškėja aplinkinei odai įdegus saulėje - atsiradusi dėmelė tiesiog išlieka šviesi. Randas visam gyvenimui ant kūno išlieka tada, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių įvyksta odos dermos sluoksnio pažeidimas.
„Randai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo atsiradimo priežasties. Po chirurginių operacijų paprastai lieka nežymūs siauri randai, kuriuos dėl jų išvaizdos kartais net teisingiau vadinti pjūvio linijomis. Tačiau įvykus traumoms, nudegimams ir laiku nesuteikus pirmosios pagalbos randai gali būti labai deformuojantys, nelygiais kraštais, kieti ir grubūs”, - pasakoja D. Stundys.
Traumą ar kitokią intervenciją patyrusi kūno vieta inicijuoja eilę biologinių procesų - pradžioje sukeliamas uždegiminis atsakas, pasireiškiantis skausmu, patinimu, kraujavimu. Ankstyvuoju etapu susidaro kūno biologinis tvarstis - krešulys, vėliau skatinama elastinių bei kolageno skaidulų sintezė ir taip ilgainiui susiformuoja randas. „Randas savo ruožtu taip pat bręsta ir laikui bėgant keičiasi - pirmus mėnesiui būna grubesnis, dažnai kiek iškilęs, rausvas, gali niežtėti. Vėliau rando apimtis mažėja, jis lygėja, blunka - dažnu atveju susiformuoja siaura kūno spalvos ar nežymiai rausva linija. Tačiau audinius veikiant nepageidaujamam biomechaniniam poveikiui, tempimui arba esant patologiniam fibroblastų atsakui, kuomet pasigamina labai daug kolageno skaidulų, pavyzdžiui, randui statmenu kampu kertant natūralias odos raukšles, gali susidaryti grubūs hipertrofiniai randai. Ir atvirkščiai - po didesnio minkštųjų audinių netekimo arba įvykus poodinio riebalinio audinio sluoksnio nekrozei susiformuoja atrofiniai randai”, - sako D. Stundys.
Gydytojas pasakoja, jog prie tokių patologinių randų galima priskirti ir dar vieną rečiau susidarantį randų tipą - keloidinį randį. Jie dažnai būna grubūs, iškilę, visada daugiau ar mažiau apima sveikuosius audinius ir išeina iš buvusio pažeidimo ribų, dažnai niežti, yra jautrūs saulės poveikiui, sukelia diskomfortą. „Tamsios odos žmonės turi žymiai didesnį genetinį polinkį tokiems randams susidaryti. Dažnai šią kūno savybę Afrikos žemyno gentys išnaudoja kaip tam tikrą statuso ar atpažinimo ženklą. Iki šiol vyksta vadinamasis „genties žymėjimas“, kai genties nario veidas, krūtinė ar kitos kūno dalys specialiai sužalojamos tam, kad susiformuotų specifinis hipertrofinių, dažnai ir keloidinių randų raštas”, - papildo gydytojas.
Kaip randus pašalinti?
Norintiems pašalinti įsisenėjusį randą, D. Stundys nurodo, jog tai galima padaryti chirurginiu būdu, ypač, jei randas grubus ir platus, jį galima susiaurinti išpjaunant ir susiaurinant susidariusį defektą: „Šią procedūrą galime atlikti, jei yra pakankamai aplinkinių sveikų audinių, ją dažnai tenka atlikti kelis kartus kiekvienos operacijos metu šalinant dalį senojo rando, tačiau, dažnu atveju, net ir po tokių plastinių operacijų dėl audinių tempimo randas būna linkęs plėstis.”
Gydytojas pasakoja, kad dažnesnė randų apimties mažinimo procedūrų yra steroidinių vaistų suleidimas į randą, tada slopinama kolageno skaidulas gaminančių ląstelių veikla, o rando apimtis mažėja. Šią procedūrą, anot D. Stundžio, paprastai reikia kartoti kelis kartus, kol gaunamas reikiamas atsakas, taip pat ji dažnai derinama kartu su chirurginiu rando apimties mažinimu, kompresine rando terapija.
„Taip pat gali gelbėti gydytojų dermatologų taikomas gydymas lazeriu, trombocitais praturtintos plazmos injekcijos. Be abejo, atsiranda inovatyvių, pavadinčiau, net labiau eksperimentinių randų gydymo metodų, pavyzdžiui, atliekamos botulino toksino injekcijos, kamieninių ląstelių terapija, tačiau šiuo metu tokių gydymo būdų klinikinė nauda dar nėra pagrįsta įrodymais”, - patikina gydytojas.
D. Stundys pataria, kad susižeidus pirmiausia reikia kreiptis į skubią pagalbą teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą, kad kompetentingi specialistai galėtų įvertinti sužalojimo sukeltą žalą. Anot mediko, randas tokiu atveju visada yra antraeilis dalykas. Jei pagalba suteikiama laiku ir tinkamai, sumažinama komplikacijų rizika, žaizda gyja greičiau, tuo pačiu ir randas lieka mažesnis.
Randai po operacijų atsiranda ne visada, pavyzdžiui, pasak D. Stundžio, plastinių-estetinių operacijų metu atliekami odos pjūviai visada planuojami taip, kad po operacijos liktų kuo mažiau matomos pjūvių linijos, pooperaciniai randai slėptųsi natūraliose kūno klostėse ar veido mimikos raukšlėse.