Mūsų šalto klimato palydovas - dažnos peršalimo ligos, kuriomis sergama net keletą kartų per metus, ir ne tik žiemą. Po ligos dar kelias savaites jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, energijos stygius. Taigi, kaip greičiau sustiprėti ir atgauti jėgas po ligos?
Peršalimo ligos: dažnos, bet ne visada nekenksmingos
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad į slogą numoti ranka nevalia. Negydoma sloga gali virsti kamuojančia lėtine problema, kurios pasekmės kartais būna itin skaudžios.
Sezoninė sloga praeina per kelias savaites. „Ūmi sloga - tai nosies ir dažniausiai sinusų gleivinės uždegimas. Tipiškai jos metu užgula nosis, padidėja sekrecija iš nosies, išprovokuojamas čiaudulys, kosulys, akių ašarojimas. Pacientas skundžiasi ir sekreto nutekėjimu į gerklę. Gali atsirasti galvos ir veido skausmas. Tiesa, ūmiai slogai būdinga tai, jog tokia būklė netrunka ilgai, vidutiniškai tęsiasi iki dviejų savaičių“, - sako gydytoja otorinolaringologė.
Lėtinė sloga: priežastys ir pasekmės
Pasak gydytojos I. Tamošaitienės, lėtinės slogos priežastys gali būti įvairios - nuo neatpažintų alerginių reakcijų iki anatominių struktūrų pakitimų ar hormonų pusiausvyros sutrikimų, todėl svarbu nuodugniai jas išsiaiškinti. Pasak gydytojos, į lėtinę slogą nereikėtų žiūrėti pro pirštus, mat negydoma ji gali ne tik pastebimai pabloginti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti rimtų, net gyvybei pavojingų pasekmių.
„Pradėkime nuo to, kad varginant slogai sunku kokybiškai išsimiegoti, ima varginti lėtinis nuovargis, sumažėja darbingumas. Negydoma užsitęsusi sloga sudaro sąlygas infekcijai vystytis, gali turėti įtakos nosies polipų ar netaisyklingo sąkandžio formavimuisi, miego apnėjos atsiradimui.
Kaip sloga gali sukelti infarktą?
I. Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad dažnai žmonės su lėtine sloga kovoja savarankiškai, vaistinėse tiesiog įsigydami nosies gleivinę sutraukiančių lašų, tačiau nė neįtaria, kad ilgalaikis nosies lašų vartojimas siejamas su padidėjusia infarkto ir insulto rizika, ypač sergantiems tokiomis lėtinėmis ligomis kaip pirminė arterinė hipertenzija (PAH), cukrinis diabetas, podagra, kai kurios autoimuninės ligos.
Taigi, užsitęsus slogai, visada tikslinga pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju specialistu, kuris nustatys tikslią ligos priežastį ir skirs tikslingą gydymo būdą.
Pasak gydytojos otorinolaringologės, lėtinė sloga gali būti sėkmingai gydoma, o jos gydymas priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, alerginės kilmės lėtinė sloga paprastai atsitraukia iš aplinkos pašalinus alergijos sukėlėjus ar pritaikius kitą alergijos gydymo būdą. Sergant lėtine sloga, taip pat neretai gelbsti gydymas intranaziliniais hormonais.
„Chirurginio metodo pasirinkimas taip pat priklauso nuo konkretaus atvejo ir konkrečios problemos, kuri sprendžiama operacija. Kai kuriais atvejais skiriamos didesnės operacijos, atliekamos taikant bendrinę nejautrą, kitais - sėkmingai pritaikomas mažiau invazinis kriochirurgijos metodas“, - pasakoja gydytoja I. Tamošaitienė.
„Šis būdas kur kas lengvesnis ir patogesnis nei įprasta operacija. Kriochirurgijos procedūra atliekama naudojant vietinį nuskausminimą, jai nereikia specialiai ruoštis, o po procedūros pacientas paleidžiamas namo ir gali iškart grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Pasak gydytojos, kriochirurgija - tai pažangus ir itin saugus gydymo būdas. Dėl nedidelės trukmės, mažos komplikacijų tikimybės ir nesudėtingo gijimo proceso šis metodas jau ne vienerius metus sėkmingai taikomas ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.
Kitos kvėpavimo takų ligos
Peršalus viršutinių kvėpavimo takų sutrikimai gali sukelti ne tik slogą ir sinusitą. Kas yra bronchitas? Tai yra kvėpavimo takų tarp nosies ir plaučių, arba tiksliau bronchų gleivinės, uždegimas. Į šią kvėpavimo sistemą ir jos uždegimą įeina trachėjos vamzdelis ir bronchų vamzdeliai, kuriais oras keliauja į plaučius.
Kaip sinusito atveju, taip ir bronchito atveju, jis gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminis bronchitas dažniausiai sukeliamasvirusinės infekcijos, bet priežastimi gali būti ir bakterijos, šiuo atveju pasveikti įmanoma be rimtesnių komplikacijų. Tiek ūminis, tiek lėtinis bronchitas yra kvėpavimo takų uždegimai, bet jų priežastys ir gydymo būdai yra skirtingi.
Ūminis bronchitas labiausiai mėgsta pasirodyti žiemą ir seka paskui tokias ligas kaip peršalimas ir gripas, gali būti akomponuotas antrinės bakterinės infekcijos. Ūminis bronchitas išnyksta maždaug po dviejų savaičių, bet kosulys išlieka ilgiau. Bet kas gali susirgti ūminiu bronchitu, bet kūdikiai, vaikai bei senyvo amžiaus žmonės turi didesnę tikimybę, nes jų imuninė sistema nėra tokia stipri, kaip kitų.
Rūkaliai, žmonės sergantys širdies ir plaučių ligomis, taip pat turi didesnę riziką susirgti ūminiu bronchitu. Lėtinis bronchitas yra nereta invalidumo ir mirties priežastis pasaulyje. Kaip ir ūminio bronchito atveju, taip ir lėtinio - tai yra viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimas, kurį lydi smarkus kosulys ir dažnas spjaudymasis skrepliais.
Lėtinio bronchito priežastis yra įkvėptos bronchus dirginančios dalelės, labiausiai - cigarečių dūmų. Anksčiau lėtiniu bronchitu dažniau sirgdavo vyrai, bet moterims pradėjus daugiau rūkyti tas skirtumas išsilygino. Ūminis bronchitas dažniausiai prasideda su tokiais peršalimo ligos simptomais kaip sloga, čiaudėjimas ir sausas kosulys. Pastarasis greitai virsta giliu ir skausmingu.
Kosėjimas iškelia į paviršių žaliai geltonus skreplius. Ne tokio sudėtingo ūminio bronchito atveju temperatūra ir beveik visi kiti simptomai, išskyrus kosėjimą, išnyksta po trijų-penkių dienų. Kosėjimas gali tęstis ir keletą savaičių. Lėtinis bronchitas progresuoja iš lėto.
Insultas: ką svarbu žinoti?
Kasmet spalio 29-oji minima kaip Pasaulinė insulto diena. Šios dienos tikslas - priminti, kad insultas yra dažnai pasitaikantis ir sunkus susirgimas, sukeliantis ilgalaikius sveikatos sutrikimus, padidinti gyventojų supratimą apie insultą, garantuoti geresnę šio susirgimo profilaktiką, diagnostiką ir gydymą bei ilgalaikę paramą sergantiesiems.
Šią 2015 m. Pasaulinę insulto dieną visų rasių, valstybių, amžių ir kultūrų žmonės yra kviečiami gerai išstudijuoti pirmuosius insulto simptomus, vadovaujantis šios dienos devizu - F.A.S.T. (iš angl. greitai, skubiai). Šūkį F.A.S.T. reiktų iššifruoti kaip: VEIDAS - RANKA - KALBA - LAIKAS (angl. Amerikos insulto asociacija ir Tarptautinė insulto organizacija siūlo visiems prisiminti formulę VEIDAS - RANKA - KALBA - LAIKAS ir jos trumpą paaiškinimą.
Insulto simptomai
- Jeigu viena veido pusė staiga tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių, nusmunka žemyn - delsti negalima, reikalinga skubi pagalba! Testas: paprašykite žmogaus nusišypsoti ir iš karto pamatysite skirtumą.
- Jeigu viena ranka tampa silpnesnė ir blogiau valdoma - delsti negalima, reikalinga skubi pagalba! Testas: paprašykite žmogaus pakelti abi rankas ir iškart pamatysite skirtumą.
- Jeigu kalba tampa neaiški, nerišli ir žmogui sunku kalbėti - delsti negalima, reikalinga skubi pagalba! Testas: paprašykite žmogaus pakartoti patį paprasčiausią sakinį ir pamatysite skirtumą.
Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus reikia skubiai skambinti į greitąją medicinos pagalbą (112), nes pirmosios minutės ir valandos po simptomų atsiradimo yra ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Bėgant laikui galvos smegenys pažeidžiamos vis labiau.
Insultas daugiausia paveikia pagyvenusius asmenis, tačiau neaiškios kilmės insultas gali būti ženkliai dažnesnis tarp jaunų (jaunesnių nei 50 metų) žmonių. O 20-40 proc. insultų priežastis nėra nustatoma.
Daugelyje pasaulio valstybių daugėja gyventojų, vyresnių nei 60 metų, ir tai artimoje ateityje lems milžiniškus visuomenės demografinės struktūros pokyčius. Todėl daugelis lėtinių ar „senatvės" ligų, įskaitant ir insultą, turi būti laiku diagnozuotos ir sėkmingai gydomos, būtina vykdyti ilgalaikę kryptingą profilaktiką ir taip mažinti sergamumą šia liga.
Prisiminkite, vienas iš šešių žmonių per gyvenimą patiria bent vieną insultą.
Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad 2005 metais insultas (priklausantis cerebrovaskulinių ligų grupei) nulėmė apie 5,7 milijono mirčių visame pasaulyje ir tai sudarė apie 9,9 proc. visų mirčių. Daugiau kaip 85 proc. šių mirčių įvyko šalyse, turinčiose žemas ir vidutines pajamas, ir maždaug vienas trečdalis mirusių žmonių buvo jaunesni kaip 70 metų amžiaus.
Standartizuotas mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų rodiklis iki 2006 m. Europos Sąjungoje buvo didesnis nei Lietuvoje. Vyrų mirtingumas Lietuvoje 2010 m. buvo 2 kartus, Europos Sąjungoje - 2,2 karto didesnis nei moterų. 2001-2010 m. mirtingumas nuo šių ligų Lietuvoje sumažėjo 10,7 proc., Europos Sąjungoje - 33,9 proc., vyrų mirtingumas Lietuvoje sumažėjo 11,5 proc., moterų - 9,9 proc., Europos Sąjungoje atitinkamai 30,7 proc. ir 39,8 proc..
Tačiau pagal mirtį sukėlusias priežastis kraujotakos sistemos ligos, kurioms priskiriami infarktai ir insultai, Lietuvoje tvirtai išlieka pirmoje vietoje.
Taigi, insultas yra neurologinė patologija, priskiriama ūmiems centrinės nervų sistemos pažeidimams, kurios priežastis dažniausiai yra kraujagyslių patologija ir kuri visame pasaulyje yra pagrindinė neįgalumo ir mirties priežastis.
Insulto tipai
- Išeminis insultas - tai ūmus, židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais židininiais neurologiniais simptomais (simptomai priklauso nuo to, kokia smegenų sritis pakenkta), išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas nuo simptomų pradžios. Kaip rašoma mokslinėje literatūroje, išeminiai insultai sudaro apie 75-85 proc.
- Galvos smegenų infarktas yra galvos smegenų nekrozė, pasireiškianti dėl smegenų išemijos, su objektyviai matoma patologija galvos smegenyse ir klinikiniais simptomais, kurie pasireiškia maždaug po 24 valandų.
Taip pat yra ir daugiau panašių neurologinių būklių, bendrai vadinamų insultais.Naujausios insulto klasifikacijos, be galvos smegenų pažeidimų, priskiria ir stuburo smegenų pažeidimus ir išskiria net 62 insulto tipus ir potipius bei 18 skirtingų klasifikacijų.
Paskutiniu metu mokslinėje literatūroje ypač dažnai akcentuojama praeinančio (trunkančio iki 24 valandų) smegenų išemijos priepuolio svarba (kai kurie šaltiniai šią būklę priskiria prie insulto tipų), nes ji yra patikimas insultų pranašas - iki 50 proc. insultų po šio priepuolio ištinka per pirmąsias 2 paras.
Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) - tai trumpalaikis lokalus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis insulto požymiais, bet greitai praeinantis ir nesukeliantis ilgalaikės negalios ir, kartais, vadinamas mikroinsultu ar iki insultine būkle.
Patologinis-fiziologinis ligos mechanizmas paprastas: insultas įvyksta, kai kraujagyslė, kuri maitina (perneša deguonį ir maistingas medžiagas) tam tikrą smegenų sritį yra užblokuojama ar įvyksta jos plyšimas. Arteriją gali blokuoti krešulys, susiformavęs tam tikroje vietoje (šiame procese tiesiogiai dalyvauja cholesterolio plokštelių sankaupos), embolas, atkeliavęs su kraujo tėkme iš kitų organų, ar koks kitas objektas (riebalų lašai prie riebalinės embolijos, deguonies ar kitų dujų burbuliukai ir kt.). Smegenų dalis, kuri negauna kraujo, pradeda nykti ir mirti. Blokuotos kraujagyslės spindžio dydis ir pakenkimo vieta bei jos plotas lemia insulto sunkumą ir jo klinikinius simptomus.
Insulto diagnostika
Insultų diagnostika yra gana sudėtinga dėl labai didelės simptomų įvairovės, kurią lemia skirtingi smegenų audinių pakenkimo mechanizmai ir lokalizacija. Panašius į insulto simptomus gali sukelti daugelis neurologinių būklių, kurioms patvirtinti ar atmesti reikia visai kitų diagnostikos priemonių nei insultui.
Pagrindiniai matomi simptomai yra šie: vienos kūno pusės ar abipusis judesių valdymo pablogėjimas; koordinacijos sutrikimas; vienos kūno pusės ar abipusis (rečiau) sensorinis (jutimų) pablogėjimas ar visiškas išnykimas; neaiški, nesklandi kalba ar visiškas nesugebėjimas kalbėti; reikšmingas regėjimo lauko susiaurėjimas; viena kryptimi fiksuotas žvilgsnis; ūmiai prasidėjusi ataksija (tai nestabili eisena, kojas keliant aukštai ir statant plačiai); ūmiai prasidėjęs suvokimo sutrikimas; ūmiai prasidėjusi apraksija (netenkama gebėjimo atlikti tikslingus sudėtingus judesius, nepaisant noro ir fizinio pajėgumo juos atlikti) ir kt.
Gali pasireikšti ir kiti simptomai, kurie nėra tipiniai insultui: svaigulys; stiprus, lokalizuotas galvos skausmas; pykinimas; neaiškus matymas abiem arba viena akimi; vaizdo dvejinimasis; sutrikusi pažintinė funkcija; pritemusi sąmonė; nesugebėjimas nuryti ir kt.
Pasireiškus klinikai, išeminio insulto atveju svarbiausiu veiksniu tampa laikas, nes reikia kuo anksčiau paskirti tikslinį gydymą - trombolizę, kad būtų išvengta galimų komplikacijų dėl užsitęsusios centrinės nervų sistemos dalies išemijos. Todėl dažniausiai diagnozei patikslinti skubiai atliekama angiografija, tyrimas ultragarsu, kompiuterinė tomografija arba branduolių magnetinė rezonanso tomografija.
Insulto rizikos veiksniai
Pagrindiniai insulto rizikos veiksniai yra gerai žinomi ir ištyrinėti: arterinė hipertenzija, rūkymas, nutukimas, nesveika ir nesaikinga mityba (mažas vaisių ir daržovių kiekis maiste), mažas fizinis aktyvumas, gausus alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas, ilgalaikis psichosocialinis stresas, dislipidemija, širdies ligos (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas), kai kurios inkstų ligos ir kt. Nuo žmogaus nepriklausomi rizikos veiksniai - amžius, lytis, šeimos istorija ir paveldimumas.
Daugelis mokslinių apžvalginių straipsnių pabrėžia, jog ryžtingas žalingų įpročių atsisakymas ir gyvensenos pakeitimas sveikesne gali sumažinti sergamumą insultu nuo 80 iki 90 proc.
Kaip stiprinti imuninę sistemą?
Atėjus rudeniui, užpuolus drėgnam ir vėsiam orui, žmogus tampa lengva auka bakterijoms ir virusams. Po vasaros, kai nereikia rūpintis šiltais rūbais, o odą degina karšta saulė, žmogaus imuninė sistema atsipalaiduoja, nes nesutinka savęs vertų priešininkų. Kitaip sakant, ji irgi atostogauja. Kaip žmogui, kuriam reikia laiko po atostogų įsivažiuoti į darbo ritmą, taip ir imuninei sistemai reikia laiko. Tuo pasinaudoja jau minėti piktieji svetimkūniai, kurie sukelia peršalimą, slogą, kosėjimą, bronchitą ir sinusitą - kvėpavimo takų sistemos sutrikimus.
Kas yra imuninė sistema?
Lotynų kalbos žodis immunis reiškia "laisvas", "nepaliestas". Tai yra gyvybiškai svarbus apsauginis sluoksnis, kurį sudaro skirtingi organai, ląstelės ir proteinai, kurių bendras kompleksas yra antras, po nervų sistemos, sudėtingiausias darinys žmogaus organizme.
Imuninės sistemos mes nepastebime tol, kol ji normaliai funkcionuoja - ląstelių grupės sudaro konglomeratus, kurie kovoja prieš įvairius patogenus (ligos sukėlėjus). Imuninės sistemos uždavinys nėra tik apsaugoti organizmą nuo išorinių veiksnių, bet taip pat ir pašalinti iš organizmo bakterijas, virusus, grybus ir pirmuonis, kurie ten pakliuvo iš išorės, arba buvo viduje sukurti.
Kad imuninė sistema tinkamai veiktų, turi mokėti skirti "savo" ir "ne savo" ląsteles, nes kitaip ji naikintų gerąsias ir visai nepadėtų stiprinti organizmo. Imuninę sistemą gali aktyvuoti daug išorinių mikroorganizmų, kurie vadinami antigenais. Viruso išoriniame sluoksnyje esantys proteinai yra būtent tokie antigenai. Kūno nuosavos ląstelės irgi turi proteinus, bet imuninė sistema neveikia prieš juos, nes ji moka juos identifikuoti kaip savo.
Imuninės sistemos dalys
Imuninę sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: įgimta ir įgyta. Pirmoji yra evoliuciniu požiūriu senesnė ir jos funkcija yra bendro pobūdžio kova su patogenais. Ji veikia ląstelių „žudikių" lygmenyje, kurios daugiausiai kovoja prieš bakterijų sukeltas infekcijas. Antroji sistema užsiima tokiais agentais kaip antikūniai, kurie specializuojasi atakuoti žinomus patogenus. Ši sistema yra nuolat besikeičianti ir prisitaikanti, todėl ji gali patenkinamai kovoti su taip pat nuolatos besikeičiančiais ir prisitaikančiais virusais bei kitais patogenais. Taigi, imuninė sistema yra labai svarbi, ją įmanoma įvairiausiais būdais stiprinti.
Kaip greičiau atgauti jėgas po ligos?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos gydytoja alergologė-pulmonologė doc. dr. Eglė Vaitkaitienė pataria:
- Darbų krūvio intensyvumą pirmąsias dvi savaites didinkite palaipsniui.
- Patartina kasdien 40-50 min. pasivaikščioti gryname ore, jeigu yra galimybė - pušyne ar parke. Pasivaikščiojimo metu galima atlikti lengvus fizinius pratimus ir juos sieti su kvėpavimo mankštos pratimais.
Kvėpavimo pratimai
- Pakaitinis kvėpavimas - įkvėpti per kairę nosies šnervę, iškvėpti per dešinę, įkvėpti per dešinę šnervę, iškvėpti per kairę.
- Atsisėskite, geriausiai ant kilimėlio, kojas sukryžiuokite. Atsipalaiduokite, užsimerkite. Kvėpuokite lėtai per nosį: įkvėpdami išpūskite pilvą ir suskaičiuokite iki 8, po to sulaikykite kvėpavimą (nekvėpuokite tokį pat laiką), iškvėpkite skaičiuodami mintyse iki 8 (pilvas susitraukia). Pakartokite tris kartus.
- Įkvėpkite (tarsi „o“ raidę) ir iškvėpkite (tarsi „a“ raidę) per nosį lengvai šniokšdami. Kvėpuokite lėtai ir retai 5 min. Kartokite 4 kartus per dieną.
- Iškiškite liežuvį, kuo daugiau išsižiokite ir liežuviu pasistenkite pasiekti ir kuo stipriau spausti smakrą. Kvėpuokite ramiai per burną.
Mityba po ligos
Daugeliui sveikimo periodu atsiranda pernelyg didelis potraukis valgyti saldumynus ir angliavandenius. Tai antroji klaida, nes saldumynų kaip tik reikėtų vengti. Po ligos organizmui labai reikia baltymų, tai pagrindinė statybinė medžiaga, stiprinanti imunitetą. Augalinės ar gyvulinės kilmės baltymų turite gauti su kiekviena maisto porcija, o valgyti reikėtų ne rečiau nei kas tris valandas. Svarbūs maisto produktai - vaisiai ir daržovės. Būtų puiku, jeigu per dieną išgertumėte bent vieną šviežių vaisių ir daržovių kokteilį ir suvalgytumėte bent dvi porcijas šviežių ar garuose ruoštų daržovių.
Labai svarbu po ligos atkurti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą valgant tinkamus maisto produktus. Pavyzdžiui, organizmo terpę smarkiai rūgština balti kepiniai, alkoholis, gazuoti gėrimai, cukrus, vidutiniškai rūgština mėsa, pupelės, pieno produktai, riešutai. Kai organizme per daug rūgščių, didėja kraujo spaudimas, sutrinka miegas, daugėja riebalinės masės, juntamas nuovargis, dirglumas, apatija, vyrauja depresinė nuotaika.
Taigi po ligos norėdami sustiprėti valgykite daugiau daržovių ir vaisių, mažiau mėsos, kvietinių miltų, karvės pieno produktų.
Organizmas greičiau sustiprės ir išsivalys, jeigu per dieną išgersite ne mažiau kaip 2,5-3 l skysčių. Ką gerti? Mineralinį ar šaltinio vandenį, natūralias uogų ar vaistažolių arbatas, natūralias sultis.
Susirgus virusine liga, omega-3 riebalų rūgščių reikėtų nevartoti, nes jos tuo metu slopina uždegimą ir trukdo imuninei sistemai normaliai kovoti su ligos sukėlėju. Deja, daugelis daro atvirkščiai. Šviežiai spaustų morkų, burokėlių ir salierų sulčių mišinys arba spanguolių sultys (galima skiesti pusiau su vandeniu). Kiaulpienių šaknų ir varnalėšų šaknų arbata.
Nosį naudinga profilaktiškai vieną kartą per savaitę skalauti druskos ir vandens tirpalu. Nauda: stiprėja imuninė sistema, gleivinė tampa atsparesnė galimiems alergenams ir oro pokyčiams.
Ligos vasarą: mitas ar realybė?
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ virusologas profesorius Saulius Čaplinskas paaiškino, kodėl net ir šiltuoju metų laiku galime susirgti peršalimo ligomis bei plaučių uždegimu, ir įvardijo pagrindines to priežastis.
Anot profesoriaus, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad peršalimo ligos būdingos tik rudeniui ar žiemai. Tačiau iš tiesų jos egzistuoja visus metus. Tiesa, vasarą šios ligos plinta mažiau, nes dažniau būname lauke, mažiau kontaktuojame uždarose patalpose, o saulė ir drėgmė neleidžia virusams ilgai išlikti ore.
„Virusai niekur nedingsta - jie tiesiog sunkiau plinta dėl gamtinių sąlygų, tačiau buvimas uždarose, kondicionuojamose patalpose, ypač vasarą, kai organizmas dažnai perkaitęs, vis tiek sudaro galimybes jiems mus užkrėsti“, - aiškino S. Čaplinskas.
Kondicionieriai: draugas ar priešas?
Dažniausia vasaros peršalimo priežastis - kondicionieriai. Kita itin aktuali problema - temperatūrų skirtumai tarp lauko ir patalpų. „Kuo žmogus labiau užsigrūdinęs, tuo geriau jo organizmas toleruoja temperatūrų pokyčius. Tačiau jei žmogus perkaistų, stipriai suprakaituotų, net ir nedidelis vėsos šokas gali tapti pavojingas“, - perspėja gydytojas.
Kalbant apie komforto temperatūrą, profesorius atkreipia dėmesį, kad moterys dažnai jaučia didesnį jautrumą vėsumai nei vyrai, tačiau svarbiausia, kiekvienas žmogus yra individualus. Biuruose, kur dirba daugiau žmonių, rasti visiems tinkamą temperatūrą tampa iššūkiu, tačiau, pasak S. Čaplinsko: „Kaip sakoma, antis plaukia silpniausio ančiuko greičiu - tai ir kolektyvuose reikėtų paisyti tų, kuriems šaltis gali labiau pakenkti.“
Dar viena didelė rizika - netinkamai prižiūrimi kondicionieriai. Jei filtrai nėra keičiami, įrenginiai nenaudojami ilgą laiką ar nevalomi, juose gali kauptis ne tik dulkės, bet ir mikroorganizmai.
„Kondicionavimo sistemų nepriežiūra gali sukelti net pavojingas infekcijas, tokias kaip legioneliozė. Todėl būtina prižiūrėti įrenginius ir namuose, ir biuruose - reguliariai valyti, keisti filtrus, užtikrinti ventiliacijos švarą“, - teigia virusologas.
Patarimai, kaip išvengti ligų vasarą
- Venkite didelio temperatūrų skirtumo tarp lauko ir patalpos (ne daugiau nei 7 laipsniai).
- Nepraleiskite laiko po tiesioginiu oro kondicionieriaus srautu.
- Rūpinkitės oro kondicionavimo sistemų švara - reguliariai valykite ir keiskite filtrus.
- Neleiskite vandens sistemoms stovėti, ypač po ilgesnių atostogų.
- Būkite atsargūs su skersvėjais, kai kūnas yra įkaitęs ar drėgnas nuo prakaito.
- Stiprinkite imunitetą ir venkite staigių temperatūros pokyčių.
Panašus:
- Nepraleiskite! Dažniausios chirurginės vaikų ligos, kurias turite žinoti
- Kaip greitai palengvinti peršalimą vaikams? Veiksmingi būdai ir patarimai
- Kaip greitai pagydyti vaiką nuo peršalimo? Veiksmingi būdai
- Bridų globos namai: kokybiška priežiūra ir jaukumas
- Atskleista tiesa apie Norvegijos Barnevernet: Vaikų teisių apsaugos tarnyba, kuri keičia gyvenimus!